KRIKŠČIONYBĖS ŠVIESA MODERNIOJO GYVENIMO TAMSUMOSE Spausdinti
Parašė Juozas Prunskis   
ALFONSAS GRAUSLYS: Šviesa tamsoje. Įrašus piešė Telesforas Valius. Išleido Krikščionis Gyvenime, 1974 m. Spaudė Immaculata Press. 455 psl., kaina $8.00.

Veikalas, susilaukęs Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos premijos, taigi — ne eilinis, prašokąs kitus religinius tų metų veikalus. To iš autoriaus buvo galima tikėtis. Jis yra įžvalgios minties žmogus ir turįs gyvą stilių. Tai jau buvo daugelio pastebėta, kai jis nuo 1932 m. ketvertą metų pamokslavo Kauno centrinėje — Įgulos — bažnyčioje, kur sutraukdavo gausiai inteligentijos, besigėrinčios jo pamoksluose reiškiamomis gyvenimiškomis savo laiko idėjomis, psichologiniu įžvalgumu, formos naujumu. Ne be pagrindo jis vokiečių okupacijos metu buvo skirtas Kauno arkivyskupijos pamokslininku. Jis taip pat atkreipė skaitančiųjų dėmesį savo ne eiliniais straipsniais Tiesos Kely, Naujojoje Romuvoje, Laike, Laiškuose Lietuviams ir kituose žurnaluose bei laikraščiuose. Giliai išgyvendamas vienatvę, kažkaip suartėjęs su meilės problemų gvildenimu, jis pasidarė daug kuo intriguojantis.

Kilimu žemaitis, gimęs naujosios Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Plataus dėmesio susilaukė naujoje mūsų^/ kauniškių intelektualių ir intelektualų kartoje bekapelionaudamas įvairiose gimnazijose, kur jo pamokos buvo ne eilinis vadovėlio kartojimas, o dalyko nušvietimas, plačiai naudojantis naujausia literatūra.

Karo metai jį nubloškė į Romą, Argentiną, pagaliau atvedė į JAV--bes, į Chicagą. Tas kilnojimasis praplatino jo regratį, davė progos plačiau pažinti įvairių kraštų religinę literatūrą, kurios jis yra godus skaitytojas ir pirkėjas, sukraudamas įspūdingą asmenišką biblioteką. Anksčiau ypač domėjęsis konvertitų veikalais, dabar daugiau seka pirmaujančius religinius rašytojus vokiečių prancūzų, lenkų, anglų kalbomis Visa tai atsispindi ir jo knygose

Su atskirais veikalais jis atėjo : mūsų visuomenę jau žymiai vėliau brandžiame savo amžiuje. Pirmoji jo knyga pasirodė 1971 m. tik išeivijoje, Chicagoje: "Ieškau Tavo veido". Tai žodis pasimetusiam dabarties žmogui, vedąs jį į Dievo ieškojimą. Dabartinis veikalas yra daugiau skirtas krikščioniui, gyvenančiam pasimetusiame, tamsiame pasaulyje, kad jis tamsoje daugiau žibėtų krikščionybės šviesa. Čia autorius išryškina suniekintos žmogaus vertybės tragiką, plačiau sustoja prie pagrindinio sakramento — krikšto, teikiančio atgimdantį nuplovimą, atkreipia dėmesį į krikšto nešamą žmogui bendrąją kunigystę, atskleidžia Dievo malonės prasmę bei reikšmę, gilinasi į tikėjimo sąvoką, iškelia jo atbaigimą meilėje, aptaria nuodėmės nuopolio skurdinantį veikimą ir rodo kelius, kaip iš to liūno kapstytis, kartu skatindamas pasukti šventumo keliu.

Autorius ypatingą dėmesį atkreipia į krikščioniškojo gyvenimo konstituciją, išreikštą aštuoniuose palaiminimuose ir, lyg atsiliepdamas į Vatikano II suvažiavimo dvasią, įsigilina į artimo meilės tarnybos kelius, išreikštus septyniuose geruosiuose darbuose kūnui.

Suvokdamas moderniojo gyvenimo nervingumą, jis specialų skyrių duoda apie kantrybę ir taipgi paliečia žodžio kontrolę krikščionio gyvenime. Pagaliau, taręs raginantį šūkį — skleisti gėrį, veikalą užbaigia savo pamėgta, išmąstyta ir išgyventa tema — apie vienatvę.

Taigi veikalas daugiausia skirtas pozityviajai krikščionybei, psichologiškai gvildenant krikščionio pareigingą elgesį ir Dievo malonės gaivinančią rasą. Religinio veikalo autoriui yra nemažas pavojus prabilti banalybėmis ir kartoti jau seniai žinomus dalykus, nes vidinio gyvenimo klausimai per keliolika šimtmečių yra jau gerokai iškedenti. Autorius ryškiai to išvengia. Čia jam daug padeda jo intuityvus psichologinis žmogaus pažinimas, susigyvenimas su keliamų klausimų sprendimais naujausioje krikščionybės literatūroje, savęs ir aplinkos gyvenimo stebėjimas, teologinėms sausumoms panaudojimas literatūrinių iliustracijų, gyvenimo faktų, gausių citatų. Kai kas dėl tų citatų kelia priekaištą, kad veikalas darosi neoriginalus, o panašus į kompiliaciją. Pats autorius citatas laiko vaizdžiomis, temą išryškinančiomis iliustracijomis. Ir tikrai, kai jos gerai parenkamos, veikalo neapsunkina kaip svetimas balastas, o papuošia, kaip rinktinės kūrybos žiedų vainikas. Citatos turi net savo ypatingą reikšmę: nedaugelis mūsiškių seka naująją religinę literatūrą svetimomis kalbomis. Šios citatos supažindina su naujausiais autoriais ir naujausiais kūriniais, apie kuriuos daug kas net nežinotų. Tai suvokdamas, autorius pabaigoje pateikia panaudotų autorių miniatiūrinę enciklopediją — alfabetinius suglaustų biografijėlių puslapius, kurie bus labai naudingi mažiau išprususiam šio veikalo skaitytojui.
Autorius prie veikalo "Šviesa tamsoje" dirbo penketą metų, įnešdamas ir savo gausų ankstybesnį patyrimą bei apsiskaitymą. Be to, autorius girtinas už tai, kad jis ir gilesnes mintis įstengia perduoti raiškiu, nesupainiotu stiliumi. Knyga skaitoma lengvai. Ji išlieka intriguojanti, nors ir gvildenanti, rodos, tokius atsietus klausimus, kaip krikštas.

Kai kas kelia balsą, kad autorius, taip pamėgęs citatų ir literatūros įvaizdžius, galėjo daugiau pasinaudoti lietuvių kūrybos priemonėmis. Su tuo gal iš dalies reikėtų sutikti. Tačiau tai nemažina šio veikalo vertės, tik parodo naujas galimybes autoriaus ateities kūrybai.

Besidžiaugiant šiuo leidiniu, reikia pažymėti, kad kažin ar jisai būtų atsiradęs, jeigu ne kun. prof. Vyt. Balčiūno suorganizuotoji "Krikščionis Gyvenime" veikalų serija, jau davusi visą eilę pirmaujančių mūsų religinės literatūros knygų. Be Vatikano susirinkimo dokumentų (3 t.), dar išleista St. Ylos, A. Maceinos, St. Žilio, M. Raišupio ir kun. J. Gutausko veikalai. Alf. Grauslys, neapsunkintas specialiomis pareigomis, gali atsiduoti raštui. Bet vis tiek, kai trūksta aiškių perspektyvų veikalui išleisti, daugeliui kūrybiniai polėkiai nusilpsta. Dabar gi "Krikščionis Gyvenime" gero veikalo autorių išvaduoja nuo spausdinimo rūpesčių ir dar duoda šiokį tokį atlyginimą už darbą. Visa tai praturtina mūsų skaitančios inteligentijos knygų lentynas religinės minties veikalais, kaip ir šis, laimėjęs geriausios tų metų religinės knygos premiją.
Juozas Prunskis