LIETUVIO VALSTIEČIO MAŽOJOJE LIETUVOJE IKONOGRAFIJA Spausdinti
Parašė Dr. P. RĖKLAITIS   
(Antroji dalis1)

Piešiniai pagal M. Pretorijų
Motiejus Pretorijus — Matthaus Pratorius (gimęs apie 1635-36 Klaipėdoje — miręs 1707 kašubų Veiherave, Wejherowo, Weiherstadt), evangelikų kunigas Nybudžiuose (Gumbinės aps.), iš kur 1684 m. nusikėlęs į Vakarų Prūsus perėjo katalikybėn.2 1690 m. Pretorijus baigė rašyti stambų kraštotyrinį veikalą "Deliciae Prus-s i c a e oder Preussische Schaubūhne, darin vor-gestellet wird Alles dassjenige, wass zur Wissen-schaft der Preussischen Historie erfordert wird" (ir t.t.). Rankraštis ištisai nebuvo skelbtas. Prieš II pasaulinį karą jis buvo saugomas Karaliaučiaus valstybiniame archyve.3 Ištraukų bei santraukų daugiausia paskelbė Piersonas taip įvardintoje knygelėje:
Matthaus Pratarius' Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubūhne. Im wor-terlichen Auszuge aus dem Manuscript herausgegeben von Dr. VVilliam P i e r -s o n , Professor an der Dorotheen-stadtischen Realschule zu Berlin. Mit zwei lithographirten Tafeln. Berlin: Duncker 1871. XV, 152 p.4

Antraštėje paminėtos dvi litografinės lentelės vaizduoja šokančius Mažosios Lietuvos valstiečius. Jos buvo vėliau pakartotinai perreprodukuojamos įvairiuose lituanistiniuose leidiniuose. Nepriklausomoje Lietuvoje jos labiausiai buvo ži-nomis iš M. Biržiškos knygos "Donelaičio gyvenimas ir raštai" (III laida, Kaunas 1927). Tokie pakartojimai, palyginus su Piersono lentelėmis, nepilni: trūksta paaiškinimo ir kai kurių kraštinių figūrų, plg. (čia tęsiama "Aidų" 1964 m., Nr. 3, p. 151 ikonografinio sąrašo eile):
16. p a v . Rūtų šokis. "Rauten-tanz (Szala rūtele) VI Buch. 8. Cap.; S. 36". Litografija iš: W. Piersono "Matthaus Pratarius' Deliciae Prussicae", Berlin 1871. Lapas 18,2 x 31,0 cm knygos pabaigoje.
17. pav. Skrybėlių šokis. "Der Hut-Tanz (Heiduka) VI Buch. 8 Cap.; S.36." Litografija iš: W. Pierson'o "Mattaaus Pratarius' Deliciae Prussicae",


M. Lietuvos lietuvaitė šoka "Žalią rūtelę". W. Piersono piešinys pagal M. Pretorijų

Berlin 1871. Sulankstytas lapas 18,2 x 41,0 cm knygos pabaigoje.
Abu piešiniai nėra paties Pretorijaus, bet tik Piersono parūpintos kopijos pagal Pretorijų. Kopija nuo originalo daugiau arba mažiau skiriasi. Pats Piersonas prisipažįsta kai ką pakeitęs: "Piešiniai plunksna, kuriais Pretorijus savo veikalą iliustravo, neturi jokios meninės vertės, bet kai kurie jų visdėlto pateikia naujų reginių. Tuos aš nukopijavau ir čia skelbiu. Piešiniuose, kurie atvaizduoja prūsiškuosius šokius, kai kurios detalės nėra atliktos prideramu aiškumu: tai, ką šokėjos turi ant savo kepuraičių (Pretorijaus piešinyje), atrodo beveik kaip diadema, kuomet piešėjas tikriausiai turėjo galvoje vainikėlį iš gyvų ar popie-

M. Lietuvos lietuviai šoka "Kepurinę". W. Piersono piešinys pagal M. Pretorijų

rinių gėlių; kadangi originalinis piešinys turi trūkumų, aš turėjau jį taip perpiešti, kaip mano akiai atrodė geriau".5 Pretorijaus valstiečių tipų paveikslai, mums žinomi W. Piersono kopijų pavidalu, skiriasi nuo visų kitų tuo, kad jie pirmiausia vaizduoja ne liaudies našystą, bet liaudies šokį. Tie piešiniai yra iš viso patys ankstybiausieji lietuvių liaudies šokių atvaizdavimai.

Profesoriaus Bocko veikalo iliustracijos Friedrich Samuel B o c k (1716 - 1785), profesorius ir filosofijos fakulteto dekanas Karaliaučiaus universitete, parašė stambų 5 tomų kraštotyrinį veikalą "Versuch einer wirtschaftlichen Na-turgeschichte von den Konigreich Ost- und YVest-preussen" (Dessau 1782-85), kurin įterpė keletą lituanistinių studijų, pvz. apie lietuvių kalbą (p. 126-129), apie lietuvių tautą su dainų pavyzdžiais


(p. 154-159), galop apie lietuvių drabužius (Die Kleidung der Lithhauer, p. 159-166).6 Iliustracijos studijai apie lietuvių drabužius prijungtos pabaigoj, kaip pirmo tomo priedas. Prieš raižinius platus paaiškinimas, kad trys lentelės pirmajai daliai atvaizduoja "Drabužius žemesnės [klasės] moteriškosios lyties Lietuvoje, ir būtent Tilžės ir Ragainės apylinkių":7
18. pav. Lietuvė mergai-
t ė . "Erste Tafel. Zeiget ein Lithhau-
isches Madchen" . . . 16,4 x 9,8 cm.
19. pav. Lietuvės nuo-
takos našysta. "Zvveite Tafel.
EntAvirft die Kleidungsart einer Litthau-
ischen Braut" . . . 15,8 x 9,5 cm.
20. pav. Jaunos lietuvės
moters drabužiai. "Dritte Tafel.
Stellet den Anzug einer jungen Litthau-ischen Frau aus derselben Gegend" . . . 15,8 x 9,8 cm. Visi trys ofortai nuspalvinti, jų autorius - nupiešėjas pažymėtas taip: J. S. Pro b s t, DĮelinea-vit].8
Prof. Bocko veikalas šiandien yra didelė retenybė. Tik kelios didesnės Vokietijos bibliotekos jį turi.9
Tą pačią lietuvaitės nuotakos našystą, kurios būdingiausias bruožas yra aukšta aksominė kepuraitė su rūtų vainikėliu viršugalvyje (plg. 19 pav.), randame atvaizduotą Nesselmanno 1853 metų mažojo dainų rinkinio viršelio piešinyje, kuriam netrūksta vėlyvosios romantizmo epochos poetingumo:
21. pav. Lietuvaitė nuotaka. Leidinyje: Dainos. Littauische Volkslieder ūbersetzt von G[eorg] HĮeinrich] F[erdinand] N e s s e 1-m a n n . Berlin: Dūmmler 1853. [Viršelis:] Dainos. Adalbert Mueller del[ineavit],10 H. Schmidt Sc[ulpsit].Li-tografinė spauda 13,7 x 8,5 cm (Aut. rink.)
Prie i ko no grafiškai problematiškų lietuvių valstiečių tipų vaizdų priklauso du spalvoti piešiniai išlikę Vakarų Berlyne, Prūsijos Kultūros Fondo meno bibliotekos raižinių rinkinyje:
22-23. pav. Lietuvaitė. Figūros aukštis 17,0 cm. Lietuvis vyras. Figūros aukštis 18,5 cm. Spalvoti piešiniai ranka, ant gero po-pierio dviejų lapų po 22,5 X 17 cm, užtrauktų ant vienos kartono lentelės.11 Šių dviejų geros kokybės piešinių nežinomas nei autorius, nei vieta ar sritis, kurios gyventojai čia pavaizduoti. Nupieštieji drabužiai atrodo archaiškai, priskirtini bent XVIII amžiaus antrajai pusei, tiktų šiaurinei Mažosios Lietuvos daliai. Įrašas lentelėje ranka "Lithauen 1830-50" padarytas vėliau, tur būt, rinkinio tvarkytojo, todėl laikytinas spėjamuoju. Keblumų sudaro aplinkybė, kad piešiniai patalpinti dėžėje nr. 792, kuri įvardinta šitaip: "Trachten der Volker. Ur-und Fremd-volker innerhald des russischen Reiches". Taigi, šitie piešiniai buvo tvarkytojų lokalizuoti už Mažosios Lietuvos ribų, kuomet tame pačiame rinkinyje esąs kitas lietuvių našystos paminklas "Lietuvių moterų drabužiai", šiame sąraše jau publikuotas,12 turi tą pačią rinkinio tvarkytojo ranka padarytą įrašą: "Lithauen, gemalt v. Eduard Gisevius Tilsit" yra dėžėje nr. 660, kuri įvardinta: "Trachten der Lander. Deutschland:
Lausitz (VVenden), Lithauen u. a." Tas pats piešinys "Aidams" reprodukuotas pagal nuotrauką 1939 metų "Naujojoje Romuvoje", nes tik 1966 m. mums paaiškėjo, kad šis piešinys ym Vakarų Berlyne, tur būt, vienintelis Gizevijaus originalas, išlikęs po 1945 metų bolševikų naikinamosios keršto invazijos į Rytprūsius, į Mažąją Lietuvą.
1. Papildymas sąrašui, kurį publikavo "Aidai" 1964, Nr. 3, p. 142-151.
2. Žr. jo biografiją: V. Biržiška, Aleksandrynas, t. 1 (1960), p. 363-371; A. Mažiulis, Lietuvių Enciklopedija, t. 23 (1961), p. 393-394.
3. Tai man 1975.1.10 laišku patvirtino Staatliches Ar-chivlager Gottingene, kur yra dalys buv. Karaliaučiaus Valst. Archyvo, sykiu pažymėdamas, kad Pretorijaus veikalas Deliciae Prussicae (1690) nebuvo evakuotas karo metu ir todėl Gottingenan nepateko; siūlė kreiptis Vilniun. Bet atrodo, kad Povilo Pakarklio 1945 m. Karaliaučiaus srityje darytoji rankraščių gelbėjimo ekspedicija Pretorijaus rankraščio nerado, nes Pakarklio fonde (F. 129) tėra tik Pretorijaus nuorašas, bet ne originalas, kurio Vilniaus L. M. A.-jos rinkiniuose nėra. Žr. Rankraščių rinkiniai. Vilnius 1963, p. 182-184. Taigi, originalas, kartu su mums rūpimais piešiniais, bus žuvęs.

4. Heidelbergo Univ. Bibl.
5. P i e r s o n , o. c, p. XIII-XlV.

6. Erminia Olfers - Batocki: Das Taubenhaus (Mūnchen 1968) plačiame pasakojime apie Tortilowicz v. Batocki giminės istoriją pažymi prof. Bocko domėjimąsi lietuvių etnologija (p. 21 tt.). Prof. Bock buvo vedęs Tortilo-vijaus dukterį. Batockiai - Tortylavičiai (Tortilovius) buvo kilę iš Lietuvos, plg. Lietuviškoji Enciklopedija, Kaunas 1934, p. 1510.
7. "Drey Tafeln zum ersten Bandė . . . stellen die Klei-dung des niederen fraeulichen Geschlechts in Litthauen,

Lietuvaitė ir lietuvis. Nežinomo autoriaus spalvoti piešiniai ranka (Meno bibliotekoje Berlyne)


und zwar in der Tilsitschen und Ragnitschen Gegend vor ..."
8. Probst buvo raižytojas Dessaue. Apie jo biografiją nėra žinių. Plg. Thieme-Becker, t. 27, 1933, p. 411. Lietuvaites jis raižė pagal piešinius, atsiųstus jam iš Karaliaučiaus.
9. Hannoverio Landesbibliothek, Bavarijos valstybinė biblioteka, Kolno Universitatsbibliothek, Gottingeno Uni-versitatsbibliothek, kurios egzemplioriuje lentelių su lietuvaitėmis betgi trūksta. Publikuotoji fotokopija pavyko gauti iš Paryžiaus.

10. Tapytojas, piešėjas, raižytojas Berlyne. Plg. Thieme-Becker, t. 25, 1931, p. 217.
11. Piešinį Berlyne surado 1966 m. Ž. Mikšys. 1970 teko apžiūrėti ir užsakyti spalvotą nuotrauką.
12. Žr. mano str.: "Aidai", 1964, Nr. 3, p. 147, 9 pav.


Lietuvių moterų drabužiai. Gizevijaus piešinio nauja nuotrauka pagal originalą išlikusį Berlyne (plg. Aidai, 1963, Nr. 3, pav. 9).