Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŠVIESA IŠ KUMRANO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS RUBŠYS   

Kun. A. L. Rubšys, baigęs Šv. Rašto studijas Bibliniame institute, nuo 1959 profesoriauja New Yorko Manhattan College ir drauge nuo 1971 dėsto S. Testamentą New Yorko Šv. Juozapo kunigų seminarijoj.

Tik retas archeologinis atradimas šiame šimtmetyje sužadino smalsumą ir vaizduotę daugiau negu Negyvosios jūros ritinių atradimai. Dar tik ketvirtis šimtmečio nuo vadinamųjų Negyvosios jūros ritinių1 užtikimo, o raštijos apie juos nebeįmanoma aprėpti. Rašyta išmintingai, remiantis ir paisant faktų;2 rašyta ir kvailai, ieškant sensacijų ir pasikliaujant vaizduote.3 Pats laikas ir mums Negyvosios jūros ritiniais bei jų svarba Šventraščiui ir pačiai krikščionybei susidomėti. Tikriausiai būsime girdėję apie aną Kumrano esenų raštiją, atrastą 11 olų, wadi4 Kumranas apylinkėse, palei Negyvosios jūros šiaurės vakarų pakraštį. Tačiau šie rankraščiai yra tik dalis to, kas nuo 1947 metų atrasta ir vadinama Negyvosios jūros ritiniais. Sena raštija atrasta ir platesnėje Kumrano apylinkėje, nuo wadi ed-Daliyeh uolėtų šlaitų, apie 13 km į šiaurę nuo Jericho, iki Masados griuvėsių, apie 25 km į pietus, ir nuo Jordano Plyšio į vakarus Judėjos dykumoje iki pat Nissanos Negevo dykumoje.5 Sąrašas tų rankraščių, kurie jau paskelbti spaudoje, buvo neperseniai paruoštas James A. Sanders straipsnyje, išspausdintame Journal o f Jetvish Studies.6 Atradimų vietovės (nuo šiaurės į pietus) yra šios: Wadi ed-Daliyeh, Khirbet7 Kumrano apylinkė, Khirbet Mird. Wadi Murabba'at, trejetos upių, — Hever, Seelim, Mišmar, — slėniuose, Masada, Nissanos papirusai, aplamai kalbant, nėra rikiuojami su Negyvosios jūros ritiniais,8 tačiau jie turi būti minimi kartu, nes priklauso prie nuostabą keliančių mūsų laikų atradimų Palestinoje.9

Amžių amžiais ir dar vos prieš ketvirtį šimto metų vietovės, kuriose rituliniai rankraščiai atrasti, buvo gamtos užgrūdintų beduinų viešpatija. Todėl ir daug rankraščių buvo jų atrasta. Visuose atradimuose lemtingos svarbos turėjo vietovių sausumas. Archeologai, pripratę prie gausių kritulių Palestinoje žiemos metu ir jos drėgnumo nakties rasoje, negalėjo tikėti, kad šitoks kraštas galėtų išsaugoti trapius papiruso ar odos rankraščius. Judėjos dykumoje, kur drėgmės mažiau, įvyko tai, kuo "neįmanoma" tikėti.10

Kumrano bibliotekos studijos įgalino apčiuopti ne tik jos pirmuosius savininkus, bet ir jų gyvenimą žydijoje dviejų paskutinių amžių prieš Kristų ir pirmojo amžiaus po Kristaus būvyje. Paleografų ir archeologu daug padaryta. Remiantis kalbotyra,
Šriftų analize ir tipologinės keramikos duomenimis, rankraščiai datuoti pusės amžiaus tikslumu. Penki archeologinių iškasinėjimų sezonai pačiame Kumrane, — ritinių savininkų židinyje, — visiškai užbaigti. Paleografų ir archeologų išvados duoda apytikslius chronologinius rėmus Kumrano bendruomenės gyvenimui.11
Šis straipsnis siekia nagrinėti keletą su Negyvosios jūros ritiniais susijusių klausimų: 1. Kumrano bibliotekos atradimas. 2. Ritinių, skiaučių ir nuotrupų katalogas. 3. Kumrano esenai — ritinių bibliotekos savininkai. 4. Ritiniai ir Šventraštis. 5. Kumranas ir Naujasis Testamentas: panašumai ir skirtumai.

1. Kumrano bibliotekos atradimas
1947 metais 7 odos ritiniai buvo rasti beduinų piemenų rytiniuose Judėjos dykumos šlaituose, apie pusantro kilometro nuo Negyvosios jūros šiaurės vakarų pakraščio.12 Šis atradimas buvo pirmasis iš virtinės atradimų, kurie neturi sau lygių nūdienės archeologijos istorijoje. Atsitiktinai užtikus pirmąją olą su rankraščiais,13 dykumos vienatvę ėmė drumsti odos ir papiruso turtų ieškotojai. Net varžybų tarp slapukų beduinų ir diplomuotų archeologų būta! Laurai, tiesa, dažnai tekdavo mokslininkams, bet dažniausiai — atkakliesiems piemenims beduinams. 11 olų slėpė ritinius rankraščius ir rankraščių skiautes ir nuotrupas. Pirmoji, — Kumranas I,14 — aptikta 1947 m., paskiausia, — Kumranas XI, — 1956 m. Iš vienuolikos tik šios dvi, — KI ir K XI, — išlaikė palyginti sveikus rankraščius.15 Tačiau turtingiausia ir, gal būt, svarbiausia buvo ketvirtoji ola (K IV): dešimtys tūkstančių skiaučių ir nuotrupų, kurie kadaise priklausė net 400 skirtingų rankraščių!16 Vien tik iš Kumrano olų dabar Izraelio ir Jordanijos muziejuose yra daugiau negu 600 rankraščių: keletas jų gerame stovyje, dauguma — įvairaus dydžio fragmentuose, bet visi — neįkainuojamos vertės".
-----------
1951 m. pabaigoje, G. Lankester Harding, Jordanijos Senienų departamento direktorius, ir domininkonas Roland De Vaux, Ecole Bibliąue et Archėologiąue Francaise Jeruzalėje direktorius, ėmė tyrinėti senuosius wadi Kumrano griuvėsius, kurie riogsojo apie pusantro kilometro į pietus nuo K I. Griuvėsiai ir anksčiau jau buvo buvę pastebėti. Bandyta juos sutapatinti su šventraštine Gomorrah arba susieti su romėnų Legio X Fre-tensis būstu.18 KI aptikus ir ją tyrinėjant, archeologų smalsumas ir griuvėsių atžvilgiu pagyvėjo. Imta spėlioti apie galimus ryšius tarp buvusiųjų griuvėsių gyventojų, — Khirbet Kumrane,19
-----------

— ir olose rastų rankraščių. Iškasinėjimai buvo pratęsti dar keturiais sezonais ir baigti tik 1956 m. pavasarį.20 Nedrąsūs spėliojimai tapo išvadomis. Duomenys buvo svarūs: Khirbet Kumranas — esenų bendruomenės židinys. Esenai kadaise buvo viena iš žymiausių grupių žydijoje. Jie rungėsi dėl pirmosios vietos su fariziejais ir sadukiejais Senojo ir Naujojo Testamento laikų sankryžoje. Daugelis mokslininkų, remdamiesi duomenimis iš pačių rankraščių, taip pat priskyrė ritinius ese-nams.21 Palengva ėmė ryškėti įdomios gijos: ritinių priklausyta grupei žmonių, kurie kadaise gyveno į pietus ir į šiaurę nuo Khirbet Kumrano; Khirbet Kumranas — esenų židinys, jų gyvenvietė dykumoje, aprašyta romėnų istoriko Plinijaus.22

Patyrus, kad Kumrano apylinkėse esama daugiau olų su rankraščiais ir, stiprėjant išvadai, kad rankraščiai priklausė bendruomenei, kurios židinio būta Khirbet Kumrane, archeologijos institutai Jeruzalėje buvo dar labiau sugalvanizuoti. Suruošta ekspedicija aukštųjų uolėtų šlaitų apie Khirbet Kumraną tyrimui 1952 m. kovo pradžioje.23 Grupės archeologų, kartu su paslaugiais samdiniais beduinais iš Ta'amireh genties, landžiojo po galvą sukančias aukštumas ir šukuote šukavo šlaitų olas Ieškojime gimusi nuostaba padarė apysenius archeologus kalnų ožiais. Bandyta persijoti virš poros šimtų olų. Dvidešimt penkiose iš jų rastos puodų šukės rodė, kad jos tokios pat gamybos, kaip ir keramika, naudota pačiame Khirbet Kumrane ir KI. Dar daugiau: įsitikinta, kad prie olų bei uolų plyšių būta palapinių ir būdų. Namų apyvokos puodų šukės liudijo, kad čia kadaise būta platesnės gyvenvietės su židiniu bendruomeniniuose pastatuose Khirbet Kumrane.24

Iš olų tik viena, — K III, — davė rašytų turtų, vadinamuosius Bronzos ritinius.25 Karštis, maliarija ir bendras nuovargis užbaigė ekspediciją to paties kovo pradžioje. Natūralūs urvai kalk-akmeniniuose šlaituose iškrėsti. Dirbtinėmis olomis šlyninėse šlaitų papėdėse nesidomėta. Galvota logiškai. Olos su rankraščiais buvo užtiktos išimtinai aukštesniuose šlaituose! Be sunkių sąlygų, trūko ir lėšų išlaidoms padengti. Vakarietišku rišlumu ir nusprendė, kad po šlyno olas bei plyšius neverta nė landyti. Archeologai taip ir pasitraukė iš Kumrano dykynės, palikdami ją vasaros karščiams. Beduinai gi kitaip galvojo. Būdami mažiau vakarietiškai rišlūs ir, gal būt, tingesni, jie "neaplenkė" šlyno terasos, ant kurios guli pats Khirbet Kumranas. Jų neapsirikta. Vėlai, 1952 m. vasarai baigiantis, jie aptiko olą, vos 150 metrų nuo paties Khirbet Kumrano, su labai gausiais rankraščių likučiais. Tai ir buvo Kumrano IV (K IV).26 Slapukiški beduinų iškasinėjimai, laimė, buvo sustabdyti anksčiau, negu ola K IV buvo visai ištuštinta. Jau rugsėjo mėnesyje archeologai spėjo užbėgti beduinams už akių, paimdami ne tik likusias rankraščių skiautes ir nuotrupas, bet didele dalimi ir beduinų išneštąsias.27 Būdingas šioje oloje šūkių retumas. Piršosi išvada, kad KIV ritiniai nebuvo spėta sudėti į ąsočius, prieš juos olon padedant.28

Olos K V ir K VI buvo aptiktos kartu su K IV. K VI atrado Ta'amireh beduinai. Ji yra arti wadi Kumrano krioklio, gana žemai šlaito, kurio šlyno terasą buvo išplovęs krintąs vanduo. K V atrado archeologai, K IV atkasinėdami. Ji yra tik šiek tiek į šiaurę nuo K IV šlyno terasoje.

Tyla nužengė ant Kumrano dykynės. Tik sezoniniai archeologiniai tariamo esenų židinio iškasinėjimai tebuvo tęsiami. 1955 m. pavasarį, ryšium su iškasinėjimais, aptikta dar keturios olos su rankraščiais: K VII - KX. Kaip ir KIV bei K V, jos glūdėjo šlyno terasoje, šalia Khirbet Kumrano. Kadaise jų įgriūta. Mat, wadi Kumrano vaga išplovė savo šlyninius krantus. Tik sauja rankraščių skiaučių ir nuotrupų jose terasta. Dauguma žiemos liūčių metu buvo nuplauti į netolimą Negyvąją jūrą.

Guvūs beduinai aptiko dar vieną olą su ritiniais. Ji netoli nuo K III, apie du kilometrus į šiaurę nuo Khirbet Kumrano. Olos anga buvo užgriuvusi, tačiau per plyšius aušros ir sambrėš-kos metu landžiojo aibės šikšnosparnių. Beduinai olos angos plyšius praplatino ir rankraščius iššlavė. Jų būta labai kruopščių. Archeologams atskubėjus, berasta tik geležies ir žalvario amžių pėdsakai, įamžinti tūkstantmečių nuosėdose.29 Du beveik sveiki ritiniai pateko pas Taamireh ir vertingi bent penketos kitų ritinių likučiai pas Ta'-amireh ir archeologus. K XI savo svarba lenktyniauja su K I ir K IV.

Olų Khirbet Kumrano apylinkėje ištyrimas ir paties židinio atkasimas įgalino ne tik spėlioti, bet ir apčiuopti konkrečiai ryšį tarp griuvėsių ir rankraščių. Panašios rūšies keramika ir ostra-kai30 rasta tiek židinyje, tiek olose. Keramikos liudijimas Palestinos archeologijoje yra itin svarbus.31 Dauguma keramikos iš olų datuojama iš helenistinio - romėnų laikotarpio ir yra tapati su keramika, rasta griuvėsiuose. Net olose be ritinių rasta tapati keramika. Atrodo, kad čia tik gyventa.32 Archeologai padarė išvadą, kad 'Visi 11 Kumrano olų rankraščiai priklausė vienai ir tai pačiai bibliotekai; . . . biblioteka gi — vienai žydų sektai, kuri naudojosi Kumrano pastatais.33

Paties Khirbet Kumrano kadaise būta (VIII ir VII a. prieš Kristų) tvirtovės, vardu "Druskos miestas".34 Griuvėsiai Kumrane byloja ir dar apie du atstatymus: maždaug nuo 135 iki 31 metų prieš Kristų ir — po trejetos dešimčių metų pertraukos — nuo 1 iki 68 metų po Kristaus.35 Pastatai būdingi savo bendruomenine paskirtimi: vandentiekis su talpyklomis (cisternomis), virtuvė su erdviu valgomuoju ir klėtimis, susirinkimų salė, didžiulė raštinė, keramikos įmonė ir kapinės. Pirmojo laikotarpio pastatai rodo kuklią pradžią. Gyvenimas, atrodo, pagyvėjo nuo maždaug 110 m. prieš Kristų. Šio laikotarpio baigtasi žemės drebėjimu ir gaisru (žemės drebėjimo pasekmė?). Antrasis laikotarpis baigėsi sunaikinimu romėnu Legio X Fretensis rankomis.

1958 m. De Vaux atkasė eilę kitų pastatų apie du su puse kilometro į pietus nuo Khirbet Kumrano. Vietovė vadinama Ain (Šaltinis) Feškha. Archeologų sprendimu, šie pastatai tarnavo Kumrano bendruomenės reikalams — žemdirbystei ir odos apdirbimui.36

Visai šalia Khirbet Kumrano židinio, ant tos pat šlyninės terasos, tik keliolika metrų į rytus, atpažinta didokas, virš 1100 kapų kapinynas. Kiekvienas kapas apdėtas akmenimis. 43 iš jų atkasta 37 De Vaux manymu, kapinynas apima trejas gana skirtingas kapines. Pagrindinėse kapinėse palaidoti tik vyrai, gi moterys ir vaikai — dviejose šalutinėse, kiek tolėliau nuo Khirbet Kumrano. Peršasi išvada, kad čia gyventa nevedusių "vienuolių" grupės. Šalutinės kapinės liudija, kad Kumrano būta ir vedusių esenų šalia gausesnės nevedusių grupės.38

Vienas įdomiausių archeologinių radinių Khirbet Kumrane yra jo labai sudėtinga vandens tiekimo sistema. Vakarų pusėje, virš stataus kalk-akmeninio wadi Kumrano krioklio (kur kas aukščiau už šlyno terasą) yra talpus baseinas, kuriame ir dabar žiemos metu "pagaunamas" vanduo. Nuo šio baseino iš lėto lyg gyvačiukas rangosi vandentiekis, kuris kadaise pripildydavo trylika talpyklų, išraustų šlyne tarp Khirbet Kumrano pastatų. Technika ir meistriškumas dar ir šiandien kelia nuostabą. Palei Negyvąją jūrą kritulių labai maža, tačiau žiemos metu wadi Kumrano vaga vanduo atūžia iš aukštumų prie Jeruzalės ir Betliejaus.39

Kumrano visumos atkasimas davė statybinius ir apyvokinius duomenis apie jo gyventojų kasdienybę. Pradininkai, matyti, panaudojo seno forto, statyto Ezekijo VIII a. ar Josijo VII a. prieš Kristų, likučius. Laikui bėgant, pastatai tarnavo poros šimtų asmenų grupei. Jų miegota netolimose olose, palapinėse ir būdose; valgyta, melstasi, mokytasi, perrašinėta brangiuosius rankraščius bendrose patalpose.

2. Ritinių, skiaučių ir nuotrupų katalogas
11 olų Kumrano griuvėsių apylinkėje išsaugojo apie 600 skirtingų rankraščių, — bent dešimt ritinių gerame stovyje ir tūkstančius skiaučių bei nuotrupų. Šie rankraščiai kadaise priklausė vienai tos pačios sektos bibliotekai. Galimos išimtys: K III ir K VII radiniai. F. M. Cross, pvz., radinius dalija į "pagrindinę biblioteką" — ritinius ir jų fragmentus iš KI, KIV ir KXI ir "privačius rinkinius" — skiautes ir nuotrupas iš likusių olų.40 K III Bronzos ritinys, daugelio manymu, nepriklausė Kumrano esenams, bet kokiai nors kitai grupei.41

K VII rasti tik papirusai graikų kalba. Keliolika mažų fragmentų. Didesnieji buvo tapatinami su Septuagintos knygų nuorašai s.42Piršosi išvada, kad ir mažesnieji panašios kilmės. Jose O'Calla-ghan, popiežiškojo Šventraščių Instituto Romoje profesorius, pateikė teiginį, kad K VII slėpė labai ankstyvas — net prieš 70 metų po Kristaus! — Morkaus evangelijos ir kitų Naujojo Testamento knygų graikų kalba nuorašų nuotrupas.43 O'Cal-laghan teiginys kol kas tik teiginiu lieka. Nežiūrint to, ryškėja galimumas, kad K VII turinys nepriklausė Kumrano esenų bibliotekai. Šiame straipsnyje Kumrano esenų bibliotekos katalogą ribosime trijų olų radiniais: KI, K IV ir K XI.

Kumranas I (K I):
Ola K I atrasta atsitiktinai. Ištirta ji nuodugniai tik 1949 m. pavasarį. Rasta 7 palyginti nesutrūniję (3 dar net moliniuose ąsočiuose) ritiniai ir 70 fragmentų:

Izaijas: hebrajiškas pranašo Izaijo knygos tekstas (šiek tiek skirtingas nuo mazoretinio teksto),44 apima visus 66 perskyrimus ir datuojamas apie 100 m. prieš Kristų.

Serek Hayyahad—Bendruomenės Įstatai: hebrajiška Kumrano bendruomenės regula, datuojama apie 100 m. prieš Kristų.

Pešer HBaqquk-Komentaras (pranašui) Habaku-kui: laisvas pranašo Habakuko minties pritaikymas Kumrano bendruomenei hebrajų kalba; datuojamas apie 50 m. po Kristaus.

Pradžios knygos apokrifas: hagadinis midra-šas45 apie Prad 2 ir 12-15 aramajų kalba, datuojamas tarp 50-1 m. prieš Kristų.

Šie 4 ritiniai buvo nupirkti Mar Athanasius Yešue Samuel, sirų metropolito Jeruzalėje, per vertelgas iš Ta'amireh beduinų; išvežti iš anuometinės Jordanijos ir vėliau JAV parduoti Izraeliui už $250,000.00.

Izaijas: dalis pranašo Izaijo knygos teksto, artimesnis mazoretiniam, datuojamas tarp 1-50 m. po Kristaus.

Hodayot = Padėkos psalmės: hebraiškai sukurtos Kumrano bendruomenėje giesmės, datuojamos tarp 50-1 m. prieš Kristų.

Serek Hammilhamah=Karo nuostatai, — Karo ritinys: hebrajiškas galutinio būsimo karo tarp Šviesos Vaikų (Kumrano bendruomenės) ir Tamsos Vaikų (tų, kurie nepriklauso Kumrano bendruomenei) aprašymas. Šio mūšio metu pats Dievas ir Jo angelai sunaikins blogį. Pasižymi vaizdingumu. Datuojamas apie 50-1 metų prieš Kristų.

Šie trys ritiniai per senienų vertelgas pasiekė E. L. Sukenik, Žydų universiteto Jeruzalėje profesorių, ir buvo jo nupirkti.

Šiuo metu visi 7 KI ritiniai yra Knygos šventovėje, Jeruzalėje. Anie 70 fragmentų — arba Palestinos dabar Rockefellerio) archeologiniame muziejuje, Jeruzalėje (buvusioje Jordanijoje) arba Senienų departamento muziejuje Ammane (Jordanijoje).

Kumranas IV (K IV):
Ola KIV buvo aptikta beduinų, bet atkasta archeologų pastangomis. Daugeliu atžvilgiu ši ola yra vertingiausia iš visų, nes išsaugojo "dešimtis tūkstančių fragmentų . . . , ir [jos] rinkinys neturi sau lygaus dydžiu ir svarba".46 Nebuvo čia nesutrūnijusių ritinių. Rasta joje fragmentų, — skiaučių ir nuotrupų, — iš 400 skirtingų rankraščių! Ši ola arti Kumrano bendruomeninių pastatų. Atrodo, kad, romėnų legionieriams artinantis, Kumrano esenai šią olą panaudojo savo bibliotekai paslėpti. Paminėtinos būdingesnės ritinių skiautės ir nuotrupos:

Senojo Testamento knygų nuorašai, kurie buvo padaryti III a. prieš Kristų. Tai seniausi turimi Šventraščio nuorašai!47

Šventraštiniai rankraščiai su hebrajišku tekstu, nepanašiu į mazoretinį, bet artimu hebrajiškam tekstui, kurį naudojo Septuagintos vertėjai.

Tobito knygos tekstas originalia aramajų kalba (turėta iki šiol tik lotyniškai ir graikiškai).

Svarbesnių apokrifų hebrajiški arba aramajiški tekstai, kurie iki šiol buvo žinomi tik per vertimus, pvz., Enochas, Jubiliejų knyga, Testamentai.

Šimtai nešventraštinių rankraščių, kurie įgalina suprasti Kumrano esenų galvoseną ir laikyseną, ir ankstyvesnių kopijų skiaučių bei nuotrupų nešventraštinių K I ritinių. Gausu komentarų, kalendorių, apokaliptinės raštijos ir raštų su šifru.

Olos K IV rinkinys duoda daug duomenų apie Kumrano esenų raštiją — šventraštinę ir nešvent-raštinę, kurios pagalba galima apčiuopiamiau suprasti ne tik juos pačius, bet ir žydiją prieš krikščionybės gimimą ir jai gimstant. Darbas su ritinių skiautėmis ir nuotrupomis sunkus ir lėtas. Dauguma jų susisukę, susitraukę, susiraukšlėję, apskretę ir drėgmės bei amžių pajuodinti. Ištie-sinimas, nuvalymas, atpažinimas ir sutapatinimas — milžiniška ir pilna galvosūkių užduotis. Praverčia ne tik vėliausios technologijos pagalba, bet ir žmogaus išradingumas.

Beduinai pirmieji aptiko olą K IV. Tad reikėjo daug rankraščių skiaučių ir nuotrupų iš jų "išpirkti". Rankraščių likučiai buvo pristatomi dėžutėse, — cigarečių, filmų, batų, — pagal skiaučių ir nuotrupų dydį. Įdomu pastebėti, kad beduinai, žinodami raštų ant odos ir papiruso piniginę vertę, elgėsi su jais atsargiai ir pagarbiai. Pasitaikė, kad net vatą ir tualeto popierių panaudojo, kad juos apsaugotų, vienus nuo kitų atskiriant. Nesykį klijais ir popieriumi sustiprino vos-ne-vos besilaikančias skiautes ir nuotrupas.

Nuo 1952 metų, kada KIV buvo pirmąsyk aptikta, tūkstančiai fragmentų atsidūrė Palestinos archeologiniame muziejuje Jeruzalėje. Didesnę jų dalį nupirko Jordanijos valdžia iš Ta'amireh beduinų ir patys archeologai atrado iškasinėjimų metu. Tačiau šie pradiniai tūkstančiai neišsėmė visų olos KIV turtų. Senienų departamentui, Palestinos muziejui Jeruzalėje ir kitoms Jordanijos mokslo įstaigoms išsėmus savo išteklius, Jordanijos ministrų kabinetas išleido potvarkį, pagal kurį buvo leidžiama ir užsienio mokslo įstaigoms pirkti iš beduinų KIV ritinių fragmentus. Pirkimas turėjo vykti tarpininkaujant Senienų departamento direktoriui. Be to, su sąlyga, kad tokiu būdu nupirkti fragmentai bus palikti Palestinos muziejuje Jeruzalėje iki jų paskelbimo spaudoje. Tik po to jie bus atiduoti juos pirkusioms mokslo įstaigoms. Potvarkis buvo labai naudingas. Išvengta galimo ritinių sunaikinimo ir kontrabandos. Oficialiai buvo mokama $2.80 už 1 cm2. Svarbiausia, ritinių skiaučių ir nuotrupų masė buvo sutelkta vienoje vietoje. Ir pats pirkėjas, — užsienio mokslo įstaiga arba biblioteka, — galų gale turėjo gauti ne neatpažintą skiautę ar nuotrupą, o visas skiautes ir nuotrupas, priklausančias atpažintam rankraščiui pagal sumokėtą sumą. Tokiu keliu ritinių skiaučių ir nuotrupų rinkiniai buvo nupirkti Mc-Gill (Montreal, Kanadoje), Manchesterio (D. Britanijoje), Heidelbergo (Vokietijoje) universitetų, Vatikano bibliotekos ir McCormick protestantų seminarijos (Chicago).48

Tarptautinė ir tarptikybinė 8 mokslininkų ekipa ėmė ruošti olos K IV rankraščius spaudai. Iš Prancūzijos du Šventraščio žinovai D. Barthėlemy ir J. Starcky;49 iš Lenkijos kun. J. T. Milik;50 iš D. Britanijos du semitistai John Allegro (Manchesterio un-tas) ir John Strugnell (Oxfordo un-tas; iš Vokietijos Claus-Hunno Hunzinger (Gottingen un-tas); iš JAV prel. Patrick W. Skehan (Katalikų un-tas VVashingtone) ir Frank M. Cross (Har-vard un-tas).51

Kumranas XI (K XI):
Aptikta beduinų 1956 metais. Ši ola, kaip ir K I, turtinga ritinių ir fragmentų. Jų tarpe:
Psalmių ritinys iš I a. po Kristaus. Įdomus jis tuo, kad sujungia nepsalminę medžiagą su 40 psalmių iš mazoretinio teksto. Beje, atpažinta net 30 skirtingų Psalmių ritinių Kumrane!52 Ritinys labai gerame stovyje ir tik šiek tiek daugiau nunešiotas, negu Izaijas iš KI.

Kunigų knygos ritinys (maždaug 1/6 mazoretinio teksto) paleohebrajiškame šrifte.53 Irgi gana gerame stovyje.

Ezros knygos ritinys iš maždaug 55-25 m. prieš Kristų su hebrajišku tekstu, panašiu į mazoretinį. Labai sutrūnijęs, rašmenys sunkiai išskaitomi.

Jobo Targumo 54 ritinys iš I a. po Kristaus.55 "Naujosios Jeruzalės aprašymo" ritinio likučiai. Datuojamas maždaug 1-50 m. po Kristaus.

Šventyklos ritinys. Datuojamas arba I a. prieš Kristų pabaiga arba ankstyvąja I a. po Kristaus dalimi.5* Izraelio valdžios organai jį atėmė iš senienų vertelgos Betliejuje po 1967 "birželio karo".

Kaip matome, Negyvosios jūros ritiniai yra Kumrano esenų biblioteka, — ritiniai ir skiautės bei nuotrupos, — parašyti (sektos raštija) arba perrašyti (Šventraščio nuorašai) tarp 250 m. prieš Kristų ir 70 m. po Kristaus ir atrasti vienuolikoje olų wadi Kumrano apylinkėje. Ritinių ir fragmentų kalba trejopa: hebraiška, aramajiška ir graikiška. Daugiau negu VA rankraščių yra šventraštiniai. Beveik visos Senojo Testamento mazo-retinio teksto knygos buvo Kumrano esenų naudojamos.57 Yra tik viena išimtis: nėra Esteros knygos!58 Taigi, Negyvosios jūros ritiniai iš esmės yra religinė raštija. Senojo Testamento knygų nuorašai liudija apie Kumrano "vienuolių" tikėjimo šaknis, — perdėm šventraštines ir žydiškas; religinė pačios Kumrano bendruomenės raštija atskleidžia jos teologiją (galvojimą tikėjime) ir pamaldumą (laikyseną kasdienoje). Paleografinės ritinių studijos patvirtino jų amžių, gautą iš archeologijos. Be to, naudotasi ir radioaktyviniu skaitikliu (C14) ir apskaičiuota, kad lininiai KI ritinių vystyklai datuotini 20 m. prieš Kristų (±200), o palmių medis, rastas pačiame Kumrane, — 18-7 m. prieš Kristų (±80).

3. Kumrano esenai —ritinių bibliotekos savininkai
Kumrano esenai, — asketinė žydų atskala, gyvenusi Judėjos dykumoje prie wadi Kumrano, — buvo apčiuopiamai atpažinta per Khirbet Kumrano bei Ain Feškhos iškasinėjimus ir Negyvosios jūros ritinius.59 Kumrano bendruomenės istorijos pradžia gana miglota, bet, atrodo, turi būti ieškoma Hasidim (pamaldžiųjų arba ištikimųjų)80 judėjime Makabiejų sukilimo metu (167 - 165 prieš Kristų). Makabiejams užėmus savitą politinę liniją ir vienam iš jų, Jonatanui, tapus vyriausiuoju kunigu, "pamaldieji/ištikimieji" nutraukė ryšius su Jeruzalės kunigija. Save pavadino "Za-doko sūnumis", tuo išreikšdami ryšį tarp jų bendruomenės ir senosios, — šiuo metu išguitos, — teisėtos žydų kunigijos šeimos. Jeruzalės kunigiją laikė "nešvaria" pagal savo griežtą kunigus liečiančių įstatymų aiškinimą. Mat, Jeruzalės kunigija sekė helenistinę kultūrą ir papročius, buvo atsisakiusi saulės kalendoriaus ir labai supasaulėjusi. Visa tai buvo skandalinga "pamaldiesiems/ ištikimiesiems". Jie ir atsisakė dalintis Auka Šventovėje su tokiais kunigais: "dvidešimt metų.. . jie buvo lyg neregiai, kurie apgraibomis ieško kelio", bet nelauktai Dievas "jiems pažadino Teisingumo Mokytoją, kad vestų juos savo širdies keliu".61 Kumrano "kunigai", — Zadoko sūnūs, — yra tie Hasidim (pamaldieji arba ištikimieji), kurie atsiskyrė nuo Makabiejų ir sekė Teisingumo Mokytoją.82

Nuo ritinių atradimo ir Khirbet Kumrano at-kasimo buvo aibė bandymų Kumrano bendruomenę sutapatinti su fariziejais, sactukiejais, zelotais, karaitais . . ., trumpai kalbant, su beveik kiekviena žydijos sekta, pasirodžiusia tarp 200 m. prieš Kristų ir 800 m. po Kristaus. Šiandien nebėra pagrindo abejoti, kad Kumranas buvo esenų židinys dykumoje, kurį kadaise aprašė Plinijus Senasis.83 Be to, tai, kas žinoma apie Kumrano bendruomenės gyvenimą, teologiją ir pamaldumą, puikiai sutinka su tuo, ką žinome apie esenus iš to paties Plinijaus, Filono ir Juozapo Flavijaus.84 Pasitaiką skirtumai neprieštarauja šiam sutapatinimui, nes trejetos šimtų metų tėkmėje esenų galvosena ir laikysena kito ir darėsi margesnė savo išraiška.85

Teisingumo Mokytojo tapatybė dar vis tebėra paslaptis.88 Mokytojas buvo Zadoko giminės kunigas.87 Olos KI Psalmės, daugelio jam priskiriamos, rodo jį buvus didžios dvasios ir pamaldumo vyru. Teigimai, kad jis buvo lauktasis žydų mesijas, kad jis buvo nukryžiuotas ir prisikėlė ir kad jis buvo Jėzaus pirmtakas yra tik iš pirštų išlaužti.88 Jam duotasis titulas hebrajų kalboje Moreh Ha-Sedeą, Teisingumo Mokytojas, reiškia, kad jis ne tik pats yra teisus ir teisėtas, bet ir moko teisingumo.69 Įvykis, kuris privertė Teisingumo Mokytoją nutraukti santykius su Makabiejais, atrodo, sietinas su Jonatano valdymu, po Judo Makabie-jaus tragiškos mirties (160 m. prieš Kristų). Jo-natanas sirų - graikų karaliaus Aleksandro Balas buvo paskirtas vyriausiuoju žydų kunigu.70 Toks Makabiejiečio įžūlumas (Makabiejai nebuvo teisėti Zadoko kunigai) turėjo atrodyti Hasidim (pamaldiesiems arba ištikimiesiems) neatleidžiama nuodėme. Olos KI Komentare Habakukui skaitoma apie "Nedorėlį Kunigą".71 Pradžioje jo būta padoraus žmogaus, bet, tapus Izraelio valdovu, nebepaisiu-sio Įsakymų. Šis "Nedorėlis Kunigas" ir yra Jo-natanas Makabiejietis.72Jis persekiojo Teisingumo Mokytoją73 ir net vijosi jį Atsiteisimo Dieną iki pat jo gyvenvietės tremtyje.74 Nedorėlis Kunigas savo tikslo nepasiekė ir Teisingumo Mokytojo nesunaikino. Dievas jį atidavė pagonims, kurie jį patį nukankino.75 Šie duomenys sutinka su žiniomis apie Jonatano likimą: sirų - graikų generolas Tritonas jį areštavo ir numarino kalėjime (143 - 142 prieš Kristų).76 Simonas Makabie-jietis, Jonatano brolis ir įpėdinis, padidino spragą tarp savęs ir Teisingumo Mokytojo, priimdamas iš žydų vyriausiojo kunigo pareigas ir ne tik sau iki gyvos galvos, bet ir savo vaikų vardu.77 Nenuostabu, kad Kumrano esenų raštijoje skaitoma: "Štai tūlas prakeiktas žmogus, Belial [niekam tikęs] žmogus, tapo pinklėmis savo tautai ir pražūties priežastimi visiems savo kaimynams. Ir [jo brolis] prisidėjo [ir valdė], abu buvo žiaurumo įranki ai s".78

Teisingumo Mokytojas, atrodo, gyveno ilgiau už abu savo Makabiejiečius priešus. Tačiau sunku tiksliai nustatyti, kada jis atvedė savo sekėjus į Kumraną.79 Archeologija rodo, kad čia imtasi kurti gyvenvietę tarp 150-130 m. prieš Kristų.80

Teisingumo Mokytojas yra lyg gaivus šešėlis dykumoje. Nežinome net jo asmeniško vardo. Nežinome nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis jis mirė. Bandyta teigti, kad jo mirta kankinio mirtimi Nedorėlio Kunigo rankose.81 Tačiau šis ir panašūs teigimai nesiremia faktais.82 Mirė jis savo mirtimi gilioje senatvėje.83

Kumrano esenai žiūrėjo į savo Mokytoją su nepaprasta pagarba. Tikėti į jo mokymą reiškė tą patį, kaip ir būti išganytam.84 Kaip Mozė buvo Senosios Sandoros tarpininku Izraeliui, taip Teisingumo Mokytojas įsteigė Atnaujintosios Sandoros bendruomenę, atskleidė senųjų Raštų prasmę ir sukūrė naują "Kelią", mesijaninės eros belaukiant. Savo sekėjų akyse jis buvo eschatologinė asmenybė, išpranašauta Šventraštyje, kuri turėjo padėti gimti Naujajam Amžiui.85

Kumrano esenų bendruomenė stipriai suklestėjo Johannes Hyrcanus viešpatavimo pabaigoje.86 Mat, jis ėmė persekioti fariziejus.87 Atrodo, kad daug nusivylusių fariziejų, pripažindami esenus savo pasipriešinime Makabiejiečiams buvus supratingais, prisijungė prie kumraniečių. Kaip bebūtų, laikotarpis tarp 110-31 prieš Kristų buvo klestėjimo metas Kumrane. Kumrano esenai taip ir liko opozicijoje kunigams - valdovams Makabie-jams Jeruzalėje. Jų raštijoje randama užuominų apie Alexander Jannaeus:88 "tas įsiutęs jaunas liūtas .. . karia gyvus žmones".89 Jannaeus, rašo Juozapas Flavijus, nukryžiavo daug žydų, o ypač fariziejų.90 Vardu minima ir Salome Alexandra, Jannaeus žmona ir įpėdinė.91 Pasakojama apie žudynes, kurias įvykdė "Aemilius" Scaurus, pirmasis Romos valdytojas Sirijoje.92 Eilė Kumrano raštų užsimena apie žiauriųjų "Kittim", t. y. romėnų atėjimą.93 Rišlu, kad panašios užuominos galimos raštijoje po Pompėjaus įžengimo į Jeruzalę 63 m. prieš Kristų.

Po žemės drebėjimo ir gaisro Kumranas liko tik griuvėsiai.94 Griuvėsiais išbuvo apie 30 - 40 metų.95 Gyvenvietė atstatyta krikščioniškosios eros pradžioje. Neaišku, kodėl ir kaip Kumrano esenų bendruomenė atgimė. Viena tik labai ryšku— Kumrano esenai yra dabar labai nusistatę prieš romėnus. Olos KI Karo ritinyje,96 Kittim, t.y. romėnai, rikiuojami Tamsos Vaikų pusėje eschatologiniame Šviesos ir Tamsos Vaikų mūšyje. Kumrano gyvenvietė buvo galutinai sunaikinta 68 m. po Kristaus vasarą Legio X Fretensis rankomis. Prieš sunaikinimą bendruomenės raštija, — šventraštinė ir pačios esenų bendruomenės sukurta, — buvo perkelta (paslėpta?) į olas. Kumrano esenų likučiai pabėgo į Masados kalno tvirtovę.97 Romėnai Kumraną pavertė savo karine stovykla ir, matyti, žinojo ritinius esant olose, nes daug jų jau gilioje senovėje buvo žiauriai suplėšyti.98

Kumrano esenų savimonė ir laikysena buvo vadinama "Kelias".99 Tampant bendruomenės nariu, buvo "įeinama į Sandorą".100 Priėmimas į Naujosios Sandoros bendruomenę buvo griežtai reguliuojamas. Kandidatais galėjo būti tik žydai. Be to, jie turėjo būti "Prižiūrėtojo"101 kruopščiai išegzaminuoti. Priėmimo apeigos102 įsakmiai pabrėžia priesaiką laikytis Įstatymo103 pagal Teisingumo Mokytojo aiškinimą.104 Apiplovimas (geriau apsiplovimas) taip pat buvo dalis "įėjimo į Sandorą" apeigų.105 Tačiau jis nieku būdu neatstojo širdies tyrumo, — abu reikalingi.106

Pirmaisiais metais naujokui nebuvo leidžiama dalyvauti bendruomeniniuose apsiplovimuose ir iškilminguose pietuose.107 Net ir savo nuosavybe dar teko pačiam rūpintis.108 Metams baigiantis, sėkmingas naujokas buvo iš naujo egzaminuojamas ir, egzaminus išlaikius, prašomas perduoti savo nuosavybę "prižiūrėtojui".109 Tačiau bendruomenės pietuose galėjo dalyvauti tik antrųjų metų gale, nes tik po dviejų bandymo metų buvo tampama pilnu nariu.110

Būdinga Kumrano esenų laikysena vedybų (celibato) atžvilgiu. Ar bepatystė Kumrane buvo visuotinė ar tik dalinė? Visi senovės rašytojai, — Juozapas Flavijus, Filonas, Plinijus Senasis, — mini esenų bepatystę.111 Pagrindinėse Khirbet Kumrano kapinėse terasta tik vyrų skeletai.112 Tačiau moterys ir vaikai minimi eilėje Kumrano esenų raštų.113 Moterų skeletai rasti šalutinėse kapinėse.114 Atrodo, kad Kumrano elitas, — kunigai ir pilnieji nariai, — buvo nevedę, kiti gi vesdavo.115

Gyvenimas Kumrane, Jordano slėnio sutroje, turėjo būti labai sunkus. Po dienos darbų "vienuoliai" nakties metu "rinkdavosi bendrai maldai, pamokoms ir skaitymui".116 Dvejos religinės svarbos apeigos, — apsiplovimai ir bendri pietūs, — buvo kasdieninių apeigų centre. Apsiplovimai buvo panašūs į Senojo Testamento kunigų įstatyminius apsiplovimus. Jais buvo išreiškiamas apčiuopiamu būdu gailestis už nuodėmes.117 Apsiplaunama prieš dalyvaujant bendruose iškilminguose pietuose. Pietų metu pirmavo kunigas. Kunigas turėjo palaiminti duoną ir vyną prieš valgant.118

Nario padėtis bendruomenėje irgi buvo griežtai aptarta. Ir pietų metu, sėdint prie stalo ar prašant žodžio, jos buvo rūpestingai laikomasi. Pagrindinė narių padala buvo tarp Aarono šeimos kunigų) ir Izraelio šeimos (pasauliečių). Daugiausiai autoriteto turėjo kunigai tiek teisingumo ir nuosavybės reikaluose, tiek sprendžiant narių likimą.119
Kumrano esenų savivalda buvo trijų skirtingų, — teisinės, įstatų leidimo ir vykdomosios, — grupių rankose. Teisėjai, tiesa, minimi, bet apie juos mažai težinoma. Kur kas daugiau galima apčiuopti apie "Visuotinį Susirinkimą,, ir jo "Vyriausiąją Tarybą". Visų pilnų bendruomenės narių Susirinkimas, — "Susirinkimas Daug(elio)", — buvo svarbiausias Kumrano esenų savivaldos aparatas, nes turėjo tiek teisminę, tiek vykdomąją galią.120 "Susirinkimas Daug(elio)" rinkdavosi tik kartą per metus, apie Sekmines,121 Sandorai atnaujinti ir naujiems nariams priimti. Jame būta ir aukštesnės bei pastovesnės grupės. Tai Vyriausioji Taryba, susidedanti iš 12 vyrų ir 3 kunigų.122 Be Susirinkimo ir Tarybos, buvo dar ir ypatingi veiksniai su galiomis. Kiekvienam dešimtukui buvo du vyresnieji: kunigas, kuris pirmininkavo bei laimino valgį, ir vyras, kuris gilinosi į Įstatymą bei rūpinosi narių elgesiu.123 Kalbama ir apie "Prižiūrėtoją Daug(elio)", kurio pareiga pirmininkauti Susirinkime ir rūpintis bendra nuosavybe.124

Atkreiptinas dėmesys į Kumrano esenų organizacinę sąrangą, nes joje užtinkama paralelių su gimstančia krikščionybe. Bažnyčia taip pat turėjo Susirinkimą.125 Naujajame Testamente sutinkama ypatinga Dvylikos, intymių Jėzaus mokinių, grupė. Netgi krikščionių "vyskupas" yra panašus su Kumrano "prižiūrėtoju"126 tiek vardu, tiek pareigų atžvilgiu.127

Kumrano ešerių laikysena gyvenime buvo eschatologinė. Pagal jų savimonę, Dievas per visą Izraelio istoriją susikūrė sau šią Naujosios Sandoros tautą. Pranašas Habakukas rašė, kad teisusis gyvens tikėjimu,128 Kumrane egzegetas aiškina, kad "tai liečia visus tuos, kurie laikosi Įstatymo žydų tarpe, nes juos Dievas išgelbės nuo pasmerkimo dėl jų kančios ir tikėjimo į Teisingumo Mokytoją".129 Taigi, kas tik yra teisus žydų tarpe, tas anksčiau ar vėliau taps jų bendruomenės nariu. Kumrane esenai savo gyvenamąjį laikotarpį laikė Pabaigos Amžiumi, kuris yra prailginamas pagal paslaptingus Dievo planus.

Apie Kumrano esenų mesijanizmą130 daug rašyta.131 Teisingumo Mokytojas suprato savo uždavinį kaip nuostabių išganymo galimumų Izraeliui paskelbimą. Ankstesnioji Kumrano raštija,132 su gaiviu entuziazmu pasakojanti apie Dievo darbus per Mokytoją, nekalba visai apie būsimąjį Mesiją. Teisingumo Mokytojo mirtis,133 atrodo, sukristalizavo Kumrano esenų mesijanines viltis. Fariziejų tapimas esenais134 dar labiau išryškina jų mesija-ninę sampratą. Randama užuominų apie intervalą tarp Teisingumo mokytojo mirties ir Mesijų, — iš Aarono ir Izraelio, — atėjimo.135 Kadangi išganymas netapo tikrove Mokytojui gyvenant, jaučiamas įsitikinimas, jog gyvenama laikotarpyje prieš galutinį Dievo "įsiveržimą" į istoriją per savo Parinktąjį (-sius!) ar Pateptąjį (-sius!) ir pergalę. Tikėtasi, kad šis laikotarpis bus trumpas. Gal tik 40 metų nuo Mokytojo mirties iki sunaikinimo visų tų, kurių pabėgo pas melagį (Johannes Hyrca-nus?).136 Raidiškai imant — Dievo pergalė vienos kartos bėgyje! Neužilgo turėta pajusti, kad istorija teka toliau. Raštai po romėnų okupacijos (63 m. prieš Kristų) jau kalba apie intervalo prailginimą.137

Kokios buvo Kumrano esenų mesijanines viltys apčiuopiamiau? Bendruomenės įstatymai rašo apie "Pranašo ir Mesijų, — Aarono ir Izraelio, — atėjimą".138 Taigi, vienas Pranašas ir du Mesijai. Kas jie? "Pranašas" Kumrano esenų laukime gali būti sutapatinamas su "pranašu-kaip-Mozė"139 ir Eliju.140 Abu buvo laukiami Palestinoje vienu amžiumi vėliau, kaip galima jausti iš Naujojo Testamento.141 Kumrano esenai laikosi Įstatymo iki "Pranašo" atėjimo. Nuoseklu jį sutapatinti su "pranašu-kaip-Mozė". Smalsumą kelia Aarono ir Izraelio Mesijai: Aarono Mesijas bus pateptasis Vyriausias Kunigas iš Aarono šeimos, o Izraelio Mesijas — pateptasis karalius iš Dovydo dinastijos. Dvigubo Mesijo laukimas, — kunigiško ir karališko, — kilo potremtinėje žydijoje. Du patepti asmenys, — Zerubabelis ir Jošua, — aprašomi pranašo Zacharijo knygoje.142 Atrodo, kad ir "Zadoko sūnūs" Kumrane siejo savo viltis su kunigišku mesiju šalia karališkojo mesijo. Dovydiško Mesijo laukimas buvo pagrįstas amžina sandora tarp Dievo ir Dovydo.143 Netrūksta užuominų apie amžiną sandorą su Aarono kunigija.144 Abu šie nuostabūs asmenys Kumrano laukime, —
Aarono Kunigas ir Izraelio Dovydas, — pirmaus ir laimins mesijaninę puotą.
(Bus daugiau)

1. Vardas "Negyvosios jūros ritiniai" dažnai vartojamas plačia prasme. Juo pavadinami rankraščiai ir jų skiautės (odos rankraščių) bei jų nuotrupos (papiruso rankraščių), rastos nuo 1947 m. šešetoje vietovių į vakarus nuo Jordano upės ir Negyvosios jūros. Straipsnyje "Negyvosios jūros ritiniai,, naudojamas siauresne prasme, pavadinant tuos rankraščius ir jų fragmentus, kurie buvo atrasti nuo 1947 m. pačiame Kumrane ir jo apylinkėje.
2. Žr. bibliografijas: C. Burchard, Bibliographie zu den Handschriften vom Toten Meer. Vol. I (2-oji laida; Bei-hefte zur Zeitschrįft fur die alttestamentliche Wissenschaft 76; Berlin, 1959) apima raštiją apie ritinius iki 1955; Vol. II (BZAW 89; Berlin, 1965) apima 1956-1962. Labai išsami. W. LaSor, Bibliography of the Dead Sea Scrolls, 1948-1957 (Pasadena, 1958). Bevue de Cumran pateikia sistematinę bibliografiją kiekviename numeryje. Verta pasidomėti ir M. Yizhar, Bibliography of Hebretv Publications on the Dead Sea Scrolls. 1948-64. (Harvard Theological Studies 23; Cambridge, Mass., 1967).
Išsamios studijos: Geriausi veikalai: J. T. Milik, Ten Years of Discovery in the Wilderness of Judaea (Studies in Biblical Theology, Nr. 26; London, 1956) ir F. M. Cross, Jr., The Ancient Library of Cumran (Anchor paperback 2-oji laida; New York, 1961). M. Burrows savo knygoje The Dead Sea Scrolls (New York, 1955) ir More Light on the Dead Sea Scrolls (New York, 1958) išsamiai paduoda kiek galima visas pažiūras, išmintingas ir kvailas, apie ritinius. Domintis ritinių teologija vertingi: H. Ringgren, The Faith of Cumran (Fortress paperback; Philadelphia, 1963); F. Notscher, Zur theologischen Terminologie der Qumran-Texte (Bonner biblische Beitrage 10; Bonn, 1956), Gottesivege und Menschen-wege in der Bibel und in Cumran (BBB 15; Bonn, 1958) ir Vom alten zum neuen Testament (BBB 17; Bonn, 1962). Ritinių ryšius su Naujuoju Testamentu bendrai aprašo R. E. Brown Expository Times 78 (1966-1967) 19-23. Eilę vertingų straipsnių išleido K. Stendahl knygoje The Scrolls and the New Testament (New York, 1957) ir La secte de Cumran et les origins du Christianisme (Recherches Bibliques 4; Bruges, 1959). Bibliografiniai duomenys ir straipsniai apie ritinių ryšį su Naujuoju Testamentu vokiečių kalba randami H. Brauno knygoj Cumran und das Neue Testament (2 tomai; Tūbin-gen, 1966).
3. Žr. Anatolijus Varšavskis, Atradimai prie Negyvosios Jūros. Vertė iš rusų kalbos J. Išganaitytė. (Kaunas: Šviesa, 1970). Šios knygos autorius savo skaitytojus, atrodo, laiko kvailiais ir juokiasi už jų nugaros, pvz.: "Kaip beišsisukinėtų religijos gynėjai, faktas lieka faktu: krikščionių kanonas — Naujojo Testamento knygos — daugiausia grindžiamos Kumrano tekstais" (p. 98); arba: "Ar jis [Plinijus Jaunesnysis?] neparodė, kad 'Jėzus Kristus' — greičiau dirbtinė konstrukcija, negu realiai gyvenęs asmuo?" (pp. 86-87)!
4. Wadi yra sezoninė upė arba sezoninis upeliūkštis. Žiemos liūčių metu vandeningas ir labai pavojingas, o vasaros metu — sausa vaga.
5. Žr. žemėlapį "Vietos, kuriose rasti rankraščiai".
6. 24 (1973), 74-83.
7. Khirbet reiškia "griuvėsiai".
8. Žr. Kraeling, Casson ir Hittich pranešimus knygoje Excavations at Nissana, išleistoje H. Colt et al. (2 ir 3 tomai; 1950-1962).
9. James A. Sanders, "The Dead Sea Scrolls — A Quarter Century of Study", The Biblical Archeologist 36 (1973), 110.
10. Ten pat, 112-113.
11. Frank M. Cross, Jr., The Ancient Library o f Cum-
ran (New York, 1961), VII-XI.
12. Žr. žemėlapį "Kumrano apylinkės"
13. Sanders, op. cit., 113; taip pat J. A. Fitzmyer.
"Dead Sea Scrolls", New Catholic Encyclopedia (New York,
1967) IV, 677; Cross, op. cit., 5-12.
14. Toliau Kumranas I bus trumpinamas KI. Panagiai ir K IV, K XI, K II, K III ir t.t.
15. KI rankraščių atradimo istorijos detalės — tikra odisėja. Pačių personae dramatis atsiminimus galima rasti: M. Burrows, The Dead Sea Scrolls (New York, 1955), 3-28 A.Y. Samuel, "The Purchase of the Dead Sea Scrolls', The Biblical Archeologist 12 (1949), 26-31; John C. Trever, "The 'Discovery of the Scrolls', The Biblical Archaelogist 11 (1948), 46 - 68.
16. Sanders, op. cit.,4.
17. Ten pat, 4; taip pat R. E. Brown, "Dead Sea
Scrolls" knygoje, kurią išleido R. E. Brown, J. A. Fitzmyer.
R. E. Murphy, The Jerome Biblical Commentary (Englewood
Cliffs, 1968) II, 547.
18. Roland DeVaux, "Fouille au Khirbet Qumran", Revue Bibliąue 60(1953), 8, išnašos 1-8.
19. Khirbet Kumranas (Griuvėsiai Kumranas) — arabiškas vietovės vardas.
20. De Vaux, op. cit., 104-109.
21. Pvz., A. Dupont-Sommer, Apercus prėliminaires suries
Manuscrits de la Mer Morte (Paris, 1950), 105-117.
22. Naturalis Historia, 5:15, 73. Žr. taip pat Dir Apud Sinesium 39 (išleista Migne).
23. De Vaux, "Ėxploration de la rėgion de Qumran", Revue Bibliąue 60(1953), 540-556; W. L. Reed, "The Qumran Caves Expedition of March, 1952", Bulletin of American Schools ofOriental Research 135(Spalis, 1954), 8-13.

24. Cross, op. cit., 20.
25. Ten pat, 20-25.
26. Žr. aukščiau, ir 3 ir žemėlapį "Kumrano apylinkės'
27. Cross, op. cit., 26-27.
28. Ten pat, 27, išnaša 32.
29. Ten pat, 30.
30. Puodų šukės su raštu, t.y. keramikos likučiai panaudoti
popieriaus vietoje.
31. Sanders, op. cit., 115.
32. Ten pat.
33. Sanders, op. cit., 117.

34. Cross, op. cit., 53-54: "we may confidendy identify it as the biblical 'ir ham-melah, 'City of (the Sea of) Salt', one of the series of fortress towns in the desert province of the Judean kings, listed in Joshua 15".
35. Brown, op. cit., II, 547; taip pat Sanders, op. cit., 117; žr. ir "Khirbet Kumrano griuvėsių planą".

36. Sanders, ten pat.
37. Ten pat, 117-118.
38. Taip galvoja F. M. Cross, op. cit., 97-98.
39. Sanders, op. cit., 120.
40. Cross, op. cit., 30-37.
41. Sanders, op. cit., 132-134; Cross, op. cit., 21-25.
Žalvario ritinys yra dviejų dalių dokumentas. Jo turinys
buvo paskelbtas 1956 birželio 1: lobiai ir jų slėptuvių sąrašas!
Šiuo metu yra dvi nuomonės apie šį sąrašą: aprašomi tikri
lobiai — gal iš Šventovės, — paslėpti prieš arba po Jeru-
žalės sugriovimą; aprašomi pasakiniai lobiai. Antroji nuomonė artinęs nė tikrovei.
42. Septuaginta yra Senasis Testamentas graikiškai. Apima
visą hebrajiikąjį Senąjį Testamentą ir dar 7 knygas su priedais.
43. Biblica 53 (1972), 91-104.
44. Mazoretinis tekstas yra oficialus žydų Šventraštis
hebrajų kalba. Rabinų sinodas Jamnia mieste (Palestinoje)
nustatė, kurios knygos priklauso kanonui. Tai įvyko apie 90
m. po Kristaus.
45. Šventraštyje užtinkamas literatūrinis žanras. Jo pagalba
senieji Raštai — pasakojamieji ir įstatyminiai — buvo aiš-
kinami naujųjų įvykių šviesoje. Yra du pagrindiniai tipai:
hagadinis — aiškina pasakojamuosius tekstus, halachinis —
: tatyminius. Taigi, midrašas, kaip literatūrinis žanras, yra lite-
ratūra apie literatūrą.
46. Cross, op. cit., 34.
47. P. W. Skehan, G. W. MacRae, R. W. Brown,
"Texts and Versions", knygoje The Jerome Biblical Com-
mentary, kurią išleido R. E. Brown, J. A. Fitzmyer, R. E.
Murphy (Englewood Cliffs, 1968) II, 563.
48. Cross, op. cit., 36.
49. D. Barthėlemy yra domininkonas, o J. Starcky — pasaulietis kunigas.
50. Pasaulietis kunigas. Šiuo metu darbuojasi Centre Nationale de la Rėcherche Scientifkme, Paryžiuie.
51. Cross, op. cit., 36-37: Palestinos muziejaus darbo kambariai buvo tikras kalbų Babelis. Nežiūrint to, rašo Cross "esama mokslinių prielaidų harmonijos, dalinamasi atradimo nuostaba ir bendru sąmojumi. Tik vakarais kavinės sode ginčijamasi apie teologiją". Technišką darbą labai spalvingai aprašo tas pat Cross, ten pat, 37-39.
52. Skehan, MacRae, Brown, op. cit., II, 565. Taip pat Cross, op. cit., 33-34.
53. Šis šriftas savo kilme yra iš laikų prieš tremtį žydų tremtis Babilone prasidėjo Jeruzalės sugriovimu 587 m. prieš Kristų). Atgimė Makabiejų nacionalizmo laikais (II a. prieš Kristų). Tokie "mažmožiai" svarbūs datuojant Šventraščio nuorašus.
54. Targum yra aramajiška hebrajiško Šventraščio parafrazė, arba apylaisvis vertimas.
55. Įdomus tuo, kad buvo Gamalielio I (apaštalo Pauliaus tariamo mokytojo — žr. ApD 22:3) pasmerktas — žr. Babilonijos Talmudas, Šabbat 115a; Jeruzalės Talmudas, Šabbat 16a. Vienas iš anksčiausių žinomų targum raštų.
56. Y. Yadin, "Temple Scroll', The Biblical Archaeo-logist 30 (1967), 135-149.
57. Sanders, op. cit., 136-137.
58. Ten pat, 136; Cross, op. cit., 39-40. Taip pat Brovvn, op. cit., II, 547.
59. Ypač iš KI Komentaro Habakukui — KI KomHab; KIV Komentaro Nahumui — K IV KomNah; K IV Komentaras Psalmei 37 — KIV KomPs 37; KI Bendruomenės įstatams — KI BendĮst.; KI Psalmėms — KI Ps ir KI Karui tarp Šviesos ir Tamsos vaikų — KI Karas. Toliau bus vartojami sutrumpinti vardai.
60. 1 Makabiejų 2:42.
61. Damasko Dokumentas 1:9-10. Pora šio dokumento
rankraščių (iš viduramžių: X-XII a.) buvo rasta Kairo (Egipte)
vienos sinagogos rankraščių klėtyje (Geniza) jau 1896-97 m.
9 rankraščių fragmentai buvo užtikti ir Kumrane. "Teisingumo
mokytojas": Teisus ir Teisėtas Mokytojas.
62. Brovvn, op. cit., II, 552.
63. Naturalis Historia 5:17, 73. Žr. C. Burchard, Revue
Bibliųue 69 (1962), 533-569,
64. Žr. Cross, op. cit., 51-52: "yra pakankamai duome
nų, kurių dėka galima ritinių savininkus sutapatinti be abejojimo su esenais". Daug mokslininkų graikiškąjį žodį "essenoi" veda iš aramajiško "hasen" arba "hassaya", kuris atitinka hebrajišką "hasidim".
65. Brovvn, op. cit., II, 551-552. R. De Vaux, Revue
Bibliąue 76 (1966), 212-235, įsakmiai teigia, kad joks kitas
sutapatinimas nepatenkina turimų duomenų.
66. Cross, op. cit., 127-160; Sanders, op. cit., 130.
67. KI KomHab 2:8; KIV KomPs 37 11,15; KI Karas 17:2-3.
68. J. Carmignac, Christ and the Teacher of Righteous-ness (Baltimore, 1962); J. Jeremias, Der Lehrer der Gerech-tigkeit (Gottingen, 1963).
69. Titulas yra tradicinis, pvz., Joelio 2:23 ir Ozėjo
10:12.
70. I Makabiejų 10:18-21.
71. KI KomHab 1:13; 8:8-13; 8:16-9:2; 9:9-12; 9:16-
10:6; 11:12-15; 12:2-6; 12:7-10. Pagrindinis tekstas 8:8-13. Žr.
Cross, op. cit., 141-144; Sanders, op. cit., 130-131.
72. Brovvn, op. cit., II, 552.
73. K I KomHab 5:10-11; 9:9.
74. KI KomHab 11:4-8. Ši žinutė rodo, kad Kunigas ir
Mokytojas šventė Atsiteisimo Dieną pagal skirtingus kalendo-
rius: Mokytojui — šventė, o Kunigui — jokia šventė, nes jis
ne tik nešvenčia, bet dar ir kitus vaikosi!
75. K IV KomPs 37 1:18-20; K I KomHab 9:9-12.
76. 1 Makabiejų 12:18; 13:23.
77. 1 Makabiejų 14:41-48.
78. Jozuės Psalmė K IV Testamentai 24-29. Žr. P. Skehan,
Catholic Biblical Cuarterly 21 (1959), 75.
79. Užuomina apie šį faktą Damasko Dokumente 6:5
sako: "Izraelio konvertitai paliko Judėjos kraštą ir apsigyveno
Damaske" (Damaskas — Kumranas perkelta prasme).
80. Numizmatikos liudijimas nuo 130 m. prieš Kristų.
81. Ypač A. Dupont-Sommer, "Le maitre de justice fut-il mis a mort", Vetus Testamentum 1 (1951), 200-215 ir 5 (1955), 113-129.
82. KI KomHab 11:4-8 ir KIV KomPs 37:32-33. Taip pat Cross, op. cit., 157-160.

83. Ten pat, 158.
84. K I KomHab 8:1-3.

85. Galimų mesijinių pretenzijų klausimas bus keliamas vėliau.
86. Simono Makabiejiečio sūnus, valdęs nuo 135-104 prieš Kristų. Žr. Josephus Flavius, Antiquitates 13:10, 5.

87. Fariziejai buvo kita Hasidim — ištikimųjų, arba pamaldžiųjų — grupė. Jie buvo likę ištikimi Malcabiejų politiniams siekiams.
88. Johannes Hyrcanus įpėdinis, valdęs nuo 103-76 prieš Kristų.

89. K IV KomNah.
90. Žr. Antiquitates 13:14, 2.
91. Valdė nuo 76-67 metų prieš Kristų.

92. J. T. Milik, Ten Years of Discovery in the Wilderness ofjudaea (London, 1956), 73.
93. Kumrano esenų manymu, Kittim — romėnai — Dievo bausmė Makabiejams. Žr. KI KomHab 2:12ss.

94. Žr. aukščiau.
95. Nėra jokios numizmatikos iš šio laikotarpio!
96. "Karas tarp Šviesos ir Tamsos vaikų".
97. Brovvn, op. cit., II, 556.
98. Ten pat, II, 553.
99. K I Bendrjst. 9:17-18:21.
100. KI BendrĮst. 1:18-20.
101. Hebrajiškai mebaqqer, graikiškai episkopos, lietu-
viškai prižiūrėtojas (arba vyskupas).
102. K I BendrĮst. 1-3.
103. Hebrajiškai Torah, kuris reiškia mokymą apie Dievo Valios apreiškimą.
104. K I BendrĮst. 5:7-9.
105. K I BendrĮst. 3:6-12; 5:13.
106. K I BendrĮst. 3:7-9.
107. KI BendrĮst. 6:16-17.
108. Manoma, kad ši laikysena nebuvo vien tik pakopa, bet ir nuolatinė padėtis tiems, kurie nesiryžo eiti toliau. Šiuo atveju jie patys rūpindavosi savo pragyvenimu ir mokėdavo nario mokestį bendruomenei. Jų tarpe, gal būt, buvo vedusieji nariai (?).
109. KI Bendr Įst. 3:18-20.
110. K I Bendr Įst. 3:21-23.
111. Cross, op. cit., 96-100.
112. Žr. aukščiau.
113. Damasko Dokumente ir K I Karas, passim.
114. Žr. aukščiau.
115. Josephus Flavius, Bellum Judaicum, II, 120-121, yra dviprasmiškas šiuo klausimu. Pagal jį, esenai vengia, bet neatmeta moterystės. Cross, op. cit., 97-98, tarp kitko teigia:
This area of Essene life can best be understood, not by positing a sect of marrying Essenes alongside a celibate sect, but by recognizing an ambiguous attitude tovvard marriage integral to the structure of the Essene faith". , 116. K I BendrĮst. 6:7-8.
117. K I Bendr Įst. 3:4-5; 5:13-14.
118. KI Bendr Įst. 6:20-21.
119. KI BendrĮst. 9:8.
120. KI Bendr Įst. 6:8ss.
121. KI Bendr Įst. 2:19.
122. KI BendrĮst. 8:1. Nėra aišku, ar iš viso 15 ar tik 12, — 3 kunigai 12 padala? Dvylika Izraelio giminių ir trys Levio giminės šeimos?
123. KI BendrĮst. 6:3-7.
124. K I Bendr Įst. 6:12; 6:20.
125. "Mokinių susirinkimas" ApD 6:2.5; 15:12 yra labai
panašus į Kumrano "Susirinkimą Daug(elio)".
126. Mebaqqer — episkopos — prižiūrėtojas (vyskupas).
127. Plg. Kumrano "prižiūrėtoją" su Naujuoju Testamen-
tu: 1 Pet. 2:25; ApD 20:28; Ti 1:7-9; 1 Tim 3:2-7. Žr.
R. E. Brown, Neto Testament Essays (Milwaukee, 1965)
25-30. Panašumas tarp Kumrano esenų ir Jeruzalės bažnyčios
yra daugelio mokslininkų pastebėtas.
128. Hab. 2:4.
129. KI KomHab 8:1-3.
130. Tikėjimas, kad Dievas istorijoje kuria savo Karalystę
per Mesiją, — savo Pateptąjį (graikiškai Kristų).
131. Plati bibliografija šiuo klausimu: J. A. Fitzmyer,
Catholic Biblical Cuarteriy 27 (1965), 349, išnaša 7.
132. Taip ankstesnieji Bendr Įst. ir Psalmių nuorašai.
133. Apie 120-110 m. prieš Kristų.
134. Žr. aukščiau.
135. Pagal Damasko Dokumentą 19:35-20:1. Šis dokumentas
datuojamas apie 100 m. prieš Kristų.
136. Pagal Damasko Dokumentą 20:14-15.
137. KI KomHab kalba apie Kittim — romėnus — kaip
Dievo teismą.
138. K I Bendr Įst. 9:11.
139. Pakartoto Įstatymo 18:15.18.
140. Malachijo4:5 (3:23).
141. D.M. Stanley ir R. W. Brovvn, "Aspects of New
; Lk 4:24-26; 7:11-17.
142. Zacharijo 4:14.
143. 2 Samuelio 7:12-13 (pagal arkivysk. J. Skvirecką
2 Karalių 7:12-13).
144. Siracido 45:15.24; Išėjimo 29:9; 40:15.



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai