Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ŽITKEVIČIUS   
PRASMĖ, KURIOS NESUPRANTU

Be jokio rūpesčio prasmingo
Klausiausi tilstančios giesmės.
Nūnai prasmė į širdį sminga,
Ir nežinau aš jos prasmės,

Prasmingai smigdamas į žemę,
Kurioj bežemis aš esu,
Iš kur mane taip skaudžiai tremia
Aidai nutilusių balsų.


VAIDUOKLIS MINKŠTAM PATALE

Aš atsivežiau kaimo vaiduoklį
Į šį didelį miestą.
Aš vaiduoklį ištraukiau iš jaujos
Į šviesų pasaulį,

Kad valgytų skanų pyragą
Ir gailėtųs ragaišio
Kad miegotų minkštam patale,
O sapne jau vaidentųs klojimas.

Aš vaiduoklį nukėliau
Nuo aukšto dangaus
Į žemę, kurioj astronautai
Gesina žvaigždes.


IŠKELIAVIMO DULKĖS

Pučia vėjas nuo tėviškės vartų,
Idant širdį privertų
Prie lelijų bei dilgių dulkėtų.
Pučia vėjas, kad kelias dulkėtų.


DAINA APIE EMIGRANTĄ

Emigrantui kepurė netinka prie veido.
Nepažįsta jis erdvės nei laiko.
Į platų pasaulį jį Dievas išleido
Ir neleidžia keliauti ir laiko

Prie tų durų, kurių jau nė slenksčio nėr likę.
Liko tik uosiai, dar vis nepalūžę.
Ten pempės vis klykia ir klykia.
Ten girios ūžia ir ūžia.

ESU ORUS IR PADORUS

Kaip Ciceronas gražiai pozuoju:
Vaizduoju aš oratorių.
Frizuotom frazėm save frizuoju
Ir blogo žodžio netariu.

Tiktai absurdas tas nefrizuotas
Po kojų viską pamina.
Jis į Parnasą joja ant šluotos
Su manimi pro kaminą.

Geriu aš alų racionalų.
Randu absurdui raciją.
Iš nudėvėto darau banalų,
Kad būt ori oracija.


NUO GRAIKŲ LIG ŠIŲ LAIKŲ

Prologas

Aš norėjau prikelti mūzą bent vieną
Iš visų devynių.
Bet pakilo jos visos ir laužias per sieną.
Apsiginti nuo jų neturiu šovinių.
Neturiu nė politinės galios:
Negi rėksiu, kad jos liberalios!

Mūzų muzika

Euterpė iš lyrikos išmeta lyrą
Ir akmenį širdžiai sutriuškinti rita.
Iš tų šukių visų, kur istorijon byra,
Klija suklijuoja istoriją kitą;
Ir mane, kaip tą šukę, ji laiko
Priklijuotą prie laiko.

Erata (nekalta, Tartum pieno puta)
Į erotiką seksą įmaišo.
Į Uraniją veltui žiūriu:
Nematau danguje žiburių,
Nes išlįsti nemoku iš maišo.
Įmaišytas komedijon Talijos pokštų,
Nuo tų pokštų aš tragiškai trokštu.


Melpomenė kardu, kaip andai, nebemoja,
Tik prispaudžia mane savo koja:
— Įsisąmonink žemės rutiną
Ir daugiau nežiūrėk į Sietyną.
Būk pirkliu, o nebūk poetu! —
Ir prispaudžia batu.

Iš to maišo vogčiom išsirangęs,
Bijau net pažvelgt į padanges.
Bet matau, kad ir žemėje rojus,
Mano draugui Ivanui plačiai išsižiojus.
Kukurūzų prisėta visur ligi valiai.
Visur balalaikos, visur festivaliai.
Apolonas ant kelmo rūko taboką,
O kelmynėj kazoką Terpsichora šoka.

Polihimnija himną prakilnų užgieda
(Net ir man, užkietėjėliui, ašaros rieda).
Skelbia viltį sušilti tautų glėbyje.
Jungiuos ir aš pats į tą glėbį su ja
Ir Jungtinių Tautų jubiliejų
Aš rusiška vodka aplieju.

Tuojau Kaliopė įkimba į temą:
Ji politikų garbei kuria poemą
Apie garsą bei narsą šio meto vandalų
Ir jų tikslą didžiai idealų,
Kuriam aš lenkiuos, nes bijausi.
Kad nesmogtų koks tipas į ausi.


Epilogas

Aš norėjau prikelti mūzą bent vieną
Iš visų devynių.
Bet pakilo jos visos ir laužias per sieną.
Negi siųsiu visas po velnių!
Tik sakau: Tegu traukia jus plyniosl
Eikit gulti, visos devynios!



POETAS LEONARDAS ŽITKEVIČIUS š. m. lapkričio 6 sulaukė 60 metų amžiaus. Jaunimui jis išleido šešis rinkinius (1935 - 1953). Lyrinių ironijų rinkinys — "Daiktai ir nuorūkos" (1954). Humoristinės bei satyrinės poezijos rinkiniai: "Šiltai ir vilkai" (1950), "Vizijos prie televizijos" (1957).


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai