V. SIMANKEVIČIAUS PIEŠINIŲ PASAULIS Spausdinti
Parašė Adolfas Vaičaitis   
gausoko lietuvių dailininkų būrelio Australijoj yra ir grafikas Viktoras Simankevičius. Viešumoj jis rečiau rodosi. Bet pernai vasarą (VIII.l-19) Melbourne Warehouse galerijoj surengta jo piešinių paroda (drauge su skulptoriumi Jim Rowe) suteikė progą žvilgterėti į jo grakščių piešinių pasaulį.

Dailės studijas V. Simankevičius pradėjo dar Vilniuje, vėliau jas tęsė Vokietijoj Muenchene ir Freibur-ge. Iš Vokietijos emigravo į Australiją. Kūrybinis jo kelias buvo nepastovus, sunkus ir tylus, nes teko studijuoti karo ir stovykliniu pokario metu. Sąlygos nebuvo palankios pastovesniam meniniam ugdymuisi, besi-kraustant iš vienos vietos į kitą. Gal neatsitiktinai tai nuteikė jį dirbti skubotai ir greitai, kad suspėtų užfiksuoti gamtoj pastebėtus ar vaizduotėj iškilusius vaizdus.

Jau Vilniuj jis pradėjo domėtis spaudos technika ir jos iliustratyviniu panaudojimu. Vakarų Europos išsivysčiusi spaudos technika ir grafikos studijos toliau kristalizavo jo meninį skonį ir įtaigojo jo kūrybą. Šiaip mokyklos ar vad. kraštutiniai sąjūdžiai mažai įtakojo ar keitė jo asmenišką požiūrį. Jis daugiau kaupė techniškas žinias, lavino ranką, taikė įgytą praktiką savęs išreiškimui. Trumpai sakant, jo piešimo būdas, ar tai gerai ar blogai, krypo geriau dirbti savitai, negu sekti kokią ryškesnę ar populiaresnę dailės pakraipą ar atskirą garsų dailininką.

Daugiausia pasireiškė kaip knygos iliustratorius. Meniškas knygos apipavidalinimas ir grafiškoji jos kokybė jam nuo studijų metų pasidarė artimi. Raidės ar iliustracijos alsavimas puslapyje, pačios iliustracijos gyvybiškumas bei lakoniškumas, lengvai ir greitai suprantamas, būdingi jo iliustruotoms knygoms ar komercinio meno leidiniams.

Kaip iš parodos matyti, jo piešinius dominuoja galvos ir moters figūros. Dailininkas dirba labai greitai, piešiniai atrodo atlikti be didelių pastangų. Taupiomis vaizdavimo priemonėmis jis pasiekia gyvų, jautrių, grakščių ir įmantrių įspūdžių. Akį pagauna linijų gyvybiškumas, darnus jų skambėjimas ir savotiškas meistriškumas. Piešia gaivališkai, patyrusiai, net gudriai. Linijos lengvos, šmaikščios, bet taiklios, žaismingai užfiksuoja modelio proporcijas, charakterį ir judesį. Visuose darbuose jaučiama gero piešėjo ranka. Vaizduojamos formos dalinai išplaukia iš impresionizmo sugestijų. Iš pirmos grupės eskizinių piešinių — parodoj geri darbai buvo "Gulinti moteris" ir "Gulinti figūra".

Antrą eksponatų grupę sudarė piešiniai lietu tušu. Juose dailininkas daugiausia pasinėręs į kūrybinį procesą ir techniškai išgauna retų ir įdomių efektų. Čia popieriaus lakšte žmonių galvos skandinamos į labai turtingą skalę juodų ir pilkų tonų. Sudėtingai išmirkytos ir palietos formos, gal vėl nusausintos ir vėl atnaujintos pasiekia labai gyvą minkštų pilkų pustonių efektą. Naudodamas tokią sudėtingą juodo tušo kom-binavimo techniką, pereinamais tonais išgauna sąmoningai iškreiptų galvų ekspresyvius charakterius, perkoštus jam būdingu satyriniu atspalviu. Šitokio pobūdžio nusiteikimą stipriai reprezentuoja "Revoliucionierius" ir "Vizionierius".

Trečioji paveikslų serija papildė parodą monotipais. Ir tuose darbuose, kaip ir lietu tušu, dailininkas stengiasi simboliškai įkvėpti gilesnį filosofinį ar iliustratyvinį turiną. Galvos ir figūros — "Pasilenkusi figūra", "Dailininko galvos studija" (autoportretas), "Adomas" — ir čia alsuoja dailininkui būdingu lengvumu. Nenutoldamas nuo esminių piešimo pagrindų, pasitikėdamas daugiau intelektualine patirtimi, šiais darbais dail. V. Simankevičius dar labiau paryškino parodos sangvinišką nuotaiką.
Adolfas Vaičaitis