JAUNIMO SĄJUNGOS UŽMOJAI Spausdinti
Parašė Vytas Maciūnas   

Amerikos Lietuvių Jaunimo Sąjungos centro valdyba: sėdi: J. Vaičiulaitytė, pirmininkas V. Maciūnas, R. Vaitkutė ir R. Buivytė, stovi — J. Vainius, A. Norvilą, A. Dambriūnas, J. Mykolas (svečias), M. Dambriūnaitė, G. Buivys, A. Vaškys ir V. Viliamas (svečias). Nuotr. A. Norvilos

Pasaulio lietuvių jaunimo II kongrese nutarus kurti bendrinę jaunimo sąjungą, pradėtas jos organizavimas. Praeitų metų gruodžio 28-31 Clevelande buvo sušauktas Amerikos lietuvių jaunimo pirmasis suvažiavimas. Įkurta Amerikos Lietuvių Jaunimo Sąjunga, kuriai pirmininkauja Vytas Maciūnas. Jis ir buvo redakcijos paprašytas išdėstyti savo vadovaujamos sąjungos užmojus. — Red.

Labai sunku bendrybėmis kalbėti apie "lietuvių jaunimą", nes lietuviškoje visuomenėje ir 29 metų vyras, ir 13 metų pipiras dažnai priskaitomi prie "jaunimo". Jei tai būtų tiktai žodžių vartojimo nesusipratimas, neapsimokėtų reikalą per daug ir diskutuoti. Tačiau, mano nuomone, toje klaidingoje sampratoje glūdi priežastys, kodėl lietuviai Amerikoje greit nebepaliks ryškesnio įnašo į lietuvių tautą. Nors jaunimas bręsta, jo lietuviškumo supratimas lieka vaikiškas. Lietuviškumas yra intymiai surištas su kultūra. Galima didžiuotis lietuvių kilmės sportininkų, lietuvių kilmės mokslininkų pasiekimais. Tačiau ne tokiame pasididžiavime yra tautiškumo esmė. Tai beveik rasistinė idėja, kuri šiais laikais mažai sukelia entuziazmo. Lietuvių kultūra turi būti gyva, jei norima, kad ir tolimesnėje ateityje lietuvybė turėtų gilesnę prasmę, negu piknikinis Lietuvos laisvinimas prie baro Vytauto Didžiojo pozoje.

Ką reiškia gyva kultūra? Plačiausia prasme, aš įsivaizduoju, kad tai reiškia kultūrą be pareigos. -Skaitai lietuvišką knygą, nes nori. Klausai lietuvišką muziką, nes patinka. Mene atsispindi ir dviejų kultūrų įtaka, išeiviški jausmai. Jei jaunesnioji karta domėsis lietuvių kultūra, tada lietuviškumas gyvuos ir turės gilesnę prasmę.

Kaip įmanoma skatinti puoselėjimą gyvos kultūros išeivijoje? Kaip išvystyti jaunesnioje kartoje subrendusio lietuviškumo sampratą? Trumpai, tie klausimai ir yra Amerikos Lietuvių Jaunimo Sąjungos užsibrėžti uždaviniai. Manau, kad geriau parodysiu, kaip mes manome įvykdyti sąjungos tikslus, konkrečiais pavyzdžiais.
Mes bandysime pravesti politinę akciją. Šiuo laiku, norėdami ryškiau paminėti birželio mėn. ištrėmimus, aplankysime su kitais jaunesniais žmonėmis savo valstybių kongresmanus ir senatorius, jiems iškeldami keletą specifiškų reikalų: Simo Kudirkos beeinančią bylą. muitų brangumą, Lietuvos apsilankymo varžymus — detente reikšmę. Tikiuos, kad mūsų, kaip valdybos, pavyzdys padarys mūi oendraamžiams lietuviams Šiokį įspūdį ir gal primins, kad lietuviai gimtajame krašte neturi laisvo apsisprendimo. Ignoruojant Lietuvos skriaudas, mūsų lietuviškumas virsta beprasmišku sąlyginiu gyvenime momentu.

Kultūros gyvastingumo problema žymiai komplikuotesnė. Kalbos mokėjimas yra pats pirmas reikalavimas. Tad ALJS stengsis susitarti su kokiu nors universitetu bei mūsų mokslo žmonėmis įsteigti akredituotus lietuvių kalbos, literatūros ir t.t. "corespondence? kursus. Ištirsime ir "advanced pla
cement" (credit) galimybes lietuvių kalbai. Tada studentas, kad ir studijuodamas inžineriją, galėtų savo diplomo reikalavimus atlikti lietuvių kalbos studijomis.

Bet neužtenka atgaivinti lietuvių kalbos studijas. Kalba yra tik kultūros instrumentas.
Lietuviškose plokštelėse, - koncertuose, mes jau įpratę girdėti tiktai vieno stiliaus muziką. Tačiau lietuvių kalba pritaikoma ir gitarų bei kitų išpopuliarėjusių instrumentų akompanavimui. Šiek tiek šios "naujesnės" muzikos girdime plokštelėse, kurios yra įrekorduotos Lietuvoje. Tačiau jų stilius yra kol kas beveik visada prasta kopija praėjusio dešimtmečio pradžios Amerikos "rock" muzikos. Tad vienas AL J S užsimojimas yra surasti jaunesnių menininkų kūrinių, kuriuose kaip tik atsispindėtų ir Amerikos kultūros įtaka. Amerikoje gyvenančiam lietuviui jaunuoliui ignoruoti šias įtakas neįmanoma, bet taip pat ir nerealu, jei norima išlaikyti gyvą lietuvišką kultūrą.
Dėsime pastangas ir eilėraščių rinkinį sudaryti, bet dėsime pastangas supažindinti jaunuomenę ir su šių laikų rašytojais, poetais, kaip A. Gustaičiu, A. Baronu ir kt., kurių eilėse ypač atsispindi lietuvių gyvenimas Amerikoje ir bendrai išeivijoje.

Kviesime ir jaunesnius menininkus panagrinėti išeivijos gyvenimo problemas. Stengsimės išleisti meno kūrinių rinkinį.
Žinoma, reikės neapleisti ir pačios sąjungos organizavimo darbus. Pati krašto valdyba nepajėgs visus darbus atlikti. Esame susitarę visus esamus jaunimo sąrašus pertvarkyti ir įvesti į kompiuterio programą. Tikimės, kad šį darbą užbaigsime 1974 m. rudenį.

Neužilgo skelbsime ALJS Tarybos rinkimus. Kam reikia tos tarybos? Bandysime įtraukti tarybos narius į anksčiau suminėtus reikalingus projektus, darbus. Tikimės, kad, įsitraukę į tokį reikšmingesnį darbą, tarybos nariai grįžę į vietoves savo dėmesį ar net entuziazmą galės perteikti ir apylinkėse gyvenantiems lietuviams jaunuoliams.

Vilčių, o gal tik svajonių daug! Žengiame prieš vyresniosios kartos skeptiškumą ir jaunesniosios simpatiją. Kol kas dar mūsų optimizmas juos abu viršija.
Vytas Maciūnas