IŠEIVIJOS RAŠYTOJŲ ANTOLOGIJA ANGLIŠKAI Spausdinti
Parašė S/c.   
Red. ALINA SKRUPSKELIENĖ: Lithuanian Writers in the West. Išleido Lithuanian Library Press ir Loyola University Press. Chicago 1979, 388 psl. Kaina 20 dol.

Lietuvos oficialioje spaudoje kartkarčiais pasigirsta balsų (Keidošius ir kt), kad, girdi, tie išeiviai taip kultūriškai nusigyveno, kad net ir neatlieka savo natūralios misijos vertimais supažindinti užsienį su lietuvių literatūra.

Pernai pasirodžiusi didelio formato prabangi antologija Lithuanian Writers in the West (Lietuvių rašytojai Vakaruose) yra vienas iš gausių atsakymų į tokius nelabai dorus teiginius. Joje randame platų išeivių literatūros skerspjūvį: eilėraščius, noveles bei ištraukas iš dramų ir novelių.

Antologijos statistiniai duomenys labai įspūdingi ir primena Hollywoodo epinius filmus su miniomis padėjėjų ir statistų: trisdešimt poetų, keturi dramaturgai ir trisdešimt du prozininkai, kuriuos vertė, adaptavo ir visaip anglino (ar "amerikietino"?) trisdešimt vertėjų. Tai dar vienas pavyzdys, kad mes sugebame ne tik peštis, bet, kaip anksčiau L. Enciklopedijos atveju, ir susiburti prasmingai talkai.

Tokio pobūdžio rinktinės poveikis didele dalimi priklauso nuo vertimų lygio. Jau vien už tiekos vertėjų subūrimą, jų tikrinimą ir su amerikietiškuoju redaktoriumi (Thomas McClanahan) derinimą antologijos redaktorė nusipelno ypatingo žymens. Jų pastangų lygis paprastai vidutinis, su keliomis išimtimis. Perduodamas originalo turinys, bet dažnai pranyksta autoriaus individualus braižas; tai ypač ryšku poezijoje. Kartais originalus įvaizdis paverčiamas paprastu aprašymu, kaip Liūnės Sutemos "Tikrovės" vertime:

Žvėrynas saulėlaidį plėšo vilkais,
Žirafomis drasko medžių lapus,
drambliais išklampoja gėlynus —

The wolves are tearing at the sunset,
the giraffes, ripping the tree leaves,
the elephants, wallowing through the
flower beds —

Kai kurie vertėjai vis dar verčia mažybinius daiktavardžius, teprikergdami prie angliško atitikmens būdvardį "little", kuris tenurodo fizinį dydį.

Poezijos vertimuose didžiausia našta atiteko poetei ir veteranei vertėjai Demie Jonaitienei. Jos vertimai įvairuoja — nuolat sublyksinčius, ypač taiklius prasmių ir garsų derinius, seka "pilkokos" eilutės. Tarp vertėjų randame ir žinomų amerikiečių poetų (Randai Jarrell, Clark Mills, Jean Reavey). Kai kurie autoriai (Almenas, Bogutaitė-Keblienė, Landsbergis ir kt.) patys išsivertė savo kūrinius. Džiugu skaityti jauniausios kartos vertėjų pavardes, gal keletas jų nepames šio sunkaus, menkai teįvertinamo, bet labai reikalingo amato. O kalbant apie vertimų klausimą aplamai, gal problema geriausiai išsispręstų pirmiausia paruošiant pažodinius vertimus, kuriuos paskui "perkurtų" amerikiečių ar anglų rašytojai. Tačiau toks metodas būtų pareikalavęs tiek metų, lėšų ir tokio beprotiško pasišventimo (kaip L. Garos redaguotoje vengrų antologijoje prancūzų kalba), kad daugelis autorių jau būtų į kapus nuėję prieš tokiai antologijai pasirodant.

Pastarųjų dešimties metų laikotarpyje Amerikoje labai padidėjo dėmesys vadinamosioms "etninėms" kultūroms. Yra net susikūrusi akademinė organizacija "etninėms" literatūroms JAV-ėse studijuoti; ji pradėjo leisti savo žurnalą Melus. Lietuvių rašytojų Vakaruose antologija susilauks tuose sluoksniuose reikiamo dėmesio. Vienas JAV-ių etninio sąjūdžio vadovų, filosofas ir kultūros istorikas Michael Novak parašė antologijai įvadinį žodį, kuriame jis taip apibūdina Amerikos "etninių" grupių vaidmenį:

"Nėra vietos mūsų planetoje, kurios įvykiai intymiai nepaliestų šeimų JAV-ėse, nes JAV-ių gyventojai surinkti iš įvairių tautų . . . Mus subūrė paslaptingas likimas. Čia sutelkti, mes tapome planetos nervine sistema. Kiekvienos mūsų tautinės grupės pastanga ištausoti savo šaknis — jas dar pagilinti — yra garbinga Amerikos atsakomybės išraiška .. . Nė vienas iš mūsų negalime pilnai atstovauti visai žmonijai. Bet kiekvienas iš mūsų galime pu iumfi ypatingos stiprybės, kuo giliau pažindami tą žemės lopelį, iš kurio esame kilę. Mūsų (t.y. Rytų Europos) tautos vaidina svarbų vaidmenį moderniame pasaulyje, savo gi se ir čia, Amerikoje. Būkime joms ištikimi."

Amerikiečiai, norėsiantieji susipažinti su "paslaptingąja" lietuvių literatūra JAV-ėse, antologijoje ras įdomios medžiagos, bet drauge ir balasto. Autorių gausybė nevienodo lygio, kai kurios ištraukos labai trumpos. Antologijos redaktorė aiškina, kad jos tikslas buvo supažindinti Amerikos skaitytojus su kuo platesne ir įvairesne išeivių raštijos mozaika, parodyti, kiek įvairių temų ir stilių ji aprėpia. Kažin, ar nebūtų buvę tikslingiau atrinkti mažiau autorių, su reprezentatyvesne medžiaga, nes dabar puošni knygos išorė kartais persveria turinį.

Trumpą lietuvių literatūros apžvalgą antologijai paruošė prof. Rimvydas Šilbajoris. Jis taikliai aptaria literatūros supropagandinimą pokario Lietuvoje ir naujų kelių ieškojimą po Stalino mirties. Nors paviršutiniškai žiūrint, rašytojai Lietuvoje sudaro "prosovietinį frontą", aiškina jis, "ta tariama monolitinė vienybė turi tiek daug subtilių atspalvių ir niuansų, asmeninių temų ir įvairavimų, kad tikrasis rašytojų profilis susidaro iš tų "nelygumų" granitiniame "socialistinio realizmo" paviršiuje — drąsos, kantrybės, gudrumo ir vilties profilis, sutampantis su visų lietuvių drąsa".

Šilbajoris ilgėliau apsistoja prie išeivijos literatūros, kuriai ir paskirta ši antologija. Jis aprašo pokario metus, paženklintus nesibaigiančiu skausmu, katastrofišku praradimo jausmu. Vyresnioji rašytojų karta pasitraukė į save — prarastų namų vizijoms kurti. Jaunesniajai kartai egzilis buvo skausminga patirtis ir drauge "išsilaisvinimas", tiesioginis ryšys su Vakarų menu ir filosofija. Šilbajoris iškelia ypatingą Alfonso Nykos-Niliūno, Antano Škėmos ir Algimanto Mackaus vaidmenį išeivių literatūros raidoje, kurios ryšį ta tėvyne akcentuoja ir antologijoje spausdinami Tomo Venclovos bei Icchoko Mero kūriniai.

Egzilis atsiima savo duoklę", rašo Šilbajoris. "Asimiliacija, mirtis ir užmarštis atrodo visų emigrantinių bendruomenių neišvengiamas likimas. Bet šiandien kūrybinė pastanga dar stipriai reiškiasi, dauguma rašytojų nepasiduoda laikui naikintojui. Kokia bebūtų ateitis, jos kartoms paliktas lietuvių išeivių literatūros testamentas byloja į tautą energingai, oriai ir su aistringu atsidavimu."
Antologija "Lietuvių rašytojai Vakaruose" yra iškalbi to testamento dalis.
Sk.