Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MUZIKOLOGŲ IR LITERATŪROS ISTORIKŲ DĖMESIUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Daugirdaitė Sruogienė   
Algis Šimkus savo straipsnyje 'Lietuviškos operos istorijos paraštėje, Stasio Šimkaus "Pagirėnai" (Aidai, 1973, Nr. 7, p. 310), apibūdindamas operos genezę, pažymi, kad pradžioje kompozitorius norėjo turėti libretą, panaudodamas /iliaus (Jono Jonylos) baladę apie nugrimzdusį dvarą ir jo karalaitę. Jis rašo:
. . . Šimkui atėjo mintis kreiptis šiuo reikalu į tuo laiku iš studijų Muenche-ne grįžusį Balį Sruogą. Jis pasikvietė Sruogą savo steigiamos muzikos mokyklos konkursinių egzaminų komisijos nariu. Sruoga 1924 m. vasarą atvyko su šeima Klaipėdon ir kuriam laikui apsistojo pas Šimkų Smiltynėje, kur jie kartu su Ži-lium praleisdavo ilgas valandas, diskutuodami ir planuodami naują operą. Kadangi kompozitorius tuo laiku buvo tvirtai apsisprendęs, kad jo opera būtų pagrįsta Žiliaus poema, Sruoga jautėsi gerokai prašomame darbe suvaržytas. Jis tačiau sutiko pabandyti ir po kiek laiko pateikė dalį libreto su nurodymu: "Kas tiks, vartok, o kur ne, tegul kitas bando".

Norėčiau kai kuriuos A. Šimkaus tvirtinimus, ypač tuos, kurie liečia "'Nugrimzdusio dvaro" (pirmoji operos antraštė) libreto parašymo laiką atitaisyti, nes tikrai žinau, kad tas libretas buvo parašytas ne 1924 metais, bet anksčiau.

Balys Sruoga atvyko į Klaipėdą ne 1924 metų vasarą, bet tų metų kovo mėnesio pabaigoje (tuoj po mūsų vestuvių kovo 22 d., kada jis buvo grįžęs į Lietuvą baigęs mokslus Muencheno universitete) ir kartu su žmona apsigyveno St. Šimkaus viloje Smiltynėje, Kopgaly. Sruoga dirbo "Klaipėdos Žinių" redakcijoje, kurį laiką dėstė Šimkaus muzikos mokykloje lietuvių literatūros istoriją ir iki vasaros pabaigos iš Klaipėdos niekur nebuvo išvažiavęs.

Pats faktas, kad tuo metu, kada kartu Klaipėdoje gyvenom, mano vyras negalėjo man rašyti laiško iš Kauno į mano tėviškę, pranešdamas, kad vyksta į Klaipėdą rašyti Šimkui operą, — pats tas faktas paneigia galimybę, kad libretas būtų rašomas 1924 metais vasarą.

St. Šimkus tarėsi su B. Sruoga dėl libreto dar 1921 metais. Tai liudija pastarojo žodžiai laiške, rašytame man 1921.V.1: ". . . pasiėmiau Šimkui rašyti libretą vienai operai".

Bet spėjimą, kad jis tuoj pat, 1921 metais, libretą rašė, tenka atmesti dėl kai kurių šiame laiške minimų asmeniškų aplinkybių.

Viename laiške Sruogą man rašė: "Šeštadienis . . . šiandie išvažiuoju į Klaipėdą . . . operą rašyti — be vizos, be nieko".

Nors šis laiškas data nepažymėtas, bet iš kai kurių jo užuominų šeimos reikalais galiu spręsti, kad jis buvo rašytas 1922 metų pavasarį, universitetinių atostogų metu.

Jeigu čia užsimenama apie vizą. vadinasi, Sruoga važiavo iš Kauno į Klaipėdą dar prieš Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos, atseit, prieš 1923 metus.

Sekančiame laiške, rašytame man iš Klaipėdos, Sruoga praneša: "Šeštadienis . . . lygiai savaitė ... o aš jau operą turiu!" Ir prideda, kad grįžta į Kauną trečiadienį.

Tolimesnieji Sruogos laiškai rodo, kad vos savaitei praėjus po grįžimo iš Klaipėdos, gegužės 10 d., Sruoga jau pakely į Muencheną, o gegužės 24-tą susitaria universitete dėl imamų mokslo specialybių. Iš kitų laiškų man žinoma, kad ši registracija vyko 1922 m. vasaros semestrui prasidedant.

Peržiūrėjusi B. Sruogos laiškus ir patikrinusi duomenis 1922 metų kalendoriuje, galiu tvirtinti, kad libretas operai buvo parašytas 1922 metų pavasarį, nuo bal. 11-os d. (šeštadienis) iki gegužės 3-os (trečiadienis), arba, atmetus atvykimo į Klaipėdą ir išvykimo iš jos dienas, nuo 1922 m. balandžio 23-os iki gegužės 2-os dienos.

Iš minėtų laiškų tekstų matyti, kad rašyta buvo dideliu įtempimu, dieną naktį, atliekant užsakymą nepaprastai greit. Tai buvo Sruogai būdinga.
V. Daugirdaitė Sruogienė

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai