DĖMESIO VERTAS JAV LB DEŠIMTMETIS Spausdinti
Parašė Balys Raugas   
Ne per seniausiai Jungtinių Ame-rijos Valstybių Lietuvių Bendruomenė (JAV LB) minėjo savo veiklos sidabrinį jubiliejų. Ta proga spaudoje bei surengtuose minėjimuose buvo pasidžiaugta LB atliktais darbais ir žvelgta į nueitą 25 metų kelią. Prisiminta, kad prieš ketvirtį šimtmečio Amerikos lietuvių veikla apsilpo ir liūdnas rūpestis dėl rytojaus kėlė nerimą ne vienam to laiko tautinės veiklos judintojui. LB sidabrinio jubiliejaus proga didysis Amerikos lietuvių veikėjas ir JAV Laikino Organizacinio Komiteto (LOK) pirmininkas prel. J. Balkūnas išsitarė: "... Baisu ir pagalvoti, ką mes turėtumėm čia Amerikoje, jei nebūtų įlieta gaivaus lietuviško kraujo su tremtinių banga. LB apylinkės ir yra mūsų kūno arterijos, kuriomis sruvena gyvybę palaikanti jėga" (JAV LB 25-mečio jubiliejinis leidinys). Vliko paskelbtoji Lietuvių Charta su naujaisiais ateiviais pasiekė Amerikos lietuvių išeiviją, ir 1951 lapkričio 18 New Yorke buvo deklaruotas JAV LB įsikūrimo aktas, o 1952 vasario 15 LOK jį "įpilietino", pagal JAV įstatymus įregistruodamas Connecticut valstijoje (Reg. Nr. 33840). LB sidabrinio jubiliejaus proga Pasaulio Lietuvis (PL) 1977 m. Nr. 35 vedamajame rašė: "Neapsirikome. Dėl to tad šiandien ir turime brandos amžiaus pasiekusią, gyvą, judrią, visur energingai Lietuvos laisvinimo ir lietuvybės išlaikymo darbą dirbančią JAV Lietuvių Bendruomenę. Sunkių vaikystės metų, audringos jaunystės ir neramių brendimo dienų užgrūdinta bei sustiprinta, šiandien ji stovi pačioje aukščiausioje lietuviškos veiklos pakopoje, esamomis sąlygomis labai gerai atliekanti pačius didžiuosius darbus švietimo, kultūros ir politikos srityse. Garbė tad tebūna jos pradininkams, mynusiems pirmuosius takelius, ir pasididžiavimas jų pasekėjais, kurie, supratę tos didžiosios mūsų visų jungties idėją, visomis jėgomis dirbo jai įgyvendinti".

LB veikla JAV lietuvių gyvenimą pasuko naujais tautinio išlikimo vieškeliais. Tačiau sunkiai čia dygo LB grūdas. Daug prakaito išliejo ir nusivylimų pakėlė LB apaštalai. Beveik abu pirmieji dešimtmečiai praėjo besiorganizuojant, visas LB veiklos sritis besistengiant įgyvendinti.

Nuo pat pirmųjų LB dienų iš senesnių Amerikos lietuvių veikėjų {daugiausia iš Alto šulų) tebevyksta ir dabar pasipriešinimas veiklai, kuriai LB-nę įpareigojo VLikas. paskelbdamas Lietuvių Chartą. Altas nepajėgė suprasti LB veiklos, kuri galėtų būti tvirta atrama ir Alto uždavinius bevykdant. Paskutiniame dešimtmetyje (1970-1980) toji reakcija pasiekė net ir įžūlių formų. Tai prasidėjo 1971 sausio 16-17, kai Lietuvių Bendruomenės tarybos LBT) sesija Philadelphijoje nutarė šalia švietimo ir kultūros pradėti politinę veiklą, padedant Lietuvai laisvės pastangose. Prieš šį nutarimą balsavo vienas dr. K. Bobelis, kuris kiek vėliau, 1971 lapkričio 13-14 įvykusioje Alto konferencijoje, pareiškė: . . Aiškiai matosi, kad dabartinė Bendruomenės vadovų vedama linija stumia prie neišvengiamo JAV LB skilimo . . Vėliau prasidėjo išpuoliai prieš LB. Keliose Chicagos LB apylinkėse buvo sudarytos paralelės apylinkės, suformuota nauja JAV LB vadovybė, prie pavadinimo pridedant raidę "R", kuri reiškė "reorganizuotą", o kartais "reformuotą". Ši LB atplaiša jokių bendruomeninių darbų nepradėjo. Visuomenė ją pavadino "re-orgais", ir tas pavadinimas, atrodo, liks, kol "reorgai" savo darbo nesustabdys. Tenka pastebėti, kad LB garbės teismas keletą Chicagos lietuvių už antibendruomeninę veiklą nubaudė kai kurių teisių laikinu apribojimu. Iškilo ir bylos JAV teisme.

Siame dešimtmetyje Lietuvių Jaunimo Sąjunga (LJS), išugdyta LB ngomis, išplėtusi savo veiklą visuose Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) šeimą sudarančiuose kraštuose, efektyviai įsijungė į LB darbus. LJS pirmininkai dabar yra LB vadovybių sudėtyje, pradedant LB apylinke ir baigiant krašto valdyba.

Siame dešimtmetyje buvo pagrindinai peržiūrėti ir perredaguoti LB statai. Kartu su LB veiklos taisykėmis jie 1975 metais išleisti. Įsigaliojo 1973 sausio 1. Susiformavo LB organizacinės veiklos sistema bei jos struktūra.

Žvilgsnis į LB organizacinę veiklą

Nuo 1952 metų, nuo LB organi-avimosi pradžios, per porą dešimtmečių veikė apie 70 apylinkių, ku-[ų skaičius nebuvo pastovus: laiko angos nuskalaudavo, po kiek laiko davo naujos. Aprašomojo dešimtmečio pradžioje, 1970 m., veikė 65 LB apylinkės. Dešimtmečio pabaigoje buvo 71 LB apylinkė, kurias jungia 10 LB apygardų. 5 LB apylinkės tebėra už LB apygardų ribų. 8-osios LB krašto valdybos (KV) pastangų dėka sudaryti glaudesni ryšiai su Amerikos lietuvių vyčių organizacija, ir kai kurios jų kuopos, nors ir neformaliai, vykdo LB apylinkių funkcijas. Su vyčių pagalba, atrodo, būtų galima prigydyti LB idėją ir Pennsylvanijos senuosiuose lietuvių angliakasių telkiniuose, nors ankstesnieji bandymai nebuvo sėkmingi. Patirtis rodo, kad į Pennsylvanijos lietuvių telkinius LB raktas tebėra parapijų vadovų rankose. Šiame dešimtmetyje 8-oji KV, vadovaujama A. Gečio, siekdama glaudesnio ryšio su angliškai kalbančiąja Amerikos lietuvių dalimi, pradėjo leisti mėnesinį periodinį leidinį "Bridges", kuriame populiarinama LB idėja ir pabrėžiamas talkos Lietuvai reikalas laisvės siekyje. Tiražas — 5,000 egz. Dar sunkoka spręsti, ar leidimas pasiteisina. Šio žiniaraščio deficitui padengti KV per trejus
metus primokėjo 9,000 dol. Tuo pačiu tikslu nuo 1979 m. įsteigta Pennsylvanijos lietuviams skirta radijo programa su KV 1,000 dol. parama.
LB tvarkosi demokratiniais pagrindais. Respektuojama demokratinė valia, renkant valdomuosius LB organus, pradedant LB apylinke, baigiant krašto valdyba. Kas treji metai yra vykdomi visoje JAV teritorijoje rinkimai į vyriausią LB organą — Lietuvių Bendruomenės tarybą (LBT). Ji išsirenka darbams vadovauti prezidiumą, KV pirmininką, garbės teismą ir revizijos komisiją. Niekada LBT rinkimuose prie rinkiminių urnų neatėjo tiek balsuotojų, kuriais Amerikos lietuvių išeivija galėtų pasidžiaugti bei pasididžiuoti. Priskaičiuojame keletą šimtų tūkstančių lietuvių, o tebalsuoja vos apie 10,000. 1970 metais, remiantis JAV surašymo duomenimis, čia buvo 330,977 lietuvių kilmės amerikiečių. Iš jų 76,000 gimę Lietuvoje ir 254,976 jau čia.
Šio dešimtmečio LBT balsavimų duomenys:

 1970 1973 1976 1979 
 Balsavo 8,48310,440
7,428
8,375
 Rinkta atstovų 3742
42
60


 
Nežiūrint palyginti mažoko nuošimčio LBT balsuotojų, LB vis dėlto yra didžiulė jėga Amerikos lietuvių gyvenime. Nuo Atlanto *iki Ramiojo vandenyno 10 LB apygardų su 71 apylinke vykdo lietuvio gyvybės saugojimo ir Lietuvos laisvinimo talkos darbus. Ne viename lietuvių telkinyje LB apylinkės savo renginiais neprasikiša, tik didesnės organizacijos patraukliais darbais plačiau reiškiasi, bet kai reikia visų santalkos, kai reikia reprezentuotis ar imtis nepelningų, bet lietuvybei svarbių darbų, tada LB apylinkės ar apygardos vadovybių valiai palinksta organizacijos ir individai, ir niekas nesuabejoja, kad LB reprezentuoja dirbančią, kuriančią ir kovojančią išeiviją. Veiklos sėkmingumo pagrinde yra demokratinis principas, šiame dešimtmetyje ypatingiau susidūręs su reakcija mūsų lietuviškoje išeivijoje.
Vadovaujanti LB paskata savo taktika liko nepakitusi, tik ji suintensyvinta.

Dešimtmečio valdybos ir jų veikla

Į šį LB dešimtmetį įveda JAV LB 5-oji centro valdyba (1973 sausio 1 įsiteisėjus naujiesiems LB įstatams, centro valdyba jau vadinama krašto valdyba). Jai vadovavo Br. Nainys. Tai buvo darbšti, kūrybinga ir našios veiklos valdyba. Šalia organizacinės, švietimo bei kultūrinės darbuotės ji ėmėsi ir kai kurios politinės veiklos. Buvo protestuota prieš JAV valstybės departamento užmojį Amerikoje atidaryti sovietų konsulatus. Pradėtos ruošti radijo programos anglų kalba apie Lietuvą. Rūpintasi (nors nesėkmingai), kad JAV vyriausybė išleistų pašto ženklą Lietuvos nepriklausomybės 50-mečiui paminėti. Įsidėmėtina, kad ši valdyba pradėjo skelbti laisvo apsisprendimo principą Vasario 16-osios aukų reikalu.

6-oji valdyba (1970rl973)

Šeštoji LBT savo pirmojoje sesijoje į savo prezidiumą išrinko V. Kamantą (pirm.), dr. A. Razmą, dr. E. Lenkauską, dr. S. Matą ir V. Kleizą. Valdybos pirmininku buvo išrinktas V. Volertas. Į jo valdybą įėjo A. Kairys, J. Kavaliūnas, A. Gečys, J. Gaila, M. Vaišnys, dr. V. Klemas, dr. A. Novasitis, A. Vaškelis, S. Jurskytė, A. Zerr-Mačiulaitytė ir V. Gruzdys. Tuoj nubyrėjo M. Vaišnys, dr. V. Klemas, kiek vėliau S. Jurskytė ir V. Gruzdys. Juos pakeitė P. Mitalas ir V. Maciūnas.

Palyginti nedideliam Philadelphi-jos apylinkių bendruomenininkų būriui likimo buvo lemta ištisą dešimtmetį vadovauti JAV LB darbams, kai V. Volertą pakeitė J. Gaila, o J. Gailą — A. Gečys.

Su V. Volerto vadovaujama valdyba prasidėjo didesnis atsakomybės suteikimas atskiras sritis tvarkantiems krašto valdybos pareigūnams. Tai taupė laiką, skatino ryžtą su iniciatyva, buvo labai pozityvu, LB uždavinius bevykdant. Šis principas išliko ir kitose dviejose Philadelphi-jos lietuvių sudarytose krašto valdybose.

Valdybos kadencijos pradžioje įvyko Simo Kudirkos tragiškasis šuolis į laisvę, pareikalavęs iš KV įtempto ir gana painaus darbo, surišto su nemažomis lėšomis, kurių tuo metu nedaug teturėta. S. Kudirkai gelbėti pradėta plati akcija, nusitęsusi per trejus metus. Buvo siektas JAV kongresas, Baltieji rūmai, darbo unijų vadovybės, religinių bendruomenių hierarchija, spauda, radijas, televizija, net bandyta kelti bylą tarptautiniame Hagos tribunole.

KV iniciatyva parodyta nemažai originalių veiklos judesių. Pvz., 1972 m. buvo suruošti plataus atgarsio susilaukę lietuviški priešpiečiai JAV kongreso nariams. Buvo ir daugiau originalesnių veiklos apraiškų. Tačiau pozityvius darbus trukdė pablogėję LB-Alto santykiai. Pats pirmininkas V. Volertas savo kadencijos laikotarpį yra aptaręs taip: "1970 m. tapo JAV LB brendimo šuoliu. Išryškėjo nauja jėga, dar šiek tiek stokojanti patirties savo energiją skirstyti tikslingiausiais takais, bet nuvokianti laiko nuotaikas, darbšti ir patvari. Visuomenė buvo labai palanki. Ypač minėtini šokių ratelių ir chorų vadovai, kultūrininkai, apylinkių valdybų nariai, apygardos. Didelės pagalbos susilaukta iš spaudos. Jos santūrus patarimas darbams buvo laikomas paskata, o rami kritika priimta patarimais. Išimtį sudarė Naujienos, jau senokai, prieš 1970 metus, paneigusios bendrų pastangų svarbą" (PL, 1977 m. Nr. 35).

Šiai valdybai teko pradėti formalią Lietuvos laisvinimo talkos veiklą, kuriai įpareigojo LBT nutarimas 1971 m. sausio 16-17 sesijoje. Tuoj buvo sudaryta komisija, nuo 1973 metų vadinama Visuomeninių reikalų taryba (VRT). Prasidėjo sėkmingas darbas. Jau 1971 metais buvo išleistas (pagal anksčiau buv. pirm. B. Nainio keltą mintį) leidinys "The Violations of Human Rights in So-viet Occupied Lithuania". Išeina reguliariai kasmet Vasario 16 proga.

Šios valdybos buvo įvykdyta daugybė darbų: 4-oji dainų šventė 1971 m., 4-oji tautinių šokių šventė 1972 m., studijų dienos mokytojams (1972 ir 1973), sudaryta ilgalaikė sutartis Lietuvių archyvo patalpoms Jaunimo centre Chicagoje ir 1.1. Dauguma tų darbų vyko LB tarybų srityse, todėl tiek šios, tiek kitų dviejų valdybų veiklos vaizdo pilnumas susidaro LB institucijų — tarybų veiklos apžvalgose.

Septintoji valdyba (1973-1976)
Septintoji LBT savo sesijoje 1973 spalio 6 į tarybos prezidiumą išrinko A. Rugienių (pirm.), J. Urboną ir R. Selenį. KV vadovauti buvo išrinktas J. Gaila, kuris valdybą sudarė, kaip jis pats yra.pareiškęs, ne politiniu ar ideologiniu pagrindu, bet remdamasis asmenų pajėgumu. J valdybą įėjo A. Kairys, S. Rudys, A. Gečys, B. Raugas, V. Maciūnas, D. Vaitkevičiūtė, R. Česonis, A. Zerr-Mačiulaitytė, P. Mitalas, A. Gailiu-šis ir dr. A. Novasitis. Ši KV savo 3 metų kadencijoje dirbo sklandžiai tarpusavyje bendradarbiaudama. Apie savo kadencijos laikotarpį pirm. J. Gaila taip išsitarė: "Visi KV nariai atėjo 'ne iš bėdos', kaip mūsuose įprasta tarti, bet norėdami išeivijos gyvenime palikti savo indėlį. Krašto valdybos veikla buvo labiau panaši į amerikietiškos korporacijos vadovybės veiklą, kaip į tipiškai lietuvišką organizaciją. Telefonas ir lėktuvas tapo svarbiom veiklos priemonėm. Per trejus metus nebuvo savaitgalio, kad bent vienas KV narys nebūtų buvęs kur nors išvykęs LB reikalais" (PL 1977 m. Nr. 35). Iš šalies stebint, atrodytų, kad tokia veikla turėjo būti išlaidi, tačiau daug kelionių suderinta su atostogomis bei tarnybinėmis kelionėmis, o kai kurios jų buvo apmokėtos valstybės departamento ar valdžios agentūrų.

Ši KV, be bendrųjų organizacinių darbų, suorganizavo tautinių šokių šventę, suaktyvino spaudos platinimo vajus, pasinaudodama amerikiečių leidykla ir platinimu, išleido "The Lithuanians in America 1951-1975". Palaikė ryšius su kultūrinėmis institucijomis, turėjo atstovą Čiurlionio galerijoje, parėmė lėšomis Lituanistikos institutą, Lietuvių operą Chicagoje, Dainavos ansamblį. Tautinių šokių institutą, Manyland leidyklą, Šiaurės Amerikos lietuvių sporto sąjungą ir kt.

Jai teko tęsti Simo Kudirkos gelbėjimo darbą, kuriam skirta daug laiko ir pastangų. Su S. Kudirkos reikalu buvo jungiamas ir Lietuvos bylos garsinimas, nors tuometinė JAV vyriausybė pastangas slopino.

Šios KV kadencijos metu įvyko Tarpveiksninė konferencija YVhite Plains, N.Y., 1974 lapkričio 26-2". kur buvo nustatytos gairės Amerikos lietuvių santykiams su pavergtos Lietuvos lietuviais.

KV stiprino ryšius su Lietuvos diplomatine tarnyba, Vliku. Batunu (Baltic Appeal to the United Na-tions). Tris kartus bandyta tartis su Altu, bet jis šias pastangas ignoravo Verta pastebėti, kad šiai KV teko pakelti daugiausia trukdyim ganizacinėse pastangose: buvo dymų suskaldyti 7-ąją LBT Chicagoje su Alto žmonių pritarimu r dalyvavimu organizuotos paralelės LB apylinkės. Tačiau šios skaldančios pastangos davė priešingus rezultatus: LB apylinkių skaičius pakilo iki 68 (kiek vėliau iki 71), o Floridoje veikiančias LB apylinkės
susijungė į LB apygardą, jau dešimtąją.

Pats J. Gaila savo kadencijos veiklos apžvalgoje išsitarė: . . Pažvelgus į JAV LB kultūrinius, lituanistinius ir politinius darbus, atliktus 1973-76 metų laikotarpyje, tiek pavergtos Lietuvos, tiek išeivijos lietuvio negali nedžiuginti vienas ryškus bruožas: tai mūsų vidurinės ir jaunesnės kartų, atėjusių dirbti į LB, ištikimybė savo senajai tėvynei. Susikryžiavus šio krašto administracijos ir pavergtos Lietuvos interesams, LB tvirtai pasisakė už Lietuvos reikalų gynimą. Istorija LB niekad nekaltins nei politiniu aklumu, nei sąmoningu ar nesąmoningu buvimu svetimo, nors ir svetingo, krašto įrankiu" (PL, Nr. 35).

Aštuntoji valdyba (1976-1979)
8-oji LBT savo sesijoje Chicagoje 1976 rugsėjo 4 į savo prezidiumą išrinko clevelandiškius R. Kudukį (pirm.), A. Širvaitį, R. Bublį, kun. G. Kijauską, S.J., ir dr. E. Lenkauske A. Gečį išrinko KV pirmininku. Į jo sudarytą valdybą įėjo B. Raugas, R. Česonis, A. Budreckis, dr. A. Novasitis, F. Andriūnas, B. Zdanytė, A. Gailiušis, B. Vaškaitis, D. Muraškaitė, J. Gaila (vėliau jį pakeiti A. Radžius), B. Juodelis ir A. Zerr-Mačiulaitytė. Padidėjęs KV bendruomeninis darbas vertė padidinti ir KV. Siekiant glaudesnio kontakto su tolimesniais LB padaliniais, KV vicepirmininkais buvo pakviesti i? Californijos J. Činga JAV LB vakarų teritorijai ir E. Jakaitis vidurinės Amerikos daliai. Šitokių pareigūnų buvimas kai kuriais atžvilgiais lengvino KV darbus, bet ir nešė keblumų, LB klausimus sprendžiant. Vėlesnioji KV to eksperimen-o jau nepasisavino.

Si KV kadenciją pradėjo JAV LB lidabrinio jubiliejaus minėjimu, su-engtu Hartforde, Conn., t.y. ten, air JAV LB prieš ketvirtį šimtmečio buvo inkorporuota. Minėjimo pro-^a buvo išleistas 25 metų sukaktį itžymintis leidinėlis (redagavo B. laugas), kuriame apžvelgtas JAV LB 15 metų kelias su gausiomis LB pylinkių, apygardų, LB KV, LBT r LOK foto nuotraukomis.

Bronius Nainys, JAV LB penktosios krašto valdybos pirmininkas ir buvęs PLB pirmininkas

Vytautas Volertas, JAV LB šeštosios krašto valdybos pirmininkas


Be eilinių, nuolat besikartojančių LB organizacinių reikalų, Šios KV kadencijos metu pristabdyta polemika su LB oponentais ir pradėtas daugiau kelti pasitikėjimas LB ir jos darbuotojais. Buvo domimasi kitų bendrinių organizacijų suvažiavimais, o veiksnių ir ryškesnių organizacijų atstovai buvo kviečiami į ypač šiame laikotarpyje gana gausiai vykusias LB išrūpintas įvairiomis progomis JAV vyriausybės audiencijas Baltuosiuose rūmuose, Valstybės departamente ir kitur. LB prestižas pakilo ir JAV administracijos akyse.
Iš ankstesnės KV paveldėta amerikiečių teisme užvesta byla prieš JAV LB vardą pasisavinusius "reor-gus" buvo tęsiama, "reorgams" kelis kartus keičiant advokatus, apeliuojant ir vilkinant teismo sprendimą. KV, norėdama bylą baigti, siūlė:
1) "reorgai" atsisako naudoti LB vardą ir atšaukia įsiregistravimus,
2) KV sudaro jiems sąlygas kandidatuoti į 9 LBT, 3) rinkiminės komisijos praplečiamos jų atstovais. Atsakymas buvo neigiamas.

KV siekė mažinti įtampą su Altu. 1978 birželio 18 Rochesteryje, tolimame nuo Alto ir KV būstinių mieste, pavyko prie pokalbių stalo susėsti KV atstovams A. Gečiui ir A. Gureckui su Alto atstovais dr. L. Kriaučeliūnu ir dr. J. Valaičiu. Sutartos abiejų centrinių organizacijų bendradarbiavimo gairės, kurias Alto valdyba ir LB KV turėjo patvirtinti. KV tai patvirtino savo posėdyje 1978 liepos 2, o Altas tvirtinimą vis atidėliojo ir beveik tik po metų, 1979 gegužės 18, svarstė, iš 6 sutartų punktų sutikdamas tvirtinti pasikeitimą ryšininkais ir kasmetinį atstovų pasitarimą ryšiui derinti. Altas netvirtino konstatavimo, kad abi institucijos dirba naudingą darbą Lietuvos laisvinimo byloje; netvirtino būtinumo puoselėti toleranciją išeivijos lietuvių organizacijose, spaudoje ir paskirų asmenų tarpe; netvirtino jungtinių delegacijų sudarymo, vykstant į Baltuosius rūmus, bei sudarymo bendros komisijos aiškinantis dėl lėšų telkimo laisvinimo darbui finansuoti.


Juozas Gaila, JAV LB septintosios krašto valdybos pirmininkas.
Algimantas Gečys, JAV LB aštuntosios krašto valdybos pirmininkas
Vytautas Kutkus, JAV LB dabartinis krašto valdybos pirmininkas. Visos nuotraukos K. Čikoto

Šioje KV kadencijoje KV pirmininko, kartu visos JAV LB, prestižą pakėlė prezidentas G. Fordas, 1976 spalio 2 priimdamas A. Gečį Baltuosiuose rūmuose, o spalio 12 iš bendrosios delegacijos Baltuosiuose rūmuose jį išskirdamas ir pakviesdamas sėstis prezidento dešinėje. Amerikos lietuvių gyvenime ir LB istorijoje tai malonus, reikšmingas atvejis. Pasikalbėjime su prezidentu G. Fordu A. Gečys drąsiai išreiškė nepasitenkinimą jo administracijos vedama politika Pabaltijo atžvilgiu.

Prezidento J. Carterio administracijos durys prasivėrė dar plačiau. LBT sesijos metu Washingtone 1978 lapkričio 18 į Baltuosius rūmus buvo pakviesta 260 LB darbuotojų ir jų svečių, į kurių tarpą LB vadovybė įjungė ir Alto darbuotojų. 1978 birželio 9, birželio įvykių minėjimų išvakarėse, buvo išrūpinta audiencija Baltuosiuose rūmuose, kur dalyvavo prez. J. Carteris su viceprezidentu Mondale. Be šių, Baltuosiuose rūmuose buvo eilė mažesnės reikšmės informacinių audiencijų bei konferencijų, kur LB buvo kviečiama dalyvauti.

LB švietimo, kultūros ir politinė veikla
Lietuvių Bendruomenės pagrindinis tikslas yra tautinė gyvybė. JAV LB įstatai sako, kad LB KV pagrindiniams uždaviniams planuoti ir vykdyti veikia institucijos, kurias steigia LB taryba, vyriausias JAV LB organas. Nuo pirmųjų JAV LB dienų KV planavo ir vykdė lituanistinio švietimo ir tautinės kultūros veiklą, o nuo 1971 sausio 17 pradėjo planingus politinės veiklos darbus. Visus juos vykdo 3 LBT institucijos: Švietimo taryba (ŠT), Kultūros taryba (KT) ir Visuomeninių reikalų taryba (VRT).

LB švietimas
ŠT pagrindinis uždavinys yra lituanistinis Amerikos lietuvių prieauglio mokymas, vykstantis Lituanistinėse mokyklose. Nuo pat LB gyvasties pradžios lituanistinei mokyklai skiriamas didžiausias dėmesys, nes mokykla yra tautinė^ sios židinys, iš kurio trykšta tautinės gyvybės šaltinis, gaivindamas mūsų išeivijos atžalas. Ir šio dešimtmečio laikotarpyje nesumažintu intensyvumu lituanistinio švietimo rūpestis buvo gyvas kiekvienoje KV. Su didžiausiu rūpesčiu visose LBT sesijose buvo svarstomi lituanistinio švietimo reikalai, pačiom ŠT vadovauti kviečiami kompetetingi lituanistai pedagogai, o ŠT darbus planavo ir dirbo įvairių sričių specialistai.

Šiame dešimtmetyje ŠT vadovavo J. Kavaliūnas (iki 1973), St. Rudys (1973-1976) ir Br. juodelis 1979).

1966 m pradėtc s leisti Švietimo Gairės šiame nešintmetyie nešusi jo. Tai prasmingas periodinis leidinys, palaikantis švietimo darbuotojų ryšį, keliantis lituanistines problemas
ir ieškantis jų sprendimų. Mokytojų pasitobulinimui kasmet buvo rengtos mokytojų studijų savaitės. Vadovėlių bei skaitinių paruošimas visą laiką dideliu rūpesčiu gulė ant ŠT pečių: nuolat kintančios sąlygos reikalavo ir naujų vadovėlių, skaitinių bei mokymo priemonių, tinkančių gyvenamam laikotarpiui. Dešimtmečio pabaigoje jau turime visus lituanistiniam švietimui reikalingus vadovėlius bei mokymo priemones. Tačiau vis tiek pasilieka rūpestis ne-atlaidžiai juos tobulinti bei ruošti naujas laidas. O tai visą laiką reikalaus nemažų lėšų, kurios dabar žymia dalimi jau ateina iš Lietuvių Fondo (LF), pasiekusio du milijonu dolerių. LF kasmet daugiau ir daugiau gali skirti lituanistiniam švietimui bei kultūros reikalams.
Čia skelbiama LB ŠT paskutiniųjų metų apyskaita, suteikianti dešimtmečio pabaigos ŠT finansinį vaizdą.



LB Švietimo tarybos iždo apyskaita Nuo 1979.1.1 iki 1979.IX.1

Pajamos
Pinigai ižde 1979.1.1 $29,793.96
Gauta iš Lietuvių Fondo $ 8,000.00
Gauta iš JAV LB iždo $ 3,000.00
Už Knygyno leidinius $13,143.62
įvairios aukos $ 10.00
Švietimo Gairių pajamos $ 431.40
Lit. mokyklų vajaus aukos $ 871.08
Taup. sąsk. banko palūkanos $ 708.36
Iš viso $55,958.42

Išlaidos
Lit. mokykloms grąžintos aukos $ 65.00
XIII mokytojų studijų savaitė $ 2,128.96
Liet. Fondo deleguoti išmok 8,000.00
Leidinių spausdinimas $14,024.11
Pašalpa iš LB lit. mokykloms $ 4,300.00
Švietimo Gairių išlaidos $ 707.11
Knygyno operacijos $ 2,031.06
ŠT administracinės išlaidos $ 843.27
Kitos išlaidos $ 189.75
Iš viso $32,289.26
Pinigai ižde $23,669.16

Iš viso $55,958.42

Pastaba. Leidžiamų leidinių sąskaitoms apmokėti šį rudenį bus sunaudota $19,500.00.


LB Švietimo tarybos iždo finansinis stovis 1979 rugpjūčio 31

Aktyvai
Pinigai čekių sąskaitoje $ 358.15
Pinigai taupomoje sąskaitoje $23,311.01
Debitoriai: mokyklos $ 6,655.01
platintojai $14,015.32
Knygyno inventorius $62,538.26
Balansas $106,877.75

Pasyvai
Kreditorių parduotos prekės $ 349.03
Kapitalas $106,528.72

Balansas $106,877.75

Dešimtmečio lituanistinių mokyklų ir mokinių kaitą rodo šie duomenys:

Mokslo Mokyklų
metai skaičius
1971-72 42 2,824
1972-73 44 2,714
173-74 37 2,554
974-75 35 2,236

1975-76 35 2,152
1976-77 35 2,041
1977-78 29 2,000
1978-79 28 1,925

Paskutinių mokslo metų mokyklose dirbo 247 mokytojai, o finansinė sąmata siekė 161,201 dol. Iš tų metų bendro mokinių skaičiaus pradžios mokyklose buvo 1,577 mokiniai, aukštesnėse — 310; Chicagos pedagoginiame institute — 38. Šiais metais nustojo veikti 3 pradžios mokyklos, bet buvo naujai įkurtos 3 mokyklos suaugusiems. Metų laikotarpyje mokinių skaičius sumažėjo 3%.
Dėl bendro vaizdo čia pridedama lentelė su mokyklų vardais bei vietovėmis ir kitais duomenimis.


JAV LB Švietimo taryba Finansinė parama lituanistinėms mokykloms 1979 metais


Šiame laikotarpyje sėkmingai darbavosi paskutinioji ŠT, vadovaujama Br. Juodelio, kuris, amerikiečių mokyklų sistemos žmogus, gerai pažįsta sąlygas bei laiko reikalavimus. Jo dėka dešimtmečio pabaigoje, 1979 m. buvo gautas "IRS tax exempt" statusas, suteikiantis lituanistinėms mokykloms svarbią finansinę privilegiją. Be to jam pavyko gauti 40,000 dol. iš JAV Švietimo departamento lit. mokyklų mokytojų pasitobulinimui studijų savaitėse 1980 metų vasarą. Tai pirmoji Amerikos federalinės valdžios parama lituanistiniam švietimui. Tenka paminėti, kad šios paramos jau pradėta siekti 1971 metais. Šios ŠT apžvalgos pabaigai duodamas Br. Juodelio pasisakymas:
"Dauguma dirbančių lituanistinėse mokyklose šiandien pripažįsta, kad išeivijos lituanistinis švietimas nuolatos menkėja kiekybe ir kokybe. Kaltininkų bandoma ieškoti šeimoje, bendruomenėje, aplinkoje ir pačioje lituanistinėje mokykloje. Dirbant profesinį mokytojo darbą aplinkoje, dalyvaujant savoje bendruomenėje, mokant lituanistinėje mokykloje ir stebint tėvus, tenka sutikti, kad kaltininkų yra visur. Kartu tenka pripažinti, kad ten pat yra ir pagrindiniai lituanistinio švietimo išlaikytojai.

Lituanistinį švietimą teigiamai veikia mūsų gyvosios bendruomenės narių, tėvų ir mokytojų pasiryžimas ir kietos pastangos lituanistinio švietimo išlaikymui. Lituanistinių mokyklų lankymą teigiamai veikia mūsų jaunimo organizacijų veikla. Pavienio mokinio pastangas sužadina apsilankymas okupuotoje Lietuvoje.

Lituanistinį švietimą neigiamai veikia šiame krašte vertybes apsprendžianti pragmatinė psichologija. Neigiamai veikia nutautėjimo ir prisitaikymo procesas. Neigiamai veikia mokinio savos iniciatyvos bei intereso neturėjimas ir kvalifikuotų mokytojų stoka. Neigiamai veikia mūsų šeimų išsibarstymas šiame plačiame krašte ir namuose lietuvių kalbos nenaudojimas. To išdavoje prieš 20 metų buvusi plačios programos lituanistinė mokykla Šiandien in yra labiau panaši į šeštadieni svetimos kalbos kursus. Šiandien ine-je mokykloje mokinių komui vyksta ang'ų kalba, su menkomis išimtinu komunikacija ane.ų • K^ vyksca į mokyklą vaikus uveža čių jaunų tėvelių bei jaunų mokytojų tarpe. Gyvos iietus naudojimas klasėse pamokų metu dar daugumoje praktikuojamas. Deja.

Bronius Juodelis, Švietimo tarybos pirmininkas, išrūpinęs iš JAV federalinės valdžios 40,000 dol. lituanistinių mokyklų mokytojams ruošti.
Nuotr. K. Čikoto


jau vis dažniau tenka mokytojui naudoti anglų kalbą, kad mokinys suprastų mokytojo aiškinimą.
Lituanistinėje mokykloje šiandien dominuoja parodymo-pažiūrėjimo, bet ne perdavimo-perėmimo procesas. Net ir šiuo atveju lituanistinė mokykla neša naudą mokiniui, šeimai, bendruomenei ir mūsų tautai".

Tautinė kultūra
Lietuvių Bendruomenės Kultūros taryba (LBKT) nuo pirmųjų LB susi-organizavimo dienų vykdo Lietuvių Chartos įpareigojimą: "Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą. Apreikšdama tautos genijų, tautinė kultūra įneša savaimingą indėlį į visuotinius žmonių giminės laimėjimus. Kiekvieno lietuvio priedermė sudaryti sąlygas tautinei kultūrai". Pradžioje JAV LB tai vykdė Kultūros fondo (KF) titulu, o nuo šio dešimtmečio pradžios LB kultūrinei veiklai vadovauja KT. Šiame dešimtmetyje iki 1977 m. KT pirmininku buvo A. Kairys, po to trumpai — J. Gaila ir A. Radžius, baigęs šį dešimtmetį.

Dešimtmetyje ryškų toną davė A. Kairys, 1974 metais paruošęs grandiozinį LB kultūrinės veiklos projektą, nurodantį kelius ir būdus išeivijos lietuvio tolimesnei kultūrinei darbuotei. Projektas susideda iš 3 dalių, o su visais komentarais bei konkrečių atliktinų darbų siūlymais sudaro 149 mašinėle rašytus puslapius. Jis ir ateinančiam dešimtmečiui gali puikiai pasitarnauti, bepla-nuojant KT veiklą, kada jo įgyvendinimas siekia pusę milijono dolerių. Mūsų išeivija jam yra pajėgi.

Kultūrinio gyvenimo apraiškos rodėsi visose JAV LB apylinkėse bei apygardose. Labai dažnai tai buvo daroma su KV, taigi su KT talka. Pvz., ne kartą, pagerbiant veteranus rašytojus St. Santvarą, V. Alantą ir kitus, apmokėtos kelionės, sudarant sąlygas jiems pabūti visuomenėje, o visuomenei geriau pažinti savuosius kūrėjus. O kiek įvyko LB padaliniuose renginių su kultūriniu atspalviu: meno parodų, spaudos platinimo vajų, teatrinių pastatymų, literatūros vakarų, chorų, koncertų ir t.t. Šia prasme šiame dešimtmetyje buvo daug padaryta.

Tradicinės kultūrinės apraiškos, patraukiančios ir kitataučių domesį, yra dainų ir tautinių šokių šventės.

Šiame dešimtmetyje įvyko dvi dainų šventės: ketvirtoji 1971 liepos 4 Chicagoje ir penktoji (kartu SL Kanados LB) Toronte 1978 liepos 2. Chicagoje dalyvavo 28 suaugusių chorai ir 16 vaikų chorų su 1,300 choristų, sudainavusių 19 dainų ir Br. Budriūno kantatą "Lietuvos šviesos keliu" (žodžiai B. Brazdžionio). Solistai — P. Bičkienė ir J. Vaz-nelis. Dirigavo B. Budriūnas, P. Ar-monas, V. Verikaitis, A. Kačanaus-kas, V. Mamaitis, Br. Jonušas, F. Strolia ir S. Sližys. Atsilankė 12,000 klausytojų. Toronte dainų šventė sutapo su Lietuvių Dienomis, kurios buvo rengtos ryšium su PLB seimu.

Ten dainų šventės programą atliko vyrų, moterų ir vaikų chorai. Solistė G. Čapkauskienė kartu su mišriu choru atliko B. Budriūno "Mano protėvių žemė" (ž. B. Brazdžionio). Dirigavo A. Jurgutis, A. Mikulskis, J. Govėdas, F. Strolia, V.
Verikaitis ir B. Budriūnas. Auditorijoje buvo 12,000 klausytojų.

Įvyko dvi tautinių šokių šventės: 4-oji 1972 liepos 2 ir 5-oji 1976 rugsėjo 5. Jos skyrėsi nuo anksčiau buvusių tuo, kad 4-ąją savo atsilankymu pagerbė JAV prezidento R. Nixono žmona Pat, o penktąją — JAV prezidento G. Fordo žmona Betty. 4-ojoje dalyvavo 54 šokių būreliai su 1,800 šokėjų, o 5-ojoje buvo 51 būrelis su 2,000 šokėjų.
Šiame dešimtmetyje įvyko trys teatro festivaliai. Tai A. Kairio nuopelnas. Festivaliuose dalyvavo Chicagos, Hamiltono ir Rochesterio vaidintojų būreliai. Iš teatrinių pastangų minėtina Chicagoje įsteigta LB dramos studija, tačiau ji veikė tik pustrečių metų.

Šiame dešimtmetyje LB pastangomis buvo sudaryta proga trims lietuviams kompozitoriams ir trims libretistams parašyti tris vienaveiksmes operas. Jos į sceną buvo atvestos 1976 gegužės 8-9 ir gegužės 15-16. Tai buvo J. Kačinsko "Juodas laivas" (libretas A. Landsbergio), V. Marijošiaus "Priesaika" (libr. S. Santvaro pagal B. Sruogą) ir J. Gaidelio "Gintaro šaly" (libretas A. Kairio). Visi kūriniai išversti į anglų kalbą, pagerbiant JAV 200 nepriklausomybės jubiliejų.

KT leidinius šiame dešimtmetyje ypatingai praturtino 4 tomų plačios apimties (iš viso 2,300 psl.) Lietuvių literatūros istorija, parašyta P. Naujokaičio. Ši lit. istorija apima laikotarpį nuo Mažvydo iki dabarties. Anglų kalba išleista A. Budreckio redaguota chronologija "Lithuanians in America". Išleistas didelės apimties rūpestingai atrinktų dainų leidinys "Dainos chorams" ir kt.

Baigiantis dešimtmečiui, paskelbtas dramos konkursas, kurio premija yra 1,500 dol. Gauti 5 veikalai, kuriuos skaito vertinimo komisija. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus proga paskelbtas radijo programų konkursas, skiriant 1,000 dol. premiją. St. Goštautas pakviestas parengti lietuvių literatūros antologiją ispanų ir portugalų kalbomis, o prancūzų kalba numatyta išleisti A. Vaičiulaičio "Auksinę kurpelę". T. Venclova kviestas paruošti veikalą apie Kristijoną Donelaitį anglų kalba. Tuo bus paminėta didžiojo poeto 200 metų mirties sukaktis.

Lituanistinių vadovėlių, skaitinių, pratimų KT nuo 1970 m. jau nebeleidžia. Tais leidiniais rūpinasi ŠT.

Su apgailestavimu tenka paminėti, kad šio dešimtmečio pradžioje sustojo bibliografinis leidinys — Išeivių spaudos metraštis, ėjęs iki 1971 m.

KT rūpinasi Pasaulio lietuvių archyvu, kuriam buvo parūpintos naujos patalpos lietuvių jėzuitų pastate. Archyvas, buvęs išblaškytas net septyniose vietose, dabar yra lengvai prieinamas visuomenei bei studijų reikalams. Nuo 1972 m. archyvo direktoriumi yra Č. Grince-vičius. Čiurlionio galerija irgi priglausta pas jėzuitus, Jaunimo centre. Lėšos visam KT darbui ateina ir KV finansų, bet kasmet daugiau ir daugiau gaunama iš LF.

LB Lietuvos laisvinimo talkoje
Formalus JAV LB įsijungimas į politinę veiklą įvyko 1971 sausio 17, kai LBT nutarė aktyvia veikla padėti Lietuvai jos laisvės pastangose. LB tai vykdo per Visuomeninių reikalų tarybą (VRT). Su šiuo faktu šis dešimtmetis LB istorijoje liks neužmirštamas.

Priežastys, privedusios prie LB nutarimo imtis politinio darbo, glūdi visuomenės nepasitenkinime to laikotarpio veiksnių veikla okupuotos Lietuvos atžvilgiu.

Yra kelios priežastys, privedusios LBT paskelbti minėtą nutarimą. Pirma, Altas nepajėgė Simo Kuridkos incidento tinkamai panaudoti tiek pačiam S. Kudirkai, tiek Lietuvos reikalui. Antra, mūsų jauniausioji karta, S. Kudirkos šuolio inspiruota, ieškojo platesnių politinės veiklos galimybių. Trečia, Amerikos lietuvis, atiduodamas piniginę auką, pradėjo pasigesti aiškių ir konkrečių darbų. Ketvirta, demokratinio principo ilgesys su laisvu apsisprendimu, kam skirti piniginę auką, o kartu ir žinoti, kad asmenys tam darbui vadovauti yra renkami, neatsižvelgiant į partinį bilietą, tik žiūrint į jų pajėgumą. Šiuo nutarimu netiesiogiai buvo pasisakyta ne tik už teisę rinkti tinkamus asmenis, bet ir už jų atleidimą, jei prisiimtos pareigos neatliekamos.

Nuolatinis ieškojimas Lietuvai draugų ir informacija apie Lietuvos tragišką būklę yra patys svarbiausi rūpesčiai. Šia prasme LB šiame dešimtmetyje pareigingai dirbo. Ne tik Vasario 16-osios bei tragiškojo birželio minėjimų progomis, bet ir nuolat buvo ieškoma būdų talkinti Lietuvos reikalui. Šiam tikslui buvo surastos ir originalios priemonės. Pvz., 1972 balandžio 13 Washingto-ne, Kapitoliuje, buvo surengtas pri-ėmimas-priešpiečiai su lietuviškais patiekalais; atsilankė 26 senatoriai ir 40 kongresmanų. Priėmimą filmavo 3 televizijos stotys, o įvykį aprašė Amerikos laikraščiai. Šio dešimtmečio pradžia buvo gana permaininga ir jautri visiems lietuviams: S. Kudirkos tragiškas šuolis, Si-mokaičių nepavykęs skrydis, R. Kalantos susideginimas, Bražinskų dramatiškas įvykis, — tai vis epizodai, veikę į išeivijos nuotaikas ir organizacinę veiklą, o kartu reikalavę staigių sprendimų, evergingų pastangų ir skubios akcijos. Pvz., Bražinskų reikalu 1971 m. lankytasi du kartus Turkijos ambasadoje, Simokaičiams ieškota užtarimo Amerikos valdžios sluoksniuose, pas unijų vadus, pas Bažnyčių dignitorius ir 1.1. S. Kudirkos atvejis pareikalavo trejeto metų įtemptų planavimų bendruose KV posėdžiuose, bet vykdymo naštą nešė VRT nariai. Įvykusios demonstracijos rodė, kiek pritarimo reiškė visuomenė. S. Kudirkos laisvinimo akcijoje VRT paruošė atsišaukimus ir radijo siųstuvais perdavė į sovietų žvejų laivus, žvejojančius Amerikos pakrantėse, o 1971 gruodžio 1 į tuos laivus buvo numesti atsišaukimo lapeliai iš pasamdyto lėktuvo. S. Kudirką nuteisus, JAV senato mažumos vadui Hugh Scott tarpininkaujant, LB išrūpino Valstybės departamento pareiškimą, smerkiantį sovietinio teismo sprendimą.

Būdinga, kad visą šį dešimtmetį VRT liko tų pačių asmenų, Phila-delphijos lietuvių, A. Gečio ir A. Zerr-Mačiulaitytės, vadovaujama, o besiekiant glaudaus ryšio su Valstybės departamentu, Lietuvių Bendruomenei labai sėkmingai atstovavo
A. Gureckas. Jei jie dešimtmečio pradžioje ir neturėjo politinio darbo patyrimo, tai dabar, po 10 metų veiklos, jau yra su brandžia patirtimi. Talkino eilė gabių ir pasišventusių VRT narių.

Dėl geresnio Lietuvos padėties pažinimo ir dėl tikslesnio orientavimosi, besiekiant Lietuvai laisves, pačioje šio darbo pradžioje, t.y. 1971 gruodžio 11-12, Philadelphijoje buvo suorganizuotas LB politinių studijų savaitgalis, kuriame dalyvavo 14 referentų, kurių tarpe 3 amerikiečiai. Ypač plataus dėmesio susilaukė Valstybės departamento Deputy Di-rector for East European Affairs Doyle V. Martin, kurio žinioje buvo Pabaltijo valstybių reikalai. Jo pranešime atvirai ir nuoširdžiai buvo išaiškinta Valstybės departamento pažiūra į Pabaltijį. Su tuo dingo užgulusios Pabaltijo klausimą miglos, ir atsivėrė plika realybė, padiktavusi VRT veiklos būdus.

Tuo pačiu metu buvo suruošta New Yorke visų trijų pabaltiečių tautų informacinis seminaras, davęs pradžią glaudesniam pabaltiečių bendravimui.

1971 m. buvo pradėta organizi* -ti prie LB apylinkių Talkos Lietuvai komisijos. Į vykdomas demonstracijas įsijungė ir jaunimas. Tokios demonstracijos buvo surengtos, protestuojant dėl JAV konsulų viešnagės Vilniuje, dėl San Francisco orkestro gastrolių pavergtoje Lietuvoje. Pažymėtina, kad išdavus S. Kudirką, pirmieji protesto ženklan spontaniškai pradėjo demonstruoti lietuviai studentai. Čia prisimintinas Alto pareiškimas tuo pačiu metu. Esą dėl Kudirkos negalima gadinti gerų santykių su Amerikos valdžia
Prisimintina, kad Kaune susideginus R. Kalantai, JAV LBK paskelbė bado dieną, susilaukusią įdomių komentarų amerikiečių spaudoje bei radijo ir televizijos transliacijose

Tai šio šimtmečio pradžios keletastas VRT veiklos apraiškų rodo, kad Amerikos lietuvių senosios atd ijos suformuota politinės veiklos rutina, kur pirmumas buvo teikiamas etiketei, buvo nukreipta į realų politinį darbą. Dėl to ir galime šio dešimtmečio pabaigoje pasidžiaugti ne vienu laimėjimu.

VRT darbe teko daug kartų triuškinti ne vieną kietą riešutą. Pvz., Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT) tęstinumo ir jos išlaikymui lėšų klausimą besprendžiant. Juk abejingumas, o keliais atvejais ir pasipriešinimas buvo patirtas ir iš savųjų pusės. Šiame reikale VRT surado kongresmaną Daugherty, kurio įneštąja rezoliucija H.R. 5407 norėta išspręsti Lietuvos pasiuntinybės Washingtone išlaikymo klausimą, kartu sudaryti galimybes lengviau įvesti naujus asmenis į Lietuvos diplomatinę tarnybą. Toje rezoliucijoje siūloma skirti 250,000 dol. atstovybei VVashingtone ir Lietuvos konsulatams Amerikos teritorijoje išlaikyti. Tų pastangų dėka Valstybės departamentas sujungė pabaltiečių fondus į vieną, iš kurio turėtų užtekti lėšų ilgesniam laikui visų trijų pabaltiečių dipl. tarnyboms. Atstovybių asmeninės sudėties tęstinumo klausimas, anot Valstybės departamento Pabaltijo skyriaus vedėjo T. Longo, dabar nesąs aktualus. Tačiau VRT tas pareiškimas nenuramino, ir VRT ryžtasi veikti, kad Lietuvos diplomatinės tarnybos tęstinumo reikalas būtų išspręstas pozityvia prasme.

Sis dešimtmetis liks atsimintinas ir 1941 metų sukiliminės vyriausybės apgynimu. Kai JAV kongreso narė Elizabeth Holtzman (N.Y.) apkaltino Lietuvos sukilimo laikinąją vyriausybę buvus pronaciška ir antisemitiška, JAV LB KV kilo mintis imtis iniciatyvos tos vyriausybės na-apginti nuo prokomunistiškų pakaltinimų. Buvo įteiktas Atstovų rūmų imigracijos ir natūralizacijos pakomisės pirmininkui kongresma-nui J. Eilbergui kaltinimą atremian-tis memorandumas. JAV Teisingumo departamentui pravedus reikiamus apklausinėjimus, Lietuvos sukilimi-nei vyriausybei mesti kaltinimai buvo rasti nepagrįstais, ir visi tos vy-liausybės nariai buvo išteisinti. Nepaprastas laimėjimas, turint galvoje užkulisines jėgas, veikiančias prieš ietuvių tautos interesus.

Šitaip pradėtą šiame dešimtmety-e VRT veiklą lydėjo eilė pastan-rų bei darbų. Štai jie: — Keliais atvejais drauge su Lie-uvių jaunimo sąjunga buvo surengtos demonstracijos, ir efektyviai lankytasi JAV kongrese.
— Jau 1975 m. pradėta akcija gelbėti politinius lietuvius kalinius. Po visos eilės įvairiausių žygių nuspręsta sudaryti platesnės apimties politiniams kaliniams gelbėti komitetą, pavadintą "Koalicija išlaisvinti Petkui ir Gajauskui". Komitetui pirmininkauja Ch. Zerr, o į komitetą sutiko įeiti daug iškilių amerikiečių.
— Mūsų veiksnių buvo vengta ieškoti pokalbio su komunistine Kinija. LB vadovybė, manydama, kad Sovietų Sąjungos priešas gali būti mūsų interesų bendras, 1972 m. pradėjo megzti ryšius su komunistinės Kinijos atstovybe VVashingtone, teikdama jai informaciją apie padėtį sovietų okupuotoje Lietuvoje. Susilaukta iš kom. Kinijos atstovybės viltį keliančių pareiškimų.
— Prisijungta prie akcijos gelbėti muz. A. Jurgučio šeimą.
— Prisidėta prie pasaulinio eucharistinio kongreso ruošos darbų Phi-ladelphijoje, išnaudojant tą progą ir Lietuvos bylos garsinimo reikalui.
— Talkinta atitaisant Encyclopedia Britannica klaidas, liečiančias vėliausią Lietuvos istoriją.
— Kruopščiu darbu ir demonstratyviomis apraiškomis dalyvauta Helsinkio ir Belgrado konferencijų ruošoje ir jų eigoje.
— Dalyvauta abiejų Amerikos didžiųjų partijų — demokratų ir respublikonų — programų ruošoje, pasisakant lietuvių etninės grupės svarbiais klausimais, o korespondentų tarpe ieškota asmenų, kurie keltų klausimus prezidentiniams kandidatams apie Pabaltijo tautas.

— Intensyviai stengtasi atremti akciją, diskredituojančią lietuvius pabėgėlius, juos kaltinant pronaciška ir antisemitiška veikla.
— Holocaust filmo netikslumo ir faktų iškraipymo Lietuvą liečiančiais klausimais LB reiškė protestus filmo gamintojams, televizijos stotims ir Federalinei komunikacijos komisijai.
— Rūpintasi Lietuvos reikalui įneštosiomis rezoliucijomis į Amerikos kongresą, o taip pat ieškota kongreso narių remti toms rezoliucijoms ir pasiūlyti naujoms.
— LB pastangoms dvi lietuvės moterys buvo pakviestos į prezidentines komisijas: A. Zerr-Mačiulaitytė
— prezidento J. Carterio, o dr. E. Vaišnienė — prez. G. Ford.
— 1978 m. susitarta su dr. B. Kasiu dėl jo veikalo "La Lituanie a la recherche de la libertė" išleidimo, su dr. R. Šilbajoriu — dėl jo redaguoto kolektyvinio veikalo sovietų vykdomam kultūriniam genocidui nušviesti, su dr. T. Remeikiu
— dėl veikalo tautiniam ir religiniam lietuvių pasipriešinimui nušviesti ir su bibliografu L. Keruliu
— dėl dokumentinio veikalo apie sovietų ištremtuosius į Sibirą.

— Rūpintasi, kad kiek galint daugiau kongresmanų ir senatorių pakalbėtų JAV kongrese bei senate Lietuvai reikšmingomis progomis.
— Dėta pastangų dėl sumažinimo muitų siuntiniams į okupuotą Lietuvą.
— Įvairiomis progomis kreiptasi į įvairių religijų dignitorius, ir išsirūpintos maldos dienos už Lietuvą.
— Bandyta prašyti, kad JAV vyriausybė dėtų pastangas, kad turistai, besilanką Lietuvoje, galėtų nevaržomi keliauti po kraštą.
— Turėta audiencija pas Vatikano nuncijų arkivyskupą Jadott Washing-tone, painformuojant jį apie katalikų padėtį okupuotoje Lietuvoje ir prašant didesnio Vatikano dėmesio Lietuvai.
— Lankytasi tris kartus Jungtinėse Tautose ir prašyta kelti Lietuvos reikalą bei žmogaus teisių pažeidimus Jungtinių Tautų sesijose.
— Sėkmingai rūpintasi, pravedant Amerikos etninių grupių įstatymą.
— Išrūpintos lėšos iš JAV vyriausybės Radio Liberty programų transliacijoms į okupuotą Lietuvą. Transliacijos pradėtos 1975 m. sausio 5.
— Sėkmingai rūpintasi Amerikos valdžios žemėlapių laidose klaidų, liečiančių Lietuvą, atitaisymu.
— Pravesta akcija, įtaigaujanti JAV kongreso narius remti sen. Jacksono įstatymo papildymą dėl JAV-SSSR prekybinių sutarčių.
— Kasmet LB buvo atstovaujama Valstybės departamento rengiamose informacinio pobūdžio konferencijose.

Buvo ir daugiau reikšmingų VRT veiklos pastangų, čia neįregistruotų. VRT dešimtmetis spindi gražiu indėliu į Amerikos lietuvių norą talkinti Lietuvai, siekiant jai laisvės.

VRT darbus rėmė ir remia Vasario 16-osios proga laisva valia apsispręsdamas Amerikos lietuvis savo pinigine auka, skirdamas auką tam, mūsų veiksniui, kuris sistemingiau, su didesniu pasišventimu ir produktyviau vykdo sunkų Lietuvos laisvės pastangų darbą. LB veikla buvo įvertinta kasmet didėjančiomis aukomis. Štai 1972 m. Vasario 16 -osios proga buvo surinkta 5,752.13 dol.; 1973 — 10,006.75 dol.; 1974 — 15,481.85 dol.; 1975 — 18,080.57 dol.; 1976 — 22,697 dol.; 1977 — 28,814.29 dol.; 1978 — 34,492.65 dol.; 1979 — 40,300 dol.

Kitiems LB darbams remti lėšos ateina iš LB solidarumo įnašų, rugsėjo mėn. LB švietimo bei kultūros paramai skiriamo vajaus ir iš kitų įvairių šaltinių. Tačiau paskutiniais metais LB darbus jau labai nemažomis sumomis remia Lietuvių Fondas; jo parama eina grynai LB švietimo ir kultūrinės veiklos darbams remti.

LB darbams didėjant, augo ir KV metinės piniginės apyskaitos. Šio dešimtmečio pradžioje 6-osios KV vienerių metų veiklos apyskaita buvo 33,513.18 dol. (1971 m.), o dešimtmečio pabaigoje (1979 m.) veiklos sąmata buvo 160,000 dol.

Baigiamosios mintys
1979 gruodžio 15 A. Gečio vadovaujama K V pareigas perdavė detroi-tiškio V. Kutkaus sudarytai KV. Tuo pasibaigė Philadelphijos bendruo-menininkų darbai LB vadovybėje, nors VRT ir toliau dar liko Phi-ladelphijoje. Ta proga buvęs PLB pirmininkas B. Nainys 9-osios LBT pirmojoje sesijoje šį laikotarpį aptarė šitaip: "Kadenciją baigianti A. Gečio vadovaujama JAV LB KV mano komentarų neužsiprašė, bet negaliu pro šalį praeiti jos nepaminėjęs. Philadelphijos ir jos apylinkių bendruo-menininkai tempė šį sunkų vežimą. Pirmininkai — V. Volertas, J. Gaila, A. Gečys; jų padėjėjai: A. Zerr, R. Česonis, B. Raugas, F. Andriū-nas, A. Gailiušis ir kt, talkininkai
A. Gureckas, dr. T. Remeikis ir daugelis kitų. Tie metai Bendruomenę labai sustiprino, pakėlė jos autoritetą ir tarp lietuvių, ir tarp amerikiečių . . . Daug nepaminėtų didesnių ar mažesnių darbų, LB išvedė į patį stipriausią išeivijos lietuvių politinį veiksnį" (PL, 1979, Nr. 10).
Galime būti tikri, kad ir ateinantieji dešimtmečiai nebus nušviesti vien palaimintos saulės spinduliais: bus daug tamsių dienų visuose LB veiklos baruose, bet LB, pakėlusi daug piktų vėjų pirmuose savo amžiaus dešimtmečiuose, čia apžvelgtame dešimtmetyje (1970-1980) stipriai ištiesė savo veiklos bures, kurie atlaikys audras ilgus dešimtmečius. Išeivijos lietuviui juk ir yra telikęs vienintelis kelias, nurodytas Lietuvių Chartoje. Tuo keliu nesvyruodama ryžosi žygiuoti LB.
Balys Raugas








PREL. PRANCIŠKUS JURAS, miręs lapkričio 21 Putname
Velionis, vienas iš pačių iškiliausių lietuvių dvasininkų JAV. / . pasižymėjo pastoraciniu uolumu, 38 metus klebonaudamas Lawrence, lietuviškos spaudos meile, savo lėšom išleisdamas 40 įvairaus turinio knygų ir 15 metų vadovaudamas Darbininko spaustuvei Bostone; pasižymėjo jautriu dėmesiu tautinei kultūrai, įsteigdamas Alkos muziejų ir jam rinkdamas eksponatus, karštu uolumu katalikybei ir lietuvybei, vadovaudamas draugijoms, dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, finansiškai remdamas vienuolijas, kultūrininkus, mokslininkus, rašytojus ir kiekvieną žymesnį kultūrinį užmojį. Ypač jis daug yra padėjęs pranciškonams: prisidėdamas prie Šv. Antano gimnazijos Kretingoje, pastatydamas noviciato namus, padovanodamas spaustuvę... Ir čia, Amerikoje, kai vadovavo Šv. Juozapo draugijai, pranciškonams perdavė jos spaustuvę Bostone su dideliu pastatu ir laikraštį Darbininką. Tuo paskatino pranciškonus reikštis spaudos srityje.
Prel. Pranciškus Juras buvo gimęs 1891 m. Šiaulių parapijoje. Išėjęs vidurinį mokslą, 1912 m. atvyko į JAV. Čia studijavo keliose vietose, kol 1922 m., baigęs Šv. Jono seminariją Brightone, Mass., buvo įšventintas kunigu. 1966 m. už nuopelnus pakeltas aukščiausio laipsnio prelatu — apaštaliniu protonotaru. Palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Chicagoje. Apie jį buvo rašyta Aiduose 1971, Nr. 5.