Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KOMUNISTINĖS MORALĖS "PRANAŠUMAS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Draugelis   
Komunistai, atmetę krikščioniškąją moralę kaip antihumanišką, sukūrė savąją, kuri, remdamasi materialistine pasaulėžiūra, turi sukurti naują dorovingą žmogų. "Komunistinė dorovė yra dorovė sąmoningų didvyriškų kovotojų dėl naujos beklasės visuomenės sukūrimo. Ji skiepija darbo žmonėms pasitikėjimą savo neišsemiamomis jėgomis, ugdo jų didvyriškumą ir pasiryžimą, vysto jų revoliucinę energiją ir kūrybinę iniciatyvą. Lenino Stalino partija... išauklėjo naują kartą žmonių — žvalių ir ištvermingų, kupinų neišsemiamos energijos, pasiruošusių bet kuriam didvyriškam žygiui vardan komunizmo triumfo" (J. Ragauskas, Krik-čioniškoji dorovė darbo žmonių išnaudojimo įrankis, 1951, p. 59-60. O "komunistinės dorovės kriterijus yra kova už komunizmą — visos žmonijos laimingą ateitį" (Mokslinio ateizmo pagrindai, 1963, p. 285). Tokia "kilni" dorovė tikrai turi išauklėti tobulą žmogų, puikų komunistą ir humanistą.

Komunistai mėgsta pasigirti savąja dorove, palygindami ją su "supuvusia ir nusmukusia" kapitalistinių kraštų dorove, kuri esanti kaip tik krikščioniškos dorovės bankroto įrodymas. Turistai, lankydami komunistinio režimo kraštus, iš tiesų, yra pastebėję, kad ten nėra viešos pornografijos: laikraščiai ir žurnalai nededa pornografinių vaizdų, kinuose nėra rodomos pornografinės filmos ir pan. Taigi palyginus su Vakarais, kur seksas yra iškeltas viešumon su visu drastiškumu, iš tikrųjų šiuo požiūriu komunistinė dorovė atrodytų aukštesnė. Bet ar tik šiame dalyke jau atsispindi visa žmogaus moralė? Draudimas viešumoje eksponuoti nemoralius vaizdus, dar nerodo krašto gyventojų vidinio moralumo. Bet ne visuose ir komunistiniuose kraštuose jau taip labai "švaru". Pvz. Jugoslavijoje viešoji pornografija nėra nė kiek menkesnė, negu "sugedusiuose" Vakaruose. Jei kam teko matyti jugoslavo Makavejevo pagamintą filmą "Organizmo paslaptys", tas galės įsitikinti tuo, kas čia sakoma.

Yra kitas įdomus komunistinės moralės ženklas. Vakaruose didžiausi pornografijos platintojai ir uoliausi jos gynėjai nuo visokių "moralizatorių", yra kaip tik visi "radikalieji" ir tarp jų pirmieji komunistai.

Komunistinės moralės pranašumą komunistai panaudoja kaip demagoginį argumentą. Moralės "švarumu" tačiau pasižymi ne vien komunistinis režimas, bet ir visos įvairių atspalvių diktatūros. Prisiminkime tiktai nacistinę Vokietiją, pulkininkų valdytą Graikiją, kur buvo uždrausta trumpi moterų sijonai, Pinochet valdomą Čilę, kur griežtai draudžiama bet kokia pornografija — visai panašiai, kaip Brežnevo Rusijoje. Bet komunistai morale moka laviruoti pagal reikalą: Portugalijoje, kur padėtis jau beveik vienų komunistų rankose, kinuose uždraustos visokios amerikoniškos, prancūziškos, itališkos filmos, išskyrus pornografines ir komunizmo propagandines.

Yra tikras dalykas, kad draudimais palaikoma komunistinė moralė negali duoti laukiamų vaisių, ypač šeimos ir jaunimo eilėse. Nors pagal komunistinės moralės principus siekiama "sąžiningumo ir teisingumo, dorovinio tyrumo, paprastumo ir kuklumo visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime; savitarpiška pagarba šeimoje, rūpinimasis vaikų auklėjimu" (Mokslinio ateizmo pagrindai, p. 287), tačiau divorsų procentas Sov. Sąjungoje yra pats aukščiausias. 1971 m. "Literaturnaja Gazeta" rašė, kad iš dešimts santuokų tik viena išsilaiko ilgiau negu metus. Čekoslovakijoje 1973 m. iš 99,358 santuokų, buvo 25,271 divorsas, 28,6 jų procentai jau įvyko pirmaisiais santuokos metais.

Tačiau šeimyninė ir seksualinė sfera dar neišsemia moralės apimties. Marksizmo pranašai skelbė, kad socialistinėje bendruomenėje visiškai išnyksią bet kokie nusikaltimai. Visi bus sąžiningi, teisingi, dori, humaniški, vienas kitą gerbs, kaip brolį ir bičiulį. Tačiau taip neįvyko. Nors Sov. Sąjungoje neskelbiamos kriminalinių nusikaltimų statistikos, tačiau spaudoje kartais prasikiša gana ryškūs nusikaltimų pavyzdžiai. Vidaus reikalų ministras Selekovas 1973 m. pasidžiaugė, kad Sov. Sąjungoje, palyginus su ankstesniais metais, nusikaltimai sumažėjo 4,6 procentų. Bet kiek jų būta tais ankstesniais metais, taip ir nepasakoma. Bijomasi, kad konkretūs duomenys ir skaičiai mestų labai tamsų šešėlį ant sovietinės sistemos ir jos komunistinės moralės.
Dabar Izraelyje gyvena garsus sovietų sociologas Zemcovas, kuris 1972 m. bendradarbiavo slaptame jaunimo kriminalizmo tyrimo dar-ve, Sov. Sąjungos vidaus reikalų ministerijos žinioje. Dabar jau emigravęs, Zemcovas paskelbė tų savo tyrinėjimų rezultatus. Taigi tada buvo suskaičiuota, kad 1971 m. 718,000 įvairių nusikaltimų padarė jaunuoliai tarp 10 ir 17 metų. Juk tai du procentai viso sovietinio jaunimo. Lygiai tais pačiais 1971 m. iš 1,200 miestų surinktieji duomenys parodė, kad 12 proc. žmogžudysčių, 22 proc. banditizmo, 59 proc. vagysčių su įsilaužimais, 52 proc. apiplėšimų ir 49 proc. išprievartavimų buvo padaryti jaunuolių dar neturinčių 20 metų amžiaus.

Nors duomenų ir neskelbia, tačiau sovietai mato nusikaltimų ypač jaunimo tarpe problemą. Sovietų juristė Kuznecova 1969 m. išleido knygą "Prestuplenija i prestupnost" (Nusikalstamumas ir nusikaltimai), kurioje p. 207 skaitome: "Dažniausi mažamečių padarytieji nusikaltimai yra socialistinės ir privatinės nuosavybės vogimas, asmenų užpuolimai ir sužeidimai, chuliganizmas, seksualiniai nusikaltimai . . . Pastaraisiais metais padaugėjo sunkių nusikaltimų, kaip vagystės, apiplėšimai, išprievartavimai, nuošimtis ir tai mažamečių tarpe".

Žurnalistas Gramovskis 1973.IV.20 "Izvestijose" rašė: "Anksčiau tardymo įstaigos turėjo reikalo tik su nusikaltėliais 'profesionalais', o šiandien jau yra gausu nusikaltėlių 'diletantų'. Anksčiau nusikaltėliai būdavo daugiausia blaivūs, dabargi girti. Anksčiau nusikaltimo motyvai buvo aiškūs ir suprantami, nors ir žemi, niekšiški ir biaurūs, o dabar nusikaltimo motyvai dažniausiai yra neaiškūs, tamsūs".

Girtavimas yra šiandien Sov. Sąjungoje didžiausia socialinė žaizda. Alkoholis yra pasidaręs "vargšų narkotiku". Dėl to kompartijos Centro Komitetas ir valdžia 1972 m. padarė sprendimą, kaip "kovoti su alkoholizmu ir girtavimu".

Tose pačiose "Izvestijose" 1975. 11.27 milicijos generolas Glebovas rašė, kad "girtame stovyje yra padaroma virš pusės nusikaltimų: žmogžudysčių ir valstybinio bei privatinio turto vagysčių". Toliau tasai generolas rašo: "pataisos namuose, kur uždaromi mažamečiai nusikaltėliai, padaryti apklausinėjimai atskleidė, kad prieš jų suėmimą ir uždarymą 90 proc. vartojo alkoholį". Glebovo tvirtinimu, daugelis tėvų visiškai nesirūpina apsaugoti savo vaikus nuo alkoholio pinklių.

Paminėsime dar vieną dalyką. Stalino valdymo metu (bet ir anksčiau bei po Stalino) milijonai žmonių mirė skurdu, badu, šalčiu, kankinimais koncentracijos stovyklose — tokio masinio žudymo istorija nežino. Ir patys komunistai po to, kai Chruščiovas atidengė Stalino "darbelius", to fakto nepaneigia. Solženicynas savo knygoje "Gulago Salynas" rašo, kad Vakarų Vokietijoje iki 1966 m. buvo už nusikaltimus žmoniškumui nubausti 86.000 nacių. Sov. Sąjungoje dešimts kartų daugiau išžudyta artimų Stalino bendradarbių, kurie vykdė "Tėvo ir Mokytojo" kraugeriškus polinkius. Prisiminkime tik Beriją ir kompaniją. Ir dabar Sov. Sąjungoje yra apie 250.000 lagerių sargybinių, direktorių, budelių, kurie ir toliau vykdo Stalino žudymo liniją. Visi, kurie atlieka ar atliko tokius kriminalinius nusikaltimus, žudydami nekaltas aukas, yra laisvi, niekas jų nepakaltino, nenubaudė. Daugelis jų gyvena iš gana stambios pensijos, suteiktos už "pavyzdingą" savo pareigų atlikimą. Tai vis pagal komunistinės moralės dėsnius.

Komunistinės "moralės" pasekmės labai jaučiamos ir Lietuvoje. Pačių komunistų statistika rodo, kad 1973 m. alkoholinių gėrimų Lietuvoje parduota penkis kartus daugiau negu 1940 m. Taigi didelė "pažanga", palyginus su buržuaziniais laikais. Lygiai Lietuvoje 1974 m. užregistruota 16,000 alkoholikų — tiek, kiek ir Švedijoje, kuri gyventojų turi tris kartus daugiau. Šiuo atžvilgiu pralenkta tiek prieškariniai laikai, tiek ir kapitalistiniai Vakarai. Iš to matyti, kad komunistinė dorovė, kuri platinama ir Lietuvoje, žlugdo ir žudo tautą. Vyksta savotiškas moralinis mažos ir atsparios tautos genocidas.
J. Draugelis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai