|
|
Parašė ANTANAS GUSTAITIS
|
Iš leidžiamo rinkinio "Saulės šermenys" LIAUDIŠKAI Kas tenai kukuoja? Gal gegutė šaukia? Kas ten gailiai suokia? Ar ne volungė? Kas ten atsidūsta? Ar mergelė laukia, Akeles įrėmus rymoja lange?
Ne, ne volungėlė mūs vargų pagaili, Nekukuos gegutė žiemą vakare. — Tai tik motinėlė už tėvelio kailį, Su kitu pabėgus, krykštauja bare.
Tai ne mergužėlė gelsvą liną verpia, Tai ne lelijėlė dūzgina stakles, — Ūbauja berneliai, barzdomis apkerpę, Kol tą lelijėlę su rūta sules.
Ne raiba antelė ežerėly irias, Ne palši jauteliai baubia pabariais, — Tai narsus brolelis, po stalu numiręs, Kenčia, kol tėvynėn jo dvasia pareis.
SENATVĖ Laikas žydėti, laikas nuvysti, Laikas jaunystei, žiedui gėlių. Džiaugsmas ir laimė — vien apgavystė, Kai reikia tarti: nebegaliu . . .
Plikas perukas, ausys apžėlę, Linksta ir kojos, ir ketera, Meldžiasi siela į mergužėlę, O mergužėlės jau nebėra.
Šąla prie lūpų žodžiai mirtingi, Gundančio sapno nepabaigi, Netgi bučiuotis — nori ir tingi Ir apsimąstęs vėl užmiegi.
Laikas užpusto širdį skylėtą, Laikas sukeičia sostų vietas: Šunes salone valgo omletą, O tu ant slenksčio grauži plutas . .
DIALOGAS SU KRAŠTU
Susitiko gentys gentį, Alpo laimės burte. Vienas kentė, kitas šventė, O visi apkurtę . . .
Kalba broliai, kalba sesė, Kalba ne tą patį: Viens Vorkutoj vargą tęsė, Kits — Las Vegas matė.
Atminimą atgaivinęs, Brolis broliui sako, Kaip viens verkė be tėvynės, Kitas — be tabako.
Vienas skundės: rentė trobą, Kai ten purga ūžė, Kits —jog širdį graužia boba, O degtinė gūžį.
Viens — kad žemė ten sustirus, Karčios tundrų uogos, O kitam — Nevados tyruos Visos mergos nuogos . . .
BALTOSIOS VARNOS DILEMA Lėkčiau skrisčiau į tėvynę Su draugėm ir sesėm, Ten, kur slieką prisimynę Kolektyviai lesėm;
 A. Dargis Kompozicija (aliejus) Kur tripenom žagrės taką Rudenio parade, Puolėm šturmu į ataką, Gaidžio galvą radę;
Ten, kur krankėm, kol užkimom, Pusnimis ropojom Ir už arklio palikimą Žvirblį užkapojom.
Tik nuskridus, tik sukarkus Virš laukų viešųjų, Krykaus kuosos, rūsčios šarkos: Atsiųsta buržujų!
Jog prabilus griaunu darną Jų kolūkio dvaro, — Tarpe vištų jankių varna Propagandą varo . . .
O kai grįžčiau, teprarijus Rugį, miežį, vikį, — Rėks čia broliai, seserijos: Tupi išdavikė!
Ir už grūdus atrajotus, Plungės šunio plautį Gali kartais patriotas Nuo šakos nušauti. ..
|
|
|
|