PEN KLUBO DELEGATŲ SUVAŽIAVIMAS LONDONE Spausdinti
Parašė A. L.   
Praėjusių metų lapkričio 19-20 Londone įvyko tarptautinio PEN klubo delegatų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir du pabaltiečiai — Išeivių centro Amerikoje vicepirmininkas Algirdas Landsbergis ir Latvių centro atstovė Velta Snikere. Dienotvarkėje vyravo administraciniai ir organizaciniai klausimai, debatuose, kaip paprastai, sproginėjo politiniai šaudmenys.

Šį sykį delegatų nevargino vienas svarbiųjų kontroversinių klausimų, pastaraisiais metais ypač įaudrinusių PEN kongresus — Sovietų Sąjungos įstojimo į tarptautinę rašytojų organizaciją problema. Atrodo, kad ima atvėsti ir kai kurių PEN atstovų užsidegimas priimti sovietus, ir pati Maskva gal jau atidėjo tą klausimą ant šalutinės lentynos.
Gal ją paveikė PEN klubo atsisakymas suteikti Maskvos reikalaujamų koncesijų — pakeisti PEN konstituciją ("nekliudomas pasikeiti mas idėjomis kiekvienoje valstybėje ir tarp valstybių"), uždaryti latviai ir estų centrus bei susiaurinti išeivių PEN centro veiklą. Be to, pradėjus ryškėti derybų su Maskva detalėms, sustiprėjo ir daugelio PEN centrų nusistatymas prieš bet kokias stambesnes nuolaidas. Galiausiai Maskva gal nusprendė, kad iš to dalyvavimo PEN klube, kur kas sykį būtų viešai vanojami jos nešvarūs literatūriniai skalbiniai, gali būti daugiau nuostolių, negu naudos.

Londono suvažiavimo nuotaikos buvo visai skirtingos. Užuot susiaurinus egzilų PEN centrą, buvo patvirtinta, jog ne egzilai kalti dėl tremtinių gausėjimo, ir pareikšta, kad jie gali steigti savo sambūrius po PEN skėčiu. Specialaus pakomitečio pranešime rašoma:

"PEN durys atviros visiems išeiviams rašytojams iš bet kurios šalies. Jie gali individualiai stoti į PEN klubą, jei jie sutinka su PEN charta ir konstitucija.

"Jie gali stoti į valstybinį centrą šalyje, kurioje jie gyvena, ar į vokiantį egzilų rašytojų centrą, arba. jei jų skaičius pakankamai didelis, gali įsteigti vieno ar kito centro poskyrį, jei valstybinis centras su tuo sutinka".

Šių nusiteikimų paskatinti, savo poskyrį sukruto steigti naujieji rusų išeiviai rašytojai. Jų steigiamosios grupės sąraše randame tarptautinio garso vardų: Josifą Brodskį, Viktorą Nekrasovą, Andriejų Siniavskį, Efimą Etkindą ir kitus. Paryžiuje jau veikia didelė Vietnamo išeivių rašytojų grupė, o Madride susikūrė pabėgėlių iš įvairių Lotynų Amerikos kraštų poskyris. Stebint PEN klubo darbus, tuoj paaiškėja, kad išeiviai rašytojai jau skiria ypatingą dėmesį: jų patirtis įtikino, kaip svarbu palaikyti tarptautinę organizaciją, ginančią išraiškos laisvę.

Dabar atsiveria konkreti galimybė sudaryti ir lietuvišką poskyrį egzilų PEN rėmuose. Ankstesni bandymai suteikti lietuviams identitetą pasibaigė nesėkmingai dėl tada PEN klube vyravusios atmosferos.

Latvių ir estų centrus. įsisteigusius dar prieš II pasaulinį karą, kongreso metu užsipuolė bulgarų atstovė, kuri tvirtino, kad tie centrai esą atgyvenę ir nebeatstovaują jokiai '"realybei". Latvių delegatė tvirtu balsu atrėmė tą puolimą ir pareiškė, kad PEN paskirtis nėra teisinti agresijos prieš mažas tautas. Čia Įsiterpė PEN klubo generalinis sekretorius, kuris pabrėžė, jog nesą jokių planų pakeisti estų ir latvių centrų padėtį. Taip baigėsi bulgarų partizaninė ataka, pravesta be ypatingo entuziazmo, bet, matyti, iš pareigos.

Londono kongresas lietuviams svarbus ir tuo, kad jame buvo keletą sykių kalbama apie Viktorą Petkų ir Antaną Terlecką. Jų pergyvenimai įtraukti į kalinamųjų rašytojų komiteto pranešimą. Petkų "adop-tavo" škotų PEN centras.

Posėdžiavo ir vertimų komitetas, kurio veikla mums ypač įdomi. Buvo stengiamasi duoti eigą praėjusių metų liepos mėn. Rio de Janeiro mieste įvykusiame kongrese priimtoms rezoliucijoms, kurios ypač atsižvelgia į mažųjų tautų literatūras. Tokių tautų centrai raginami sudaryti abipuses sutartis ir pasikeisti vertimais. PEN nariai turėtų sudominti vietinius leidėjus UNESCO leidžiamais vertimais, rekomenduojamų knygų sąrašais. (Kongreso posėdžiuose buvo nesunku pastebėti glaudėjantį bendradarbiavimą tarp PEN klubo ir UNESCO — Jungtinių Tautų švietimo ir visuomeninės komisijos, kuriai atstovavo Alexandre Bokh.) Anglų ir prancūzų centrų nariai buvo įpareigoti susisiekti su leidėjais savo šalyse ir mėginti sudominti juos vertimais iš mažų tautų literatūrų, pažadant užpirkti garantuotą skaičių knygos egzempliorių ir kitokią PEN paramą.

Šia linkme jau pažengta į priekį. Kai kurie PEN centrai užmezgė abipusius ryšius: suomiai ir katalanai susitarė pasikeisti romanų vertimais, o katalanai ir flamandai — poezijos antologijomis. Ir vėl pasitvirtino sena taisyklė, kad mažųjų tautų literatūromis daugiausia domisi mažosios tautos.

Bekalbant apie vertimus, pranešta, kad 1981-82 Frankfurto knygų mugė bus dedikuota "mažiau žinomoms
literatūroms". Pats laikas pradėti rūpintis, kad ten būtų kuo pilniau ir objektyviau atstovaujamos lietuvių, latvių ir estų literatūros.

Ateinantis PEN delegatų suvažiavimas įvyks šių metų gegužės 7-9 Bledo mieste, Jugoslavijoje. 1981 kongresas bus Paryžiuje, o 1982 — Japonijoje arba Jugoslavijoje.
A. L.