Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
II MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
Po ketverių metų vėl sulaukėme Mokslo ir kūrybos simpoziumo, vykusio toj pačioj Chicagoj ir tą pat Padėkos dienos savaitgalį, šįkart lapkričio 21-25 dienomis.

Kokiu pagrindu mokslininkų suvažiavimui buvo parinktas toks pavadinimas, rodos, rengėjai nė anąkart nepaaiškino. Tad galima tik spėlioti, kas lėmė tokį pavadinimą. Gal būt, vengta suvažiavimo, konferencijos, kongreso ir pan. terminų dėl to, kad paprastai tuos terminus vartoja organizacijos. Tuo tarpu tiek aną, tiek šį kartą buvo suvažiavę mūsų mokslo žmonės, kurių nejungia jokia atskira organizacija. Gal būt, simpoziumo vardas atėjo galvon ir dėl to, kad pirmajame suvažiavime buvo gausu simpoziumų (du pilnaties posėdžiai buvo simpoziumų pobūdžio, be to, trys kiti specialūs simpoziumai).

Šiaip simpoziumo terminas tarptau-tiškai vartojamas kolektyviam kurio nors klausimo svarstymui. "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" (II leidimas, 1972) "simpoziumo" reikšmė dar labiau aprėžta: "įvairių šalių atstovų mokslinis pasitarimas". Kadangi abu mūsų mokslininkų simpoziumai buvo skiriami ne vienam kuriam klausimui svarstyti, bet apėmė visų žinijos sričių klausimus, tai šiuo atveju "simpoziumo" reikšmė buvo išplėsta už visų žodyninių ribų. Tiesa, "kaip pavadinsi, nepagadinsi". Vis dėlto terminų tikslus vartojimas yra vienas iš mokslinių reikalavimų. Gal mūsų kalbininkai sukurtų šiam reikalui naują savą žodį, kuris išreikštų šių mūsų "simpoziumų" savitumą. O jei tokio žodžio nebūtų sukurta, ar ne paprasčiau būtų ateity tokius "simpoziumus" tiesiog paprastai vadinti Mokslo Dienomis.

Ligšioliniame pavadinime krinta į akį ir bereikalinga "kūryba". Tai tiesiog neapibrėžtos reikšmės žodis, nes jis reiškia bet kokį kuriamąjį darbą. Kad mokslinis tyrinėjimas yra kūrybinis darbas, yra savaime aiškus dalykas.Kūryba apima ir mokslą, tad ir nėra reikalo ją išskirti lyg kažką šalia mokslo. Vartojamasis pavadinimas tolygus tokiam atvejui, jei kuris dailininkas savo darbų parodą pavadintų "dailės ir kūrybos" vardu. "Creativity" (taip "kūryba" išversta anglų kalba mūsų "simpoziumo" programoj) yra labai amerikiečiuose išpopuliarėjęs žodis, bet dėl to ir subanalėjęs, kur jis be pagrindo ir be reikalo vartojamas.
V. Vardys, II simpoziumo programos pirmininkas, ir G. Balukas, III simpoziumui rengti komiteto pirmininkas (nuotr. P. Maletos)  Simpoziumo rengimo komiteto dalis: (iš kairės) simpoziumo programos pirmininkas V. Vardys, organizacinės-techninės komisijos pirmininkas J. Jurkūnas, narys specialiems reikalams E. Lenkauskas (ši ir visos kitos nuotraukos A. Gulbinsko)
Viršuje simpoziumo dalyviai atidaromajame posėdyje. Kairėj bendriniam posėdy vykusio sim-posiumo "Mokslininkai ir lietuvių bendruomenė" dalyviai: Š. Lazdinis, B. Ciplijauskaitė, J. Girnius, E. Vaišnienė ir K. Keblys

Istorijos posėdžio paskaitininkai: V.Maciūnas, J.Puzinas ir B.Kaslas
Kalbotyros posėdžio programos dalyviai: L.Dambriūnas, W.R. Schmalstieg, A.Klimas ir J. Rėklaitienė
Literatūros posėdžio programos dalyviai: B. Vaškelis, D. Valiukėnaitė, R.Šilbajoris ir V.Skrupskelytė
Visuomeninių mokslų posėdžio programos dalyviai: V. Kavolis, V. Vardys, J. Šmulkštys ir A. Mickūnas (trūksta R. Misiūno)
Kompiuterių ir informacijos technologijos posėdžio paskaitininkai: V. Klemas, M. Jakaitis, V. Strolia, N. Čepienė, Pr. Zunde ir V. Kamantas (trūksta posėdžio pirmininko A. Dundzilos)
 Medicinos simpoziumas aborto tema: T. J. Borevičius, kun. P. Dilys, medikai Pr. Sutkus, G. Balukas ir moderatorius J. Valaitis.
Nors ir reikia kelti klausimą, ar tinka simpoziumo vardas šiems mūsų mokslo žmonių susitelkimams, tačiau jie iš tiesų buvo "puotos". Kaip žinoma, simpoziumo žodis yra graikiškos kilmės, ir būtent symposion reiškia puotą. Dabartinę reikšmę simpoziumas įgijo dėl to, kad mokytieji graikai savo puotose buvo įpratę ne lėbauti, bet diskutuoti įvairiomis rimtomis temomis. Neatsitiktinai ir Platonas pavadino "Puotos" (Symposion) vardu vieną savo žymiųjų dialogų, visų pirma svarstantį meilės temą. Dvasinės puotos buvo ir mūsų abu mokslininkų susitelkimai — "simpoziumai".

Sėkmingai pavyko pirmasis simpoziumas (1969). Su dar didesne sėkme praėjo šių metų simpoziumas, nes šįkart jis buvo organizuotas sistemingiau ir platesniu pagrindu. 1. Programos dalyvių anąkart buvo sutelkta per 50, šįkart — per 100, atseit, dvigubai daugiau. 2. Tuo pačiu programa buvo ne tik turtingesnė, bet ir vispusiškesnė. 3. Viskas buvo taip suplanuota, kad per minimum laiko būtų pateikta maximum programos. Kaip atidaromoj simpoziumo kalboj pabrėžė prof. V. Vardys, tai buvo iš tikrųjų "neeilinis išeivijos įvykis".
Simpoziumo organizacija
Pirmajame simpoziume buvo svarstytas atskiros mokslo organizacijos (ar net dar pretenzingiau: akademijos) įkūrimas. Buvo pritarta tokios draugijos steigimui ir nutarta parengti jos įstatus. Tokių įstatų projektas buvo parengtas, bet toliau ir nebuvo pažengta. Tur būt, ryškėjo, kad realiau ne naują atskirą organizaciją kurti, o tam pačiam reikalui remtis jau esamomis organizacijomis.

Pirmojo simpoziumo iniciatyva iškilo ALIAS (inžinierių) suvažiavime 1968 m., sudarius komisiją mokslo draugijos steigimo reikalui. Simpoziumui vadovavo prof. A. Avižienis ir dr. A. Kliorė, kaip jo programos pirmininkas ir vicepirmininkas. Techninei rengimo komisijai pirmininkavo tuometinis JAV LB pirmininkas inž. Br. Nainys.
Šių metų simpoziumą taip pat globojo JAV LB valdyba. Realiai, o ne nominaliai globojo, nes, V. Vardžio žodžiais, ii buvo ir "pagrindinis, sa-sakyčiau beveik totalinis, finansinis ramstis". Simpoziumo rengėjai buvo trys organizacijos: Lituanistikos Institutas (pirm. dr. J. Gimbutas), Amerikos Lietuviu Inžinierių ir Architektų Sąjunga (pirm. dr. P. Mažeika) ir Amerikos Lietuvių Gydytojų Sąjunga (dr. G. Balukas). Rengimo darbų komitetą sudarė: prof. V. Vardys — programos pirmininkas ir rengimo darbų koordinatorius, dr. S. Matas — griežtųjų mokslų, technologijos ir architektūros programos dalies pirmininkas, prof. R. Šilbajoris — humanitarinių ir socialinių mokslų programos dalies pirmininkas, prof. J. Valaitis — medicinos mokslų programos dalies pirmininkas, prof. E. Lenkauskas — narys specialiems reikalams ir inž. J. Jurkūnas — organizacinės -techninės komisijos pirmininkas. Pastarasis, J. Jurkūnas, savo ruožtu pirmininkavo techninio darbo naštą nešusiai 12 nariu komisijai (J. Rimkevičius — informacijos reikalų \edėjas, dr. D. Giedraitis — iždininkas, S. Balzekas, L. Dargienė, J. Janušaitis, A. Kerelis, V. Lapienė, A. Lipskienė, J. Paštukas, A. Siliūnas, I. Stulpinienė, V. Vintartas). Simpoziumo posėdžiai vyko Jaunimo Centre.

Bendroji programa
Pilnaties posėdžių buvo tik du: atidaromasis ir uždaromasis. Abu trumpi — po pusantros valandos. Ketvirtadienį (XI.22) po pietų simpoziumą atidarė organizacinės komisijos pirmininkas J. Jurkūnas. Sugiedojus JAV ir Lietuvos himnus ir vysk. V. Brizgiui sukalbėjus invokaciją, trumpu žodžiu simpoziumą pasveikino Lietuvos gen. konsule J. Daužvar-dienė. O toliau sekė "įvadiniu žodžiu" pavadinta simpoziumo programos pirmininko prof. V. Vardžio paskaita "Akademiko dilemos: dabartis iš šimtmečio perspektyvos".
Žvelgdamas į lietuvių gyvenimo JAV-se šimtmetį, V. Vardys pabrėžė senosios išeivijos kultūrinį ir politinį indėlį į tautos gyvenimą, bet drauge kėlė klausimą: ar laikas "neprirašo mums ir naujos misijos?" Konstatuodamas išaugimą gausios in-teligentinės grupės — profesionalų ir mokslininkų, ryškino naują intelektualo tipą ir jo santykį su visuomene — vadovavimąsi "ne tiek optimistine idėja, kiek empirine tikrove". Specialiai analizavo mokslo žmonių savitą padėtį. "Mokslo žmogus nori savai lietuviškai bendruomenei būti naudingas. Bet toji bendruomenė turi sudaryti jam sąlygas ir galimybes savąjį įnašą atiduoti" (V. Vardžio paskaita išspausdinta "Draugo" priede XII.1).

Kadangi antrasis simpoziumas buvo skirtas paminėti lietuvių išeivijos organizuoto gyvenimo JAV-se šimtmečiui, tai sekmadienį (XI.25) uždaromajame posėdy ir buvo pakviestas šį šimtmetį apžvelgti istorikas prof. A. Kučas.
Šis posėdis buvo baigtas JAV LB pirmininko inž. J. Gailos žodžiu, kuriame jis labai blaiviai, nieko nedailindamas, nupiešė dabartinę mūsų padėtį ir dėjo viltį į vidurinę ir jaunąją kartą: "laukiame iš jų žymiai aktyvesnio įsijungimo į lietuvišką gyvenimą". Į mokslininkus J. Gaila kalbėjo: "Be abejo, esate lietuvių išeivijos pažiba — elitas. Tačiau kam daugiau duota, iš to daugiau ir reikalaujama". Savo kalbą baigė žodžiais: "Atiduokime, kas mokslo, mokslui. Atiduokime, kas Lietuvos, Lietuvai" (J. Gailos kalba išspausdinta "Draugo" priede" XII.8).
Bendri buvo ir visi vakarai. Simpoziumo išvakarėse, trečiadienį (XI. 21) Lietuvių Tautiniuose Namuose vyko jau spėjusių atvykti susipažinimo pobūvis. Ketvirtadienio (X1.22) vakaras buvo skirtas simpoziumui mokslininkų ir bendruomenės santykių tema. Penktadienio (XL23) vakarą buvo renkamasi į Marijos aukštesniosios mokyklos salę komp. Vlado Jakubėno kūrinių koncertui (recenzija šiame numery atskirai). Pagaliau šeštadienio (XI.24) vakarą puotauta restorano The Sabre Room bankete (kalbų buvo su saiku, bet po jų daug pabendrauti nebuvo galima, nes kalbas pakeitė šokiai, dievažin, ar jau taip ir buvę reikalingi, ypač kad jiems neturėta atskiros salės).

Daugelis bendrai ir pusryčiavo bei pietavo Jaunimo Centro kavinėj. Tas laikas taip pat buvo išnaudojamas. Per penktadienio pusryčius diskutuota Lietuvių Mokslo Talkos (mokslinio intereso organizacijų centro tolimesniems simpoziumams ruošti) klausimu. Per penktadienio pietus vietoj negalėjusio atvykti prof. A. Avižienio kalbėjo dr. T. Remeikis apie "Lituanus" reikalus. Šaštadienį per pietus Harvardo doktorantas R. Kondratas papasakojo apie savo mokslinio darbo patirtį Vilniaus bibliotekose 1973 m. Šiems pokalbiams vadovavo dr. E. Lenkauskas.
Sekmadieni (XI.25) simpoziumo dalyviams jėzuitų koplyčioje mišias aukojo vysk. V. Brizgys ir kun. G. Kijauskas, S.J., kuris pasakė ir pamokslą. Po pamaldų buvo uždėtas vainikas prie paminklo žuvusiems už laisvę. Jį padėjo V. Lapienė ir L. Dargienė, lydimos V. Vardžio ir J. Jurkūno, pagrindinių simpoziumo vadovų. Susikaupimu pagerbti mirusieji lietuviai mokslininkai.

Simpoziumas paskelbė atsišaukimą mokslo laisvės reikalu. Atsišaukime sveikinami Lietuvos mokslininkai, kurie toliau tėvynėje ugdo mokslo ir akademinio gyvenimo tradicijas. Vertinami jų darbai, bet reiškiamas didelis susirūpinimas "tebedidė-jančia ideologine - politine priespauda", kliudančia Lietuvos mokslo žmonėms palaikyti kontaktus su tarptautiniais mokslo židiniais. Protestuojama prieš "padažnėjusį intelektualų persekiojimą, pasireiškusį naujais paskirų mokslo žmonių suėmimais". Solidarizuojama su JAV ir Kanados mokslininkų įsitikinimu, kad "mokslinės kūrybos ir tarptautinės komunikacijos varžymas kenkia pasaulio taikai ir geresnių tarptautinių santykių sukūrimui".

Moksliniai posėdžiai
Moksliniams posėdžiams turėta pustrečios dienos. Kiekvienam jų skirta po dvi valandas. Tuo pačiu metu vyko po 2 ar 3 posėdžius. Tad nors ir per trumpą laiką mokslinių posėdžių įvyko 21.
Humanitarinių ir visuomeninių mokslų posėdžių buvo 10, per juos padaryti 33 (iš numatytų 34) pranešimai. Istorijos posėdžio vadovas — J. Puzinas, programos dalyviai (paskaitininkai) — J. Puzinas, V. Maciūnas ir B. Kasias, kalbotyros — vadovas L. Dambriūnas, dalyviai A. Klimas, J. Rėklaitienė ir W. R. Schmalstieg, kraštotyros — vadovas J. Gimbutas, dalyviai B. Saldukienė,^ A. Mažiulis, A. Tamošaitis ir G. Kri-vickienė, menotyros — vadovas K. Ostrauskas (vietoj negalėjusio atvykti J. Blekaičio), dalyviai V. Nakas, R. Viesulas ir L. J. Šimutis, Jr. (dėl ligos negalėjo dalyvauti D. Šimoliū-nienė), filosofijos — vadovas J. Girnius, dalyviai J. Girnius, K. Skrupskelis, A. Mickūnas ir V. Vyčinas, psichologijos — vadovas A. Norvilas, dalyviai V. Černius ir I. Lukoševičienė, pedagogikos — vadovas A. Paplauskas - Ramūnas, dalyviai A. Paplauskas - Ramūnas, A. Liaugmi-nas, G. Procuta ir J. Račkauskas, visuomeninių mokslų — vadovas V. Kavolis, dalyviai J. Šmulkštys, A. Mickūnas, R. Misiūnas, komentatorius V. Vardys, teologijos — vadovas K. Trimakas, dalyviai — K. Trimakas, V. Cukuras, P. Dilys ir F. Jucevičius.

Kai pirmajame simpoziume tebuvo atstovaujamos istorija, kalbotyra ir literatūra, tai šį kartą buvo apimtas praktiškai visas humanitarinių ir visuomeninių mokslų plotas. Drauge reikia pabrėžti, kad kone visuose po-
ižiuose dauguma pranešimų buvo lituanistinėmis temomis.

Griežtųjų mokslų, technologijos ir architektūros posėdžių buvo 9 su 41 pranešimu. Fizikos ir matematikos posėdžio vadovas buvo E. Užgiris, dalyviai A. Liulevičius, A. Gaigalas, J. Boguta ir E. Užgiris, chemijos — vadovas J. Anysas, dalyviai Pr. Budininkas, Ad. Darnusis, B. Ja-selskis ir J. Dėdinas, biochemijos
— vadovas A. Butkus, dalyviai Pr. Jucaitis, J. Maurukas, M. Meškaus-kaitė - Gaižutienė, A. Paliokaitė -Vygantienė ir A. Butkus, biologijos— vadovas J. Genys, dalyviai B. Sal-dukienė, J. Genys, A. Brusokienė ir Z. Vaitužis, energijos studijų — vadovas K. Čampė, dalyviai R. Viskanta, R. Knystautas, V. Fidleris, A. Nasvytis ir P. Nasvytis, kompiuterių ir informacijos technologijos — vadovas A. Dundzila, dalyviai V. Klemas, N. Čepienė, Pr. Zunde, V. Strolia, komentatoriai V. Kamantas ir M. Jakaitis, gamtos apsaugos ir jūros mokslų — vadovas V. Klemas, dalyviai P. Mažeika, V. Klemas, K. Devenis, T. Starkus ir M. Pakštys, architektūros ir statybos — vadovas A. Kerelis, dalyviai A. Kulpa - Kulpavičius, A. Bublys, E. Bartkus, A. Žemaitis ir J. V. Danys, urbanistikos ir architektūros — vadovas A. Kerelis, dalyviai R. Penčyla, D. Šatas, St. Bačkaitis, R. Rimkus ir J. Variakojis. Berods, trys paskaitininkai neatvyko.

Medicinos mokslų posėdžiui vadovavo J. Valaitis, pranešimus darė R. Dainauskas, M. Budrienė ir Š. Tauras. Be to, buvo surengtas simpoziumas abortų klausimu. Šiam simpoziumui taip pat vadovavo J. Valaitis, diskutavo medikai G. Balukas ir Pr. Sutkus, teisininkas P. Žumbakis, teologai J. Borevičius ir A. Trakis.
Tad šiuose atskiruose posėdžiuose iš viso (įskaičiuojant ir abortų simpoziumo pasisakymus bei poros kitų posėdžių tris komentatorius) pranešimų pagal programą buvo 86:

Paskaitų lygis apskritai buvo akademinis (tik abejonė dėl bandymo "sumokslinti" ir seną čigonų rankos būrimą). Tačiau dviejų valandų riba arba mažai tepaliko laiko, arba išvis jo nepaliko diskusiniam pranešimų aptarimui. Dauguma paskaitų buvo aktualiomis temomis. Todėl ir nebuvo stokojama klausytojų. Net kai tuo pačiu metu vyko po tris posėdžius, salės nebuvo tuščios. Gausiai buvo klausomos ne tik istorijos, literatūros architektūros ir kt. paskaitos, bet net ir tokios besibaiminamos filosofijos posėdis sutraukė ligi kokio pusantro šimto klausytojų. O per pilnaties posėdžius Jaunimo Centro didžioji salė buvo kone visai užpildoma.
Kaip programos dalyviai, taip ir klausytojai atstovavo visoms kartoms. Pirmuosiuose natūraliai persvėrė vidurinioji bei jaunoji karta, antruosiuose gal daugiau "pirmavo" vyresnieji. Betgi gaila, kad retas studentas buvo šįkart sutinkamas. Mat, tomis pačiomis dienomis bendrinė studentų sąjunga buvo surengusi savo suvažiavimą Detroite. O pirmajame simpoziume buvo smagu nemažai sutikti ir studentinio jaunimo. Anąkart studentų suvažiavimas buvo sušauktas toj pačioj Chicagoj, atsisakius paskaitinės programos, bet rekomendavus dalyvauti simpoziumo paskaitose. Be abejo, tai buvo pozityvesnis sprendimas.
Nors šįkart buvo sutelkta per 100 programos dalyvių, tai tėra apie ketvirtoji dalis turimo mūsų mokslo žmonių skaičiaus. Tad visai buvo natūralu nes i versti tais pačiais paskaitininkais (tik per 10 jų buvo iš pirmojo simpoziumo), bet išvesti viešumon naujas pajėgas. To paties nusistatymo reikėtų laikytis ir būsimus simpoziumus ruošiant. Taip pat, gal būt, nėra reikalo tiems patiems asmenims imtis net po dvi paskaitas (šįkart tokie buvo trys atvejai).

Beje, reikia pasidžiaugti, kad šįkart buvo iŠ anksto išleistos paskaitų santraukos (atspausdinta 56, nesulaukta 27). Leidinį (65 psl.) redagavo V. Vintartas, o finansavo ALIAS Chicagos skyriaus moterų pagalbinis vienetas. Programos leidinys (127 psl.) pateikė ne tik programą, bet ir paskaitininkų trumpas biografijas (daugumos ir atvaizdus) su bibliografija. Šiam leidiniui medžiagą telkė J. Rimkevičius, finansavo ALIAS Chicagos skyrius.

Tarp integracijos ir izoliacijos
Be dviejų pilnaties posėdžių, programoj buvo ir dar vienas bendrinis posėdis, skirtas simpoziumui tema: Mokslininkai ir lietuvių bendruomenė: integracija ar izoliacija? Simpoziumo vadovas J. Girnius trumpame įvado žodyje nurodė bendrąją klausimo perspektyvą. Nors savo esme mokslas yra anttautiškas, bet savo kilme bei veikme ir mokslas priklauso tautinei kultūrai. Buvo istorinė nelemtis, kad praeities amžiais mūsų krašto kultūra stokojo tautinio charakterio (todėl: kiek sena mūsų istorija, tiek naujakuriška mūsų kultūra). Dabartinė padėtis moksle vėl panaši į tą, kuri buvo senaisiais amžiais. Išskyrus lituanistinius mokslus, Lietuvoj mokslo kalba tampa rusų, kaip kadaise buvo lotynų ir lenkų. O laisvajame pasauly mūsų mokslo žmonės savo darbus pagal gyvenamuosius kraštus ar specialybes skelbia anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų kalbomis. Tokiomis sąlygomis mūsų mokslininkų darbas lyg lieka šalia mūsų tautos, o savo ruožtu mūsų tautinė kultūra lyg be mokslo. Tokioj perspektyvoj išeivijos mokslininkų santykis su lietuviškąja bendruomene ypač suaktualėja.
Konkrečiai simpoziumui buvo pateikti šie klausimai: 1. "pakankant" izoliacijos, ar pakanka ir integracijos, 2. kokio pobūdžio integracija realiai įmanoma ir dėl to privaloma, 3. kokie būdai iš anksto, kol dar nevėlu, nuteikti integracijai, o ne izoliacijai?

Šiuos klausimus svarstė dr. E. Vaiš-nienė, dr. K. Keblys, dr. Š. Lazdi-nis ir prof. B. Ciplijauskaitė. E. Vaiš-nienės surinkti statistiniai duomenys apie 267 lietuvius įvairių mokslų daktarus akivaizdžiai rodė, koks tai didelis potencialas (ypač prisimenant, kiek yra aukštai iškilusių ne-sidoktorizavusių profesionalų). Deja, dauguma šio potencialo lieka šalia mūsų visuomenės, K. Keblio žodžiais, "užsimaskavę dramblio kaulo pilaitėse", "su nepasitikėjimu, kartais bet su panieka" žvelgdami į lietuvišką gyvenimą. Be abejo, naivu būtų versti mokslininkus organizacijų veikėjais, įprastiniais vad. visuomenininkais. Mokslo žmonių visuomeniškumas yra savitas, išplaukiantis iš jų darbo. Reikia jų ten, kur jie nepakeičiami. Tai kėlė jau V. Vardys savo atida-romoj kalboj, tai ryškino ir šio specialaus simpoziumo dalyviai. O kad klausimas yra didžiai aktualus, rodė ir tai, kaip gyvai vėliau į diskusijas jungėsi klausytojai: vienu metu pakildavo keliolika rankų žodžiui gauti. Nebuvo įmanoma visiems, kurie norėjo, nė pasisakyti. Tačiau ypatingų "receptų" nebuvo pateikta. Gal būt, tai ir nėra bendrų "receptų klausimas. Kas giliau įaugęs į lietuvybę, tas pats savo individualiomis sąlygomis randa būdą, kaip mokslinį reiškimąsi suderinti su atitinkamu reiškimusi ir lietuviškajame gyvenime. Žinoma, šio klausimo diskusijoms turėtasis laikas būtų buvęs pozityviau išnaudotas, jei nuo mokslininko ir visuomenės santykių klausimo nebūtų išsilieta į Š. Lazdinio iškeltą senųjų ir naujųjų ateivių santykių klausimą.

"Integracijos ar izoliacijos" klausimas daugiau yra ne teorinė dilema, o praktinis rūpestis. Lietuviškiau nu-sistačiusieji yra pakankamai integravęsi į mūsų bendruomenę. Tai rodo, kad sutinkamus sunkumus galima nugalėti. Visai pasitraukusių iš lietuviškosios bendruomenės ir mokslininkuose nėra daugiau, kaip visuose kituose. Dauguma, tur būt, laikosi "viduryje": neniekina savo lietuviškumo (tai vestų ir į savęs pačių niekinimą), bet giliau jo ir nebrangina. Nėra jie nepasiekiami ir lietuviškam reikalui, bet reikia kam nors juos "siekti". Kaip V. Vardys pastebėjo, nors šio simpoziumo organizavimo darbai prasidėjo tik balandžio mėnesį, buvo "noriai ir gausiai" atsiliepta "į bendravimo kvietimą". Aišku, per tokį trumpą laiką suorganizuoti tokios apimties ir sėkmės simpoziumą nebūtų buvę įmanoma be entuziazmo tokiam reikalui.

Bet ar jau pakanka, kad simpoziumas sėkmingai vyko? Sėkmingai buvo pavykęs ir pirmasis. Deja, nemaža dalis jo dalyvių, grįžę namo, ir vėl pasitraukė į savo "dramblio kaulo pilaites". Tai ir paverčia kaip jaunimo kongresus, taip ir mokslininkų simpoziumus savo rūšies paradais (ar parodomis): esame parodomi, kad turime ir jaunimo, ir mokslininkų, bet ir vėl jų nebematome, šventę pakeitus darbo dienoms.

"Ašai nebandysiu teisinti intelektualų, kurių meilė lietuviškumui nebepasireiškia nė lietuviškų laikraščių prenumeravimu" — šiame simpoziume kalbėjo jo programos pirmininkas prof. V. Vardys. Infliacinėj mūsų spaudos gausoj, gal būt, nedaug kas išsisuka bent nuo vieno laikraščio. Bet aukštesnio akademinio žurnalų teturime vos porą (neskaičiuojant profesinių, organizacinių, iliustracinių ir kt.). Plačioji visuomenė išlaikys sau skiriamąją spaudą. Bet aukštesniojo lygio žurnalų išlaikymas yra jau nebe plačiosios visuomenės, o šviesuomenės reik Reikėtų tai suprasti ir mūsų mokslininkų simpoziumuose besireiškian-čiųjų daugiau negu trečiajai daliai. Maža dar tik prenumeruoti, reikia ir bendradarbiauti. Lietuviškam moksliniam reiškimuisi galimybės labai ribotos. Bet kiek dar jų yra, privalu jomis naudotis. Reikia, kad mūsų aukštesniojo lygio spaudoj bent šešėliškai atsispindėtų mūsų mokslininkų darbas, bent informacine prasme, bent bendresnio pobūdžio temomis.
Alaušius


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai