|
Parašė JOLANTA MALERYTĖ
|
Oi, kaip kvepia žolė,
Kai basa nušienautomis pievomis,
Prisirinkus melsvos rugiagėlių dainos,
Aš brendu vakarais
Paguldyti į poilsį dieną
Ir atnešt šuliniams margaspalvės rasos.
Sklidinuos šuliniuos —
Išbarstyti ramunių vainikai,
Neišgertas lipnus dobilų raudonųjų medus.
Šimtaspalvis vanduo
Nuo apsunkusių rankų srovena,
Kai rasas nušienautų gėlių skandinu.
Oi, kaip kvepia žolė,
Kai basa nušienautomis pievomis,
Prisirinkus melsvos rugiagėlių dainos,
Aš brendu į laukus
Susirinkti nusvirusius žiedus,
Kad atneščiau versmėms margaspalvės rasos.
-- -- --
Pulsiu į glėbį klevams
Ir pavasarį saldų išgersiu.
Rankomis srūva sula,
Srūva saulė kamienais įšilusiais,
Ir taip sukasi sukas galva,
Lyg iš naujo pamilus.
-- -- --
Vasara skalauja upėse vaivorykštes,
Pievose džiovina,
Saulėtam šaltiny, drebulių paunksmėje
Ilgesį skandina.
Garbanas žaliąsias medžiams iššukuosiu
Šukom papartinėm,
Nes padovanojo vasara man širdį —
Virpantį šaltinį.
VAIKYSTĖ
Išblėso ryto miglose
Ugningos medžių puokštės . . .
Pravirko gailiai danguje
Išbalusios žibuoklės . . .
Žinau — ištirps drėgna migla,
Vėl sužydės žibuoklės,
Tik niekad taip nebesijuoks
Baltų beržų sūpuoklės.
VĖLINIŲ NAKTIS
Amžinybe dvelkia rūstūs medžiai,
Žvakių liepsnos blaškosi nuo vėjo,
Vėlinių naktis niūri, bežadė,
Puokštėm chrizantemų pražydėjo.
Ore lapai draikosi be kvapo . . .
Tiktai antkapiams pilkiems nešalta . . .
Gal būt, kada nors ant mano kapo
Tu padėsi chrizantemą baltą.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
