KATALIKŲ SUVAŽIAVIMAS ETNINIAIS REIKALAIS Spausdinti
Parašė Administrator   
Sykiu su Amerikos Lietuvių Kunigų Vienybės suvažiavimu 1975 m. spalio 29-31 d.d., Commodore viešbuty New Yorke, įvyko ir plataus masto įvairių tautybių katalikų pasitarimas etniniais klausimais. Suvažiavimą suruošė Catholic Con-ference on Ethnic and Neighborhood Affairs organizacija, kuriai šiuo metu vadovauja kun. Kazimieras Pugevičius.

Dalyvių užsiregistravo 425. Jų tarpe vysk. V. Brizgys, vysk. A. Deks-nys, 12 lietuvių kunigų ir 4 lietuviai pasauliečiai. Įdomią lietuvišką parodėlę suruošė Vytautas ir Birutė Radzivanai. Buvo dalinamos "Kronikos" anglų kalba.

Šeštadienį atskirai įvyko tos organizacijos sukviestas katalikų mokytojų pasitarimas apie daugiakultūri-nę galimybę katalikiškame švietime.

Pirmą vakarą įžanginį žodį tarė lenkė Barbara Mikulskį iš Baltimorės Jos tema buvo "Etniškumo ir katalikiškumo iššūkiai Amerikoje". Kalbėtoja papasakojo, kaip ji brendo lenkiškoje kolonijoje, išėjo į platesnį gyvenimą socialinės pagalbos darbininke bei socialinių mokslų dėstytoja, kaip ji tautiškai įsisąmonino ir
"grįžo prie savo šaknų". Visa tai paskatino ją įsijungti ir į politinę veiklą, kad galėtų ginti etninių grupių reikalus.

Ji — šiuo metu Baltimorės miesto valdybos narė.
Ketvirtadienio rytą Philadelphijos ukrainiečių vyskupas pagelbininkas Basil Losten pradėjo teologų simpoziumą, sudarytą iš ukrainiečių vysk. Michael Dudick, airės teologės dr. Mary Jule Durkin, vengro dr. Michael Novak, ukrainiečio prel. Basil Sereghy, italo dr. Ronald Pas-ąuariello, meksikiečio kun. Vergil Elizando ir kitų. Šis simpoziumas gana įdomiai svarstė temą: "Teologija, pluralizmas ir Amerikos istorija".

Pradėdami nuo fakto, kad pačioje švč. Trejybėje pastebimas asmenų "pluralizmas" ir kad Dievo Sūnus įsikūnydamas pasirinko sau tautybę, simpoziumo dalyviai iškėlė žmonių įvairumą ir įrodė, kaip tas įvairumas mus turtina bei stiprina. Po to Harvardo universiteto prof. dr. Frederick Erickson parodė mokslinio filmo ištrauką, paaiškindamas, kaip skirtingai žmonės linkę elgtis "savųjų" ir "svetimųjų" tarpe. Vysk. James Rausch, buvęs JAV vyskupų konferencijos generalinis sekretorius, turėjo paskaitą, kurioje paminėjo ir lietuvius. Jis pažymėjo, kad įvairių tautybių ateiviai sudarė ir Amerikos, ir Katalikų Bažnyčios Amerikoje branduolį, ir kad žmonės neturėtų skubėti susivienodinti. Vysk. Rausch kalba aiškiai parodė, kaip JAV vyskupų galvosena šiuo klausimu keičiasi. Ši kalba bus atspausdinta ateinančiame "Aidų" numeryje.
Po pietų vyko eilė pašnekesių, iŠ kurių dalyviai galėjo pasirinkti šiuos: "Tarpkultūrinės dimensijos iššūkis katalikiškame švietime Amerikoje", "Organizuota veikla kolonijose bei parapijose", "Liturgija ir kultūra", "Bankų bei skolinimo bendrovių nusikaltimai prieš tautines kolonijas", "Kaip parapijoje puoselėti tautinio sąmoningumo atgimimą", "Tautodailė ir kultūra", "Tautybių vaidmuo informacijos sluoksniuose", "Fraternalinės savišalpos bei ap-draudos organizacijų veikla", "Imigrantai ir socialinė pagalba", "Etniškumas ir šeima", "Politinė veikla".

Daugiakultūriškumą Katalikų Bažnyčioje vaizdžiai parodė visų dalyvavimas rytų apeigų mišiose.
Tarpais buvo rodomi įvairūs filmai iš tautybių gyvenimo Amerikoje. Be to, įvyko pasitarimas įvairių tautybių filmuotojų.
Vakarienės metu programoje dainavo italai, šoko lenkai ir estai. Buvo kviečiami ir lietuviai šokėjai, tačiau kažkodėl visoj New Yorko apylinkėj nepavyko surasti lietuvių šokėjų grupės, kuri sutiktų dalyvauti.

Penktadienio rytą simpoziumui vadovavo italas psiehiatras kun. A. D'Agostino, S.J., dr. Karolina Golab — lenkų kilmės istorikė iš Penn-sylvanijos universiteto ir geras lietuvių bičiulis sociologas kun. Andrew Greeley. Simpoziumo tema buvo "Vertybių iš naujo atradimas Amerikoje" (Rediscovery of Values in America).
Psichiatras priminė, kad sveikata rišasi su šeimos pastovumu, o pastovios šeimos iki šiol buvusios charakteringas bruožas ateivių tarpe. Amerika ieško savo praeities, o ateivių vaikai palaiko ryšį su praeitim. Ateivio pasaulėžiūroje randama stiprių cinizmo bei fatalizmo bruožų, tačiau be pesimizmo. Didžiausi etninio atsigavimo priešai — kai kurie Bažnyčios sluoksniai.

Diskusiniuose rateliuose gvildenta šios temos: "Tautinės parapinės mokyklos vaidmuo" ir "Nauji emigrantų rūpesčiai". Čia šauniai pasireiškė Petras Ąžuolas iš New Yorko, nusi-skųsdamas, kaip Amerikos parapinės mokyklos daro žalą jaunimui, stengdamosi juos nutautinti. Ąžuolo spontaniškas ir nuoširdus pranešimas iššaukė iš dalyvių net rezoliuciją, kuri pasmerkė "kultūrinį neteisingumą" tų, kurie stengiasi nutautinti žmones.

Kitos diskusinių ratelių temos buvo šios: "Kaip reikia kolonijoms stipriau susiorganizuoti", "Imigrantų teisės", "Tautybių dalyvavimas 41-me eucharistiniame kongrese".

Gal viena iš įdomiausių lietuviams kalbų buvo kun. Bryan Hehir, JAV vyskupų Taikos ir Teisybės Reikalų sekretoriaus, pietų metu, kurioje jis palietė tarptautinės politikos problematiką, apibūdindamas įtampą tarp "pranašo", kuris privalo reikalauti besąlygiškos teisybės, ir "valdovo", kuris jaučiasi priverstas ieškoti kompromisų.

Šeštadienį atskirai posėdžiavo 200 katalikų mokytojų, kad susipažintų su tautinio sąmoningumo svarba vaikų auklėjime.
Džiugu buvo matyti lietuvių dalyvių šiame suvažiavime net 200% daugiau, negu pernai Clevelande, ir jų prasmingą įsijungimą į diskusijas. Tikėkime, kad sekantį kartą dalyvaus daugiau mūsų kunigų, ypač klebonų, mokytojų, sociologų, istorikų ir kitų profesijų lietuvių. Štai vieno žymaus mūsiškio dalyvio žodžiai: "Mes lietuviai turime išeiti iš savo geto, pasimokyti iš kitų, juos painformuoti ir bendrom pastangom siekti tikslų, kurių mes vieni nepasieksime".

Kun. Kazimieras Pugevičius