Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ONA MICIŪTĖ   
YRA GYVENIMAS
Yra gyvenimas toks liūdnas,
Širdy paslėptas skausmas smilksta
Lyg prieblandoj blanki liepsnelė,
Taip sopulingai mūsų dienos miršta.

Eini ir vėl atgal sugrįžti,
Ir nežinai, kur galas šito liūdno kelio,
Nešiesi sopulį lyg sieloj rakštį
Ir šią bevardę, liūdną dalią.

Akyse paslaptis tavoji glūdi,
Nors abejingai jau žvelgi į tolį;
Ne tau padangėj rausvos aušros švinta . . .
O ten prie kelio niekina štai mūsų brolį. . .

Kaip žvakės gęsta mūsų dienos,
Kaip lapai vysta mintys nesakytos,
Praeisime lyg tie šešėliai kraupūs, tylūs,
Ne mums, ne mums išauš padangėj saulės rytas.


VIENĄ DAR KARTĄ

Vieną dar kartą pažvelgti į tolį,
Vieną dar kartą paliesti padangę,
O žeme gimtoji, paskui mano guolį
Tamsiosios skaros tegul jau uždengia.

Vieną, tik vieną palik kibirkštėlę,
Akį jos šviesią, kaip degančią žvakę.
Mano takeliai visi jau užžėlė,
Savo svajonių širdis neišsakė.

Motina mano, o žeme gimtoji,
Spindulį saulės ir aš gal prilenkčiau, —
Nerimas mano kaip vėjas klajojo,
Klupo ne kartą ant kruvino slenksčio.

IR MYLIU AŠ TAVE

Ir myliu aš tave,
Ir vėl neapkenčiu kaip priešo, —
Pagirdai tu mane srove gaivia,
Tai vėl tu mano širdį plėšai.

Man užsklendei visas duris, —
Tegul šaltieji vėjai prausia,
Tegul paklydėlę visi varys,
Bet čia padangė man šviesiausia.

.Prakeiktas būk, — aš tau sakiau,
Tai vėl tu šildei mano širdį,
Vėl giesmę tau aš dainavau.
Kokiais nuodais mane pagirdei?

O mieste gimtas be gimtų namų,
Be židinio jaukaus ir mielo,
Bet čia gyvybės vandenį semiu
Ir tau, tik tau paliksiu savo sielą.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai