Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PEDAGOGAS PETRAS MALDEIKIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
Šioje reklamos šalyje negali neklestėti ir žmonių reklama, neišskiriant nė autoreklamos. Nejučiomis, bet daug negaišdami, ir mes įpratome ir reklamuoti, ir reklamuotis: kaip būsi žinomas, jei * nesigarsinsi"? Jeigu ne tiesiog, tai per kitus. Žinojo tai ir mūsų liaudis, kai patarle Kas pakels šunelį ant girnų, jei pats neužlips?" Tik šiame klausime slypėjo pašaipa, kaip galima matyti iš tų pačių žemaičių kitos patarlės: "Kas save giria, tą perkūnas spiria . Tačiau čionai šią savo liaudies išmintį jau esame primiršę, gal būt. ją vertintume nebe išmintimi, o pasenusia paikyste. Juk, tur būt, ne atsitiktinai didžioji mūsų spaudos dalis virto tikra reklamos arena, kurioj vyksta nuolatinis šlovinimas daugiau vardų, negu darbų.

Tokiomis sąlygomis sudaromas daugiau ar mažiau iškreiptas mūsų gyvenimo vaizdas. Tūlas po mūsų spaudos puslapius darda tik reklamos traukiamu vežimu — daug garsaus bildėjimo, bet maža tikro nusipelnymo. Priešingai, kas tyliai pluša savo darbo bare, dažnai lieka visai nepastebimas. O vis dėlto nors ir kaip "įsisavinome" reklamos reikšmę, liko žmonių, kurie ir ligi šiolei "nepersiauklėjo". Kaip tik šitaip "persiauklėti" mažiausiai paslankūs pasirodė mokytojai. Ir šiame krašte jiems svarbiau darbas, o ne reklamavimasis. Suprantama, neišvengiamai tokie žmonės lieka nežinomi vadinamajai plačiajai visuomenei.

Toks kuklus darbo žmogus yra ir pedagogas Petras Maldeikis. Išskyrus pačius mokytojus, vargu ar daug kas jį žino. O pedagoginis jo įnašas yra tikrai nemažas, turint galvoje tiek jo mokytojo darbą, tiek jo raštus. Septyniasdešimt metų sukaktis sudaro progą Petrą Maldeikį ne rek-lamiškai išaukštinti, bet objektyviai įvertinti.

Petras Maldeikis gimė gausioje ūkininkų šeimoje 1904 spalio 19 Bartkūnų kaime, Ramygalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje. To krašto aukštaičiai jau nebe rytiečiai: vaiž-gantišką ekspansyvumą ar jakštišką griežtumą juose yra pakeitęs lygesnis charakteris. Ir Maldeikis gal ne tik išsiauklėjimo, bet ir prigimties dėka visų pirma yra charakterizuo-tinas ramumu, nuosaikumu, santūrumu.
Karo metais mokėsi namie ir 1919 m. stojo į Ramygalos progimnazijos parengiamąją klasę, vadinamąjį prie-klasį. Matyti, namuose buvo gerai pasirengęs, kad kitais metais peršoko pirmąją klasę ir mokslą tęsė antrojoj klasėj. Baigęs keturias klases, 1923 m. persikėlė į Ukmergės gimnaziją ir ją baigė 1927 m. Tais pačiais metais pradėjo studijas Vytauto D. universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, anglų literatūrą ir pedagogiką. Pragyvenimą užsidirbo, trejus metus tarnaudamas civiliu tarnautoju Aukštuosiuose karininkų kursuose. Studijų metu atliko ir karinę prievolę, 1932 rugsėjo mėnesį baigdamas karo mokyklą atsargos karininku. Tų pat metų gruodžio pradžioje išlaikė baigiamuosius egzaminus universitete ir buvo Kaune paskirtas Aklųjų instituto vedėju. "Kaip nuo prieklasio laikų ateitininkui, man nepasisekė gauti mokytojo darbą gimnazijoje".

Aklųjų institutas buvo neseniai įsteigtas — 1928 m. Be pradžios mokslo skyrių, jis apėmė ir amatų mokyklą. Įvairaus amžiaus aklieji ten pat ir gyveno. Tad ši speciali mokykla drauge buvo ir bendrabutis. Susipažinti su aklųjų mokymu ir jų mokyklomis kituose kraštuose Maldeikis lankėsi Latvijos, Austrijos, Čekoslovakijos, Vokietijos ir Pran-zijos (Paryžiaus) aklųjų institutuose. Išdirbęs šiame institute pussep-tintų metų ir jį gražiai sutvarkęs, 1939 m. rudenį Maldeikis iš jo pasitraukė ir gavo lietuvių kalbos mokytojo vietą Marijampolės mokytojų seminarijoj — pradėjo auklėjimo darbą normalioj mokykloj.

1934 Kūčių dieną Maldeikis vedė Jadvygą Endziulaitytę iš šviesiojo mokytojo Motiejaus Endziulaičio šeimos, seserį jauno mirusio Vytauto Endziulaičio, savo kartos didžiausiojo katalikų veikėjo idealisto. J. Maldeikienė buvo gimnazijos mokytoja. Vyrui išsikėlus į Marijampolę, ji liko mokytojauti Kaune, kur buvo ir savi namai. Todėl po metų (1940) ir P. Maldeikis vėl grįžo į Kauną, kur gavo mokytojo vietą Kauno IX-je gimnazijoje, bolševikmečiu sudarytoje iš jėzuitų ir vienos žydų gimnazijos. Laikinoji vyriausybė 1941 m. vasarą Maldeikį paskyrė Kauno mokytojų seminarijos direktoriumi. Suorganizavęs tą seminariją, joj dirbo iki pasitraukimo iš Lietuvos 1944 m. Vasaromis suorganizavo Kaune mokytojų kursus paruošti pradžios mokyklos mokytojams ir šiems kursams vadovavo 1942, 1943 ir 1944 m.

Gilindamasis pedagogikoje ir psichologijoje, P. Maldeikis parengė daktaro laipsniui gauti disertaciją "Koedukacija psichologiniu požiūriu". Disertacija buvo įteikta Vytauto D. un-to Filosofijos fakultetui 1943 m. pradžioj. Netrukus vokiečiams uždarius universitetą, fakulteto sudarytoji komisija (iš dekano prof. A. Maceinos, prof. Pr. Kuraičio ir adj. Ig. Malėno) nebegalėjo pravesti disertacijos gynimo. Visi trys komisijos nariai buvo susipažinę su P. Maldeikio disertacija ir kiekvienas iš jų buvo jam sakę, kad disertacija yra pakankama.

Iš Lietuvos P. Maldeikis pasitraukė 1944 liepos 31 į Austriją, vėliau persikėlė Vokietijon. Organizuojant DP stovyklas, apsigyveno Hanau, kur 1945 - 49 m. buvo lietuvių gimnazijos direktorius. Kurį laiką drauge buvo švietimo įgaliotinis Hesseno srities penkioms lietuvių gimnazijoms. Pirmininkavo Lietuvių tremtinių mokytojų sąjungai.

1949 m. rudenį atvyko į JAV ir įsikūrė Cicero, Chicagos priemiesty.
Pragyvenimą užsidirbo fabrikuose fiziniu darbu, ilgiausiai dirbo mašinisto ir metalo patikrinimo laboratorijoj testų paruošėjo darbą.

P. Maldeikis neužsidarė mokykloj, bet ėjo ir į visuomenę. Lietuvoj veikė ateitininkuose, šauliuose ir Lietuvių katalikų mokytojų sąjungoj. Vokietijoj taip pat dalyvavo visuomeniniame gyvenime, skaitė visuomenei paskaitas, rašė spaudoj. JAV dirbo įvairių visuomeninių ir kultūrinių organizacijų organuose. Skaitė daug paskaitų, daugiausia auklėjimo klausimais. Drauge su kunigais V. Bagdonavičiumi, MIC, A. Baltiniu, P. Celiešiumi ir grupe kitų intelektualų Chicagoj suorganizavo veiklų Mokslinių studijų klubą ir jam kelerius metus vadovavo. Kai šis klubas persiorganizavo į Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos židinį, jam taip pat pirmininkavo keletą metų. Būdamas rengimo komisijos pirmininkas, 1961 m. organizavo LKMA V suvažiavimą Chicagoj.

Dirbo Cicero lituanistinėj mokykloj. Iki išvykimo iš Chicagos (į Phoenix, Arizona) buvo Pedagoginio lituanistikos instituto lektorius, dėstė pedagogikos ir psichologijos pradmenis.

Visuomeniniais - kultūriniais ir pedagoginiais klausimais Lietuvoj P. Maldeikis daugiausia rašė "XX Amžiaus" dienrašty ir "Lietuvos Mokyklos" žurnale. JAV yra bendradarbiavęs "Drauge", "Aiduose", "Laiškuose Lietuviams" ir kt. Nuo 1969 redaguoja JAV LB Švietimo tarybos leidžiamas "Švietimo Gaires" išeinančias dukart per metus.

Suredagavo leidinį apie Vytautą Endziulaitį (1965) ir yra spaudai parengęs prel. M. Krupavičiaus monografiją.

Atskirai minėtini P. Maldeikio pedagoginiai raštai, kurie sudaro nemažą įnašą mūsų kuklioje pedagoginėje literatūroje.

Lietuvoje P. Maldeikis paskelbė tris darbus: Melas kaip pedagoginė problema (1938), Inteligencija ir jos tyrimas (1939) ir Valia ir jos ugdymas (1940). Tai buvo vidutinės apimties darbai: 63, 80 ir 88 puslapių. Paskutinioji knyga, išėjusi iš spaudos prieš pat sovietinę okupaciją, buvo tuoj sunaikinta. Betgi ji liko "Lietuvos Mokyklos" 1940 m. puslapiuose, iš kurių buvo atskirai atspausdinta, kaip ir pirmosios dvi knygos.

Vokietijoje Šv. Sosto Delegatūra lietuviams išleido P. Maldeikio brošiūras Lyčių problema (drauge su  A. Maceina, 1947. 32 psl)  Tėvai ir vaikai (1947, 31 psl.) ir Seksualinis auklėjimas (1948, 40 psl).

JAV išėjo trys stambūs P. Maldeikio veikalai. Vakarų Europos ir JAV auklėjimas (1958, 224 psl. yra lyginamosios pedagogikos studija. Pateikęs bendrą europinės ir amerikinės pedagogikos apibūdinimą ir aptaręs jų praeities ryšius, autorius žvelgia, kiek įvairiais atžvilgiais yra panašumų ir skirtumų tarp šių dviejų pedagoginių sistemų. Nagrinėjami auklėjimą sąlygojantieji veiksniai, auklėjimo tikslų ir pedagoginių vertybių samprata, mokomoji medžiaga, mokyklinė organizacija ir administracija. Vertindamas šią P. Maldeikio knygą kaip "labai rimtą įnašą į tremties lietuviškąją mokslinę literatūrą", pedagogas dr. A. Šerkšnas pastebėjo: "Ypatingai mums buvo svarbu susilaukti tokio veikalo iš pedagogikos, kurios srityje mes bene biedniausi esame" (Aidai, 1959, Nr. 4, p. 184).

Jau šioje knygoje P. Maldeikis pasireiškė plataus žvilgio pedagogu teoretiku, kuris ieškojo, kokiu filosofiniu pagrindu remiasi atitinkamos pedagoginės sistemos. Šį jo bruožą išryškino ir kiti du veikalai, kurie yra išaugę iš pedagoginio rūpesčio, bet pereina ir į bendrą pasaulėžiūrinį rūpestį.

Moderniosios pažangos problemos yra 143 didelio formato puslapių
veikalas (atspaudas iš LKMA Metraščio II tomo, 1966). Pažangos problema domina įvairių sričių atstovus: ir filosofus, ir sociologus, ir psichologus, ir kitus.
 Tad ir P. Maldeikis remiasi savo knygoj ir įvairių sričių, ir skirtingų pažiūrų atstovais. Pripažinęs pažangos idėją vyraujančiąja naujųjų laikų idėja, autorius kritiškai ją vertina: "Neretai yra sunku atskirti pažangą nuo reklamos. O dar sunkiau skirti, kur pasibaigia pažanga ir kur prasideda degeneracija" (p. 2). Nors konservatizmas dažnai tapatinamas su atžanga, P. Mal-edikis imasi atskleisti jo ir pozityvią prasmę, nes svarbu ne tik "ieškoti bei siekti naujumų", bet ir "išlaikyti tai, kas vertinga" (p. 23). Nuosaikus, bet ne status quo (bet kokios pažangos besibaiminantis) konservatizmas yra ir paties autoriaus pozicija, ypač išryškėjanti liberalizmo kritikoje. Šių laikų situacijoje P. Maldeikiui, kaip ir daugeliui kitų, kelia rūpestį technologinės pažangos vienašališkumas, dėl kurio modernusis auklėjimas "darosi vis labiau paviršutiniškas" (p. 87), ir žmogaus, visuomenės ir kultūros sumasėjimas. kuris krypsta į dvasinį proletariatą" (p. 93). Pati garbinamoji laisvė virsta rūpesčiu, "atsisakant pastovių moralinių pagrindų ir artėjant į moralinį chaosą" (p. 123). Modemus žmogus yra "gundomas eiti pirmyn bei progresuoti be jokiu apribojimu, be jokios vadovaujančios idėjos ir net be aiškaus tikslo". Tačiau "pažangos procesas negali vykti aklai ir jokios idėjos nevadovaujamas . . .
 Pastovių tikslų ir pastovią kryptį pažangai gali duoti tik ta sistema, kuri yra sukurta Dievo leistai tvarkai žemėje vykdyti ir kuri orientuojasi ne vien pagal laikinuosius žmogaus reikalus, bet ir pagal visuotiniuosius principus ir amžinuosius jo uždavinius" (p. 139). Tokia, išvada P. Maldeikis baigia šią savo knygą.

Meilė dvidešimtajame amžiuje (1970, 273 psl.) yra trečias stambus F. Maldeikio veikalas. Galėtume sakyti: jei Moderniosios pažangos problemos buvo autoriaus kritiškas žvilgis į dabartį, tai Meilė dvidešimtajame amžiuje rodo dabarties žmogui pozityvų kelią ateitin. Kaip aname, taip ir šiame veikale autorius plačiai panaudoja filosofus, psichologus, sociologus, teologus ir kitus, nes iš tiesų meilė pagal savo daugiapras-miškumą gali būti svarstoma įvairiais atžvilgiais. P. Maldeikis savo veikale ir imasi šio įvairiopo meilės nušvietimo nuo meilės kaip "visuotinio kūrybinio proceso" ligi lyčių meilės. Apžvelgia meilės objekto įvairumą (Dievo, artimo, savęs paties, tėvų - vaikų, brolių - seserų, tėvynės meilė). Ryškina meilės reikalingumą žmogaus išsivystymui ir vidinei pusiausvyrai. Apžvelgia istorinį meilės išsivystymą Vakarų visuomenėje. Nagrinėja kūno ir dvasios konfliktą dabartinėje meilės sampratoje ir ieško sprendimo akivaizdoj šiomis dienomis suklestėjusio sekso kulto, vadinamo seksualine revoliucija. Dėl jos P. Maldeikis jau savo knygos įžanginiame žody pasisako: "Gali, kas nori, tai vadinti ir revoliucija, ir joje ieškoti laimėjimų; bet mes joje nerandame nieko nauja ir nieko kūrybiška, kaip tik dažnai fiziologiniams procesams nerūpestingai užleidžiamą pirmumą prieš psichologinius ir dvasinius meilės atžvilgius" (p. 11).

Visus Petro Maldeikio raštus galima tikrai rekomenduoti skaitančiajai visuomenei. Tiesa, autorius ypatingu kūrybiškumu (originalumo prasme) nepasižymi, bet ir nepretenduoja į jį. Daugiau remiasi kitų autorių mintimis, bet juos gerai atsirenka. Todėl, aplamai imant, visi P. Maldeikio raštai yra rimti ir, galėtume pridurti, verti didesnio domesio, negu ligi šiolei susilaukė. Gal būt, ir kaip tik dėl savo nuosaikumo, kuris ne vienam reiškia ir konservatyvumą. Galėtume sakyti, kad autoriaus žmogiškas kuklumas bei nuosaikumas atsispindi ir jo raštuose. Dėsto jis savo įsisavintąsias mintis paprastai, kukliai, bet nuoširdžiai ir nuosekliai, sklandžiu sakiniu.

Nors jau pasitraukė į pensiją, Petras Maldeikis ne senatviškai poilsiauja, bet toliau tęsia savo kūrybinius užmojus. Tebūnie jam duota kiek galint daugiau laiko šiems užmojams tesėti!
Juozas Girnius



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai