Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1978 metai PDF Spausdinti El. paštas

Laisvojo pasaulio lietuvių bendruomenėje

Apžvelgiant 1977-sius metus, pirmasis skirsnelis buvo pažymėtas antraštėle: Išeivių Lietuvos "pasaulėjimas". Norėta pabrėžti, kad ryšys tarp laisvajame pasauly išsisklaidžiusių lietuvių darosi vis glaudesnis. Praeitieji metai tai pavirtino.

Didžiausias 1978 metų organizacinis įvykis buvo Pasaulio lietuvių dienos Toronte birželio 26 — liepos 4. Tomis dienomis posėdžiavo PLB V-sis seimas, vyko JAV ir Kanados lietuvių V-ji dainų šventė ir pirmosios "pasaulinės" sporto žaidynės (apie 1000 sportininkų), mokytojų studijų savaitė, jaunimo simpoziumas, Kanados lietuvių dailininkų darbų paroda etc. Šį kartą "pasaulio" žodis tikrai galiojo. PLB seime dalyvavo dvylikos kraštų atstovai, ir būtent iš tų kraštų ir atvykę, o ne tik pasivaduodami čia, Š. Amerikoj, susirastais įgaliotiniais. Dainų šventėj dalyvavo ir Australijos Melbourne lietuvių choras, o sporto žaidynėse gausu buvo iš Australijos atvykusių sportininkų. Minios dalyvavo pagrindiniuose renginiuose, dainų šventėj — apie 12.000.


Per visus metus vyko bendravimas tarp atskirų žemynų lietuvių. Į metų pradžioje Australijoj vykusią skautų Vl-ją tautinę stovyklą iš Š. Amerikos buvo nuvykusių per 100. Savo ruožtu į JAV vykusią tokią antrinę stovyklą iš Australijos atvyko keliolika skautų. Australijos Lietuvių dienose, vykusiose pačioj metų pabaigoj, dalyvavo JAV lietuvių Clevelando Grandinėlės šokėjai. 1977-78 metų sąvartoj Australijos lietuvių kolonijas lankė T. Venclova, vasario mėn. — poetas B. Brazdžionis su žurnalistu J. Kojelių. Misijoms vesti buvo iš JAV atsikviestas kun. J. Vaišnys.

PLJS (jaunimo sąjunga) surengė solisto R. Daunoro iš Europos išvykas į Australiją ir Š. Ameriką. Iš JAV Anglijoj koncertus turėjo N. Linkevičiūtė su B. Prapuoleniu. Nebe pirmą kartą Londono lietuviams skaitė savo kūrybą A. Landsbergis. Į Lietuviškųjų studijų savaitę Europoje buvo iš JAV atvykę paskaitininkai T. Venclova ir dr. K. Girnius, o literatūros vakarui — poetas K. Bradūnas. Trys jaunuoliai iš Vokietijos visą vasarą viešėjo JAV ir Kanados jaunimo stovyklose.

Toliau glaudinti ryšiai su P. Amerikos lietuviais: dalyvauta jų kongrese, trejetas jaunesniųjų talkino jaunimo stovyklų bei kursų pravedime, A. Tamošaitienė (iš Kanados) Venezuelos jaunimą mokė lietuviškų audinių meno,

Ne savaime tie visi tarpžemyniniai ryšiai išsivystė, bet visų pirma PLB dėka. Pradėjo juos megzti jau ankstesnieji PLB pirmininkai, dr. J. Sungaila ir J. Bačiūnas, bet ypačiai juos kultivavo paskutinioji PLB valdyba su Br. Nainiu priešaky. Nauju PLB valdybos pirmininku išrinktas inž. V. Kamantas, jau šiame krašte mokslus išėjusios kartos atstovas, pasižymėjęs nuoširdžiu bendruomeniniam darbui atsidėjimu, tolerantin-gumu ir nuosaikumu. "Pasaulio lietuvio", kurį paskutiniuosius trejus metus redagavo pats PLB pirmininkas (talkinamas Pr. Razmino ir K. Barz-duko), redagavimą perėmė R. Kasparas ir R. Sakadolskis.

Didžiausias kultūrinis 1978 metų įvykis taip pat laikytinas visų laisvojo pasaulio lietuvių pasisekimu. Tai išleidimas angliškosios lituanistinės enciklopedijos paskutiniojo tomo ir tuo pačiu užbaigimas viso šio didelio užmojo. Per dvidešimt penkerius metus išleista Lietuvių enciklopedijos 36 tomai ir Encyclopedia Lituanica 6 tomai. Ilgamečio darbo ištesėjimas atšvęstas Bostone gruodžio 3. Pabaigtuvėms leidėjo J. Kapočiaus rūpesčiu pagamintas ir dokumentinis filmas (filmavo A. Kezys, režisavo P. Jasiukonis), kuriame leidėjas ir redaktoriai pateikia informacijos apie savo darbą.

Jungtinėse Amerikos Valstybėse
Visą lietuviškąjį gyvenimą tiesiogiai ar netiesiogiai gaivino Lietuvių Bendruomenė. Rūpintasi ir kultūrine bei švietimo sritimi, ir Lietuvos laisvinimo darbu (atskirai apžvelgs politinio gyvenimo apžvalga), ir jaunimui parama. Pasitraukus J. Gailai, Kultūros tarybos pirmininku pernai pakviestas A. Radžius.

Lietuvių fondo XV-jo suvažiavimo metu (V.6) jau pasiekta pusantro milijono dolerių. BALFo pirmininke perrinkta M. Rudienė.

Inžinierių ir architektų (PLIAS ir ALIAS XIII-sis suvažiavimas buvo Bostone (V.27-29); kitam dvimečiui valdyba sudaryta Bostone su V. Izbicku priešaky. Gydytojų korporacija Frater-nitas Lituanica Chicagoj IX.3 paminėjo savo 70 m. sukaktį. Neolituanai buvo Darbo dienos savaitgalį suvažiavę į Tabor Farmą. Ten pat vyko jubiliejinis (XXV-sis) Santaros-Šviesos suvažiavimas. Du savaitgalius (Kennebunkporte ir Union Pier, Mich.) buvo surengę šauliai. Sportininkų (ŠALFASS) suvažiavimas buvo Detroite (IV.1-2).

Los Angeles sudarytai Žurnalistų sąjungos valdybai pirmininkauja prof. J. Kuprionis. Sąjungos įkurto Daužvardžio fondo valdyba palikta Chicagoj, pirmininku išrinktas kun. A. Sau-laitis. Paštininkų sąjunga savo 30 m. sukaktį paminėjo Chicagoj. Tokią pat (30 m.) sukaktį New Yorke minėjo Lietuvių moterų klubų federacija (X.7-8 suvažiavime pirmininke išrinkta M. Samatienė, pakeitusi kelerius metus pirmininkavusią I. Banaitienę) ir Pasaulio lietuvių katalikių organizacijų sąjunga (X.28).

Katalikų federacijos suvažiavimas vyko Chicagoj XI.25-26, nauja valdyba išrinkta Detroite, iš prof. J. Meškausko pirmininkavimą perėmė prof. J. Pikūnas. Kaip "Draugas" informavo, pasiūlyta valdybą iškelti iš Chicagos dėl to, kad čia yra "tarp pačių lietuvių daug nereikalingos trinties, kuri veikimui kliudo". Vyčių jubiliejinis 65-sis suvažiavimas surengtas Syracuse, N.Y.; K. Jokubynas ir kun. K. Pugevičius kėlė V. Petkaus ir kitų disidentų gynimo reikalą. Kunigų vienybės metinis seimas buvo Providence, pirmininku perrinktas dr. Z. Smilga. Pasaulio lietuvių kunigų sąjungos valdybos pareigas eina Kanados Kunigų vienybės valdyba su J. Staškumi priešaky. Ateitininkai sendraugiai surengė tradicines savaitės stovyklas Dainavoj ir Kennebunkporte.

LFB (frontininkų) studijų ir poilsio savaitė buvo Dainavoj (VIII.6-13). Los Angeles sambūris metų pradžioj surengė politinių studijų savaitgalį. LFB tarybos pirmininku, pareigomis besi-skirstant, išrinktas A. Raulinaitis (Los Angeles). "Į Laisvę" redagavimą iš V. Vaitiekūno perėmė losangelietis J. Kojelis.

60 metų sukaktį minėjo Nekalto Prasidėjimo seserų vienuolija. "Putnamo seselės" atlieka didelį lietuvišką darbą, leisdamos "Eglutę" ir organizuodamos jaunimo stovyklas. Gaila, kad pernai turėjo atsisakyti nuo Dainavoj daugiau kaip 20 metų vestos mergaičių stovyklos,

Organizacijomis remiasi atskirų kolonijų lietuviškasis gyvenimas: jų skyriai rengia koncertus, dailės parodas, literatūros vakarus. Įvairių renginių stoka dar netenka skųstis. Greičiau kartais jų susidaro per gausu, ypačiai didesnėse kolonijose. Iš mažesnių kolonijų savo gyvumu pernai pasižymėjo VVorcesterio ir Baltimorės lietuviai. VVorcesteriečiai buvo iš Kanados atsikvietę net tokius sambūrius, kaip teatro grupę ir chorą. Baltimorės lietuviai buvo pasikvietę koncertui Cle-velando studenčių ir ramovėnų chorus, Hamiltono mergaičių Aido chorą, Rochesterio kvintetą, poetą K. Bradūną, surengė literatūros vakarą, suorganizavo įvairios programos "lietuvišką festivalį" (VI. 10-11), įsteigė muziejų (kuratorius — A. Grin-talis).

Iš radijo valandėlių Chicagos Margutis sulaukė 50 m., Baltimorės — 30 m., Philadelphijos — 25 m. Buvo priversta nutilti lietuvių valandėlė VVaterbury, nauja įsisteigė St. Petersburge. Metų gale nutilo ir Chicagos lietuvių televizijos valanda (tik laikinai?).

Kiek sena jau JAV lietuvių emigracija priminė pernai šios sukaktys: Brooklyno Angelų Karalienės parapija minėjo 90 m. sukaktį, New Yorko atletų (sporto) klubas — 75 m. (deja, vos vegetuoja), tiek pat amžiaus sulaukė ir Chicagos Sv. Kazimiero kapinės . . .

Apie sukaktis rašydami, prisimename, kad ir mūsų žurnalas šiuo numeriu pradeda trisdešimtuosius Amerikoje ėjimo metus. Drįstame šią sukaktį sutikti dar viltingai, nors ir jaučiame vis didėjančius sunkumus.

Kituose kraštuose
Toronte surengtomis Pasaulio lietuvių dienomis Kanados lietuviai ne tik atkreipė į save visos lietuviškosios išeivijos dėmesį, bet ir parodė savo organizacinį pajėgumą (centriniam organizaciniam komitetui ir drauge dainų šventės komitetui vadovavo krašto LB pirmininkas J. R. Simanavičius, PLB seimo — dr. J. Sungaila, sporto žaidynių — P. Berneckas, finansų — E. Čiup-linskas, JAV — A. Vakselis, dainų šventės muzikinei komisijai —V. Verikaitis).

Tomis dienomis vyko ir XII-ji JAV ir Kanados mokytojų studijų savaitė (VI.27-30), pernai atkelta iš Dainavos. Mokytojai turėjo dar kitus du savo suvažiavimus. Lituanistines mokyklas lankančių priskaičiuojama 458 (JAV — 1830), bet nemaža lieka ir šalia jų. Be tradicinių stovyklų \Vasagoj, suorganizuota jaunimo stovykla Vakaruose — prie Calgary. Jaunimo simpoziume Toronte keltas reikalas aktyviau jungtis į Kanados politinį gyvenimą. Šv. Jono Krikštytojo parapijai persikėlus į Toronto priemiestį Mississauga, klebono P. Ažubalio iniciatyva nauja bažnyčia pavadinta Lietuvos Kankinių vardu (pašventinta VI.11). Po Chicagos bene Toronte pernai buvo daugiausia įvairių renginių. Visą laiką gyvai reiškiasi Hamiltono lietuviai. Tačiau mažai kas buvo girdėti iš Montrealio lietuvių gyvenimo, ir tai nėra geras ženklas. Reikia tikėti: tai tik laikinas "poilsis".

Pietų Amerikos lietuviai II.2-5 surengė savo Vl-jį kongresą Montevideo, Uragvajuje. Prieš pat kongresą vyko jaunimo stovykla (1.28-11.2), sutelkusi arti 100 jaunuolių iš Argentinos, Brazilijos ir Uragvajaus. Tų kraštų jaunimo penkios šokėjų grupės, kanklininkų būrelis, trejetas dainininkų atliko kongreso metu meninę programą. Paskaitose visų pirma rūpintasi lituanistiniu švietimu. O jo padėtis nėra šviesi: daugumas jaunimo yra senųjų emigrantų, daugiausia jau mišrių šeimų, vaikai, tad ir tų, kurie jungiasi lie-tuviškon veiklon, tik maža dalis kalba lietuviškai. Tik neseniai, daugiausia PLB pastangų dėka, susirūpinta lituanistinėmis mokyklomis. Argentinoj jau keturios jų suorganizuotos (3 Buenos Aires ir 1 Beriso mieste). Brazilijoj, nors lietuvių priskaičiuojama ligi 20.000, tik Sao Paulo veikia lituanistinė mokykla su 60 mokinių. Kolumbijoj, kur lietuvių belikę apie 250, šeštadieninė mokyklėlė tėra veikusi trejetą metų (1963-66). Venezueloj lietuvių dar yra apie 700, bet trijose kolonijose veikusios lituanistinės mokyklėlės užsidariusios. Vis tikimasi jas vėl atgaivinti. PLB iš JAV pasiųsta dr. D. Tamuliony-tė pravedė lituanistinius kursus Uragvajuj, Argentinoj ir Venezueloj. Brazilijon iš Š. Amerikos buvo nuvykę dr. R. Petrauskas ir L. Kojelis. Ten ateitininkai surengė jaunimo stovyklą. Kolumbijos jaunimas ketvirtąkart stovyklavo. Imamasi ir laikraštėlių leidimo: Argentinoj eina "Jaunimo žodis", Kolumbijoj — "Pašvaistė". P. Amerikoj teikia vilties tai, kad lietuviškos veiklos imasi jaunimas. Neveltui III-sis jaunimo kongresas buvo ten surengtas. Venezuelos LB naujai valdybai pirmininkavimą perėmė J. Kukanauza.

Europos lietuvių didžiausias metų įvykis yra Lietuviškųjų studijų savaitė. Pernai ji buvo jubiliejinė — 25-ji (šių europinių "kultūros kongresų" apžvalgą žr. lapkričio numery).
Europoj veikia vienintelė laisvojo pasaulio lietuviška gimnazija, bet pradinės mokyklos visur sunyko dėl per didelio išsisklaidymo.
Anglijos lietuviai laikosi "senu kapitalu": įsitvirtinusiu savaitraščiu "Europos lietuvis", Nidos knygų leidykla, Lietuvių namais su sodyba Londone. Anksčiau veikusios keturios šeštadieninės mokyklos seniai užsidarė, nors ir yra apie 20 mokytojų, dirbančių vietinėse mokyklose. Pasekmės aiškios: 90 nuošimčių jaunimo nebekalba lietuviškai. Praregėjus, kas laukia, susirūpinta jaunimu: pradėtas jam leisti biuletenis (aišku, anglų kalba), pernai sausio mėn. surengtas antras jaunimo seminaras Manchesteryje (apie 60 dalyvių), o vasarą — bendra skautų ir kito jaunimo stovykla Lietuvių sodyboj (per 40 stovyklautojų). Pagaliau lapkričio mėn. Londone po ilgos pertraukos vėl atgaivinta savaitgalio mokyklėlė. D. Britanijos lietuvių sąjungos metinis suvažiavimas buvo 30-sis; 16 skyrių 21 atstovas atstovavo 737 nariams. Didžiausias renginys buvo rudens sąskrydis (IX.2) Wolverhamptone paminėti Lietuvos nepriklausomybės 60 metų sukakčiai. Šis sąskrydis sutraukė apie 600 dalyvių. Meninėj programoj pasirodė dvi tautinių šokių grupės (vietinė ir Londono). Nottinghame susikūrė moterų choras ("kaip pasipriešinimas apatijai, atsispyrimas neveikimo srovei"). Katalikų bendrijos trimetinis suvažiavimas vyko Nottinghame, jo metu surengtas koncertas ir 5 dalyvių dailės paroda. Nuo 1970 m. veikia šios bendrijos fondas sąžinės kalinių šalpai. Škotijos "Išeivių draugas" atšventė 65 m. sukaktį, ilgametis redaktorius — prel. J. Gutauskas.

Vokietijoj metų pradžioj susirinkusi nauja LB taryba savo prezidiumo pirmininku išrinko dr. J. Grinių, valdybos pirmininku — J. Sabą. Rengimasis šiais metais Vokietijoj įvyksiančiam Pasaulio lietuvių jaunimo kongresui skatina jaunimo veiklą — įtraukia darban. Leidžiamas laikraštėlis "Jaunimo balsas", pradėtas leisti Vokietijos jaunimo sąjungos biuletenis "Kontaktas". Metiniame šios sąjungos suvažiavime (IX. 16) pirmininku perrinktas R. Valiūnas. Annaberge (prie Bonnos) XII. 1-3 Lietuvių kultūros draugija surengė "kultūros dienas" su paskaitomis ir koncertu. Baltų draugijos lV-toj konferencijoj Lūneburge (XI.10-14) trys paskaitininkai buvo lietuviai. Baltų krikščionių studentų sąjunga (kun. J. Urzdė) buvo iš Lietuvos išsikvietusi rašytoją V. Bubnį, tipingą sovietinio socrealizmo atstovą ir nuolankų partietį.

Domodossolos mieste V.20-21 vyko Šiaurės Italijos lietuvių suvažiavimas supažindinti su Lietuva italus. Koncerto programoj dalyvavo ir iš Šveicarijos atvykusi lietuvių tautinių šokių grupė (sudaryta iš šveicariukų), kuri ir Zūriche pernai turėjo viešą pasirodymą. Negausu lietuvių Šveicarijoj, bet jie nelieka visi pasyvūs. Pernai jų pastangomis pasirodė vokiečių kalba pora leidinių, informuojančių apie Lietuvą. Prancūzijoj gyviau reiškiasi jaunimas, kurį, nors ir laikinai, papildo atvykstantieji iš Š. Amerikos studentai. Prancūzų kalba leidžiamas jaunimo "Vytis".

Tamsiausia padėtis yra "Švedijoj, nors šio krašto lietuvius, tegu ir negausius, sudaro ne vargani bemoksliai, bet aukštojo mokslo pasiturintys profesionalai. Susirenkama tik vienąkart per metus paminėti Vasario 16-sios švedų kalba. Iš pernai susirinkusių 40 asmenų tik mažesnė pusė gimę Lietuvoj, dauguma lietuviškai nekalba, nes, matyt, ir nenori išmokti. Organizacinę veiklą plėtoti iš tiesų turi būti sunku. Betgi ir mišrių šeimų lietuviškosios pusės galėtų jungtis į laisvojo pasaulio lietuvių gyvenimą, bent skaitydamos lietuviškuosius žurnalus. Taip daugiau ar mažiau daro Italijos ar Šveicarijos lietuviai, kurių padėtis panaši į Švedijos. Deja, Švedijos lietuvių vos porą terasi tarp kultūros žurnalo skaitytojų. Tik vos vienas kitas nuvyksta ir į Lietuviškųjų studijų savaitę (nors vienas pagrindinių šios savaitės organizatorių dr. K. J. Čeginskas anksčiau gyveno Švedijoj). Švedijos LB nepasiuntė savo atstovo ir į PLB seimą.

Australijoj Sydney XII.26-31 vyko kas dveji metai rengiamos Lietuvių dienos. Pernai jos buvo dešimtosios. Tomis dienomis surengtos dainų ir tautinių šokių šventės, vaidinimas, dailės ir tautodailės parodos, sporto žaidynės (apie 300 dalyvių), vyko LB tarybos ir kitų organizacijų suvažiavimai. Tai rodo, kad laikomasi. Tačiau kelia rūpestį ateitis. Lituanistinėse mokyklose tesimoko apie 200 (didžiosiose kolonijose). Per maža! Juk Australijoj lietuvių priskaičiuojama ligi 9000. Blogiausia, kad daugelis jaunųjų tėvų nebejaučia tautinės atsakomybės — "dažnai tėvai kalbasi namuose su vaikais angliškai" (iš pranešimo PLB seime). Bet pozityvu tai, kad nenuleidžiama rankų, besirūpinant jaunimu. Pažymėtina, kad išsikovotas lietuvių kalbos įtraukimas į brandos atestatus tiems, kurie turi jos pažymius iš valdžios išlaikomų svetimų kalbų kursų (pirmieji iniciatyvą parodė Melbourne lietuviai, vėliau jais pasekė Adelaidės, o dabar ir Sydney lietuviai Vietinis Lietuvių fondas paskyrė dvi mokslines premijas A. Juškaitei ir J. Meiliūnui už lituanistinėmis temomis parašytus bakalauro darbus, pre-mijėlėmis pažymėjo tris jaunuosius spaudos bendradarbius ir geriausiai išlaikiusį lietuvių kalbą abitūros egzaminuose. Skautai suorganizavo prozos veikalo konkursą, 500 dol. premija paskirta Br. Morkūnienei. Glaudžiai bendraujama su kitais baltais: baltų jaunimo seminarai Sydney ir Melbourne, baltistikos seminaras Sydney Macąuarie universitete, baltų savaitė Adelaidėje VI.10-18 (jos metu vyko II baltų konferencija, dailės paroda, jaunimo koncertas ir kt.).

Istoriniai ir kiti leidiniai
Skaitytojų skaičius metai iš metų mažėja, bet knygų išleidžiama nemažai (kitas klausimas: kiek išperkama ir kiek nusipirkus paskaitoma?). Praeitų metų derlius buvo pakankamai gausus.

Pirmiausia minėtini trys reikšmingi LKMA istoriniai leidiniai: Z. Ivinskio "Lietuvos isto-rija" (I tomas — iki Vytauto Didžiojo mirties), K. Avižonio "Rinktinių raštų" II tomas (kelios atskiros istorinės studijos) ir P. Rabikausko redaguotas D. Lietuvos kunigaikštijos vyskupijų re-liacijų Vatikanui (1595-1867) II tomas "Relationes Status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae" (808 psl.). 1978 m. datuotas ir ketvirtasis LKMA leidinys — A. Maceinos filosofinė studija, kuri jau paminėta 1977 m. apžvalgoje.

G. Valančius išleido dvitomį istoriobiografi-nių pasakojimų apie vysk. M. Valančių, antrašte "Žemaičių Didysis". Dvi kitos monografijos: A. Geručio "Petras Klimas" ir P. Jurgėlos su P. Jurkumi parengtas "Gen. Povilas Plechavičius".

A. Rūgytė suredagavo kolektyvinio leidinio "Zanavykija" I tomą (dalis medžiagos perspausdinta, dalis naujai sutelkta). A. Šešplaukio redaguota "Linkuva" skirta paminėti jos gimnazijos 60-čiui, tad daugiausia apie ją rašoma.

Vertingą darbą atliko J. Narbutas, parašydamas ir išleisdamas apžvalginį veikalą "Sportas nepriklausomoje Lietuvoje" (du tomai, arti 900 psl., daug nuotraukų). Apžvalginio pobūdžio yra ir J. Kregždės "Lietuvos reformatų raštija", duodanti žinių apie raštu besireiškusius reformatus nuo senųjų autorių ligi neseniai mirusiųjų. Po knygutę paskelbė lietuvių senovės temomis jos mylėtojai J. Venclova ir V. Žemaitis.

Sulaukėme dviejų tautotyrinių darbų: J. Balio "Lietuvių kalendorinės šventės: tautosakinė medžiaga ir aiškinimai", St. Ylos "Lietuvių šeimos tradicijos" (albuminis leidinys su Z. Sodei-kienės ir I. Mitkutės iliustracijomis).

Dabartinės Lietuvos padėtį sovietinėj okupacijoj dokumentuoja "Lietuvių katalikų Bažnyčios kronikos" IV tomas, apimantis šio pogrindžio leidinio Nr. 25-31. Kito pogrindinio leidinio "Aušros" perspausdinti Nr. 6-10, išėję 1977.V - 1978.III.

Svarus A. Rubšio veikalas "Raktas į Naująjį Testamentą" (I dalis). Kitos teologinės knygos: F. Gurecko "Esame nemarūs", P. Celie-šiaus "Eucharistijos esmė ir prasmė", J. Burkaus — "Konnersreutho Teresė".

P. Stravinskas (galbūt pasekdamas B. Raila) pradėjo savo straipsnių, daugiausia perdėm poleminių, perspausdinimą knygomis: jų pirmoji — "Ir šviesa, ir tiesa" (kiek ko randama, jau žinoma). Antru leidimu pakartotas V. Bražėno "Sąmokslas prieš žmoniją" yra taip pat "kovingo" žodžio. Apie vad. voldemarininkus informuoja Stp. Jakubicko "Kas yra Lietuvos atgimimo sąjūdis".

Ateičiai pravarti dokumentinė medžiaga bus įvairūs sukaktuviniai leidiniai: Putnamo seselių "Esame jūsų tarpe", PLB V-jo seimo, Lietuviškųjų studijų 25-sios savaitės Europoje, Toronto Prisikėlimo parapijos dvidešimtpenkmečio, lietuvių misijos Arizonoje dešimtmečio ir kt.

Iš memuarinių knygų vertingi M. Anyso atsiminimai "Kova dėl Klaipėdos", kurioj autorius, pats klaipėdietis, aprašo, kaip tame krašte nuo 1934 vis stiprėjo vokiečių įtaka, kol Vokietija 1939 pasigrobė Klaipėdą. J. Kaributo atsiminimai apie teatrinio kelio vargus ir A. Pakalniškio studentinių metų dienoraštis faktiškai tėra medžiaga apie juos pačius.

Lituanistinei mokyklai išėjo V. Augulytės ir J. Masilionio "Lietuvių literatūra", O. Mikailai-tės ir A. Saulaičio "Pratimai religiniais klausimais". Chicagos lituanistinės mokyklos išleido savo metraščius. Sportuojančiam jaunimui pasirodė B. Stundžios "Burės ir varikliai".

Kitomis kalbomis pernai sulaukėme nemaža mums svarbių knygų. Kaip minėta, išėjo "Encyc-lopedia Lituanica" paskutinis VI-sis tomas. Ypačiai dėmesio vertas V. S. Vardžio veikalas "The Catholic Church, Dissent and Nationality in So-viet Lithuania". V. S. Vardžio su R. J. Misiūnu suredaguota knyga "The Baltic States in Peace and War, 1917-1945", taip pat duoda daug medžiagos apie Lietuvą (straipsnių autoriai — įvairių tautybių mokslininkai).
Kiti lituanistiniai veikalai: J. Žmuidzino "Commonwealth Polono-Lithuanian" (apie Liublino uniją), D. Fainhauzo "Lithuanians in the Multiethnic Chicago until World War II", L. J. Aliluno redaguotas 10 autorių, daugiausia lietuvių, studijinių straipsnių rinkinys "Lithuanians in the United States".

"For those Still at Sea" — Simo Kudirkos su L. Eichel parašyta knyga apie jo bandymą pabėgti iš sovietų laivo, teismą bei kalinimą ir pagaliau išleidimą į JAV. JAV LB išleido jau


septintą metinį raportą "The Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania: a Report for 1977" (red. T. Remeikis). "LKB Kronikos" atskirų numerių vertimais į anglų kalbą ("Chro-nicle of the Catholic Church in Lithuania") toliau rūpinosi kun. K. Pugevičius, pernai atskirai išleisti 9 numeriai (Nr. 16-23 ir Nr. 26). Anglijoj išleista anglikonų kunigo M. Bourdeaux knyga apie Lietuvą "Land of Crosses".

Vokiečių kalba J. Eretas ketvirtu leidimu pakartojo "Vom Adam der Europaer" (apie lietuvius ir aplamai baltus) ir paskelbė naują knygutę "Blick in die Zeit", kurioj analizuoja dabartinę tarptautinę padėtį. Taip pat Šveicarijoj išleisti du kiti leidiniai: A. Geručio ir H. Ryche-nerio redaguota knyga "Volker in Ketten" — apie tautinę priespaudą Sovietų Sąjungoj (apie Lietuvą informuoja St. Lozoraičio jr. straipsnis) ir "Morgenrote" — "Aušros" Nr. 5 vertimas, atliktas J. Lagino, su A. Geručio istorine informacija apie Lietuvą.
Ir portugalų kalba išleistas vienas "LKB Kronikos" numeris (Nr. 32) Brazilijoj su Sao Paulo vyskupo įvadiniu žodžiu.

Grožinės literatūros derlius
Grožinės literatūros knygų pernai pasirodė gana gausiai. Nors dalis jų sudaro tik bibliografines pozicijas, bet ir dėmesio vertų — ir prozos, ir poezijos — knygų yra tiek, kad LRD premijų komisijai bus nelengvas uždavinys sąžiningai rasti sprendimą.

J. Jankus išleido psichologinį romaną "Anapus rytojaus" iš šiandieninio gyvenimo. K. Ba-rėnas sutelkė savo naujas noveles į rinkinį "Kilogramas cukraus". Tai dvi svariausios praeitų metų prozos knygos.

"Draugo" romano konkursą laimėjo A. Kairio "Po Damoklo kardu". Buvo siūloma šį romaną skubiai versti į anglų kalbą, bet galbūt patartina neskubėti: vaizduodamas lietuvių ir žydų santykius okupaciniais metais, autorius savo romaną, pats gal to ir nejausdamas, yra pavertęs apgailėtino antisemitizmo veikalu. Pernai A. Kairys pasireiškė ir dar dviejuose žanruose: išspausdino poemą "Laisvės sonata" (apie Simą Kudirką) ir dramų rinkinį "Trys dramos" (Rūtelė, Saulės rūmai, Žmogus ir tiltas), kurias sieja grįžimas į 1940-41 m. sovietinę okupaciją ir 1941 birželio mėnesio tautos sukilimas prieš okupantus.

J. Gliaudos naujas romanas "Narsa gyventi" palieka įprastinį įspūdį: autorius turi talento, sugeba rasti aktualių temų (šiame romane — iš Vietnamo karo grįžusiojo problemos), bet nemoka kalbos ar ja nesirūpina. Užuot įrodinėjus savo produktyvumą (jis jau pakankamai įrodytas!), ar nebūtų pravartu mažiau skubėti, bet rūpestingiau apdoroti savo kūrinius, kad jie skaitytojui neatrodytų tik juodraščiais. Alb. Baranausko knygos Rudenys ir pavasariai arba Užplynių Pultinavi-čius namie ir svetur" III dalis — lengvo pasiskaitymo dalykas, kaip ir visas veikalas. Kanados senųjų imigrantų rašytoja M. Aukštaitė pernai išleido apysaką "Išeivės keliu".

Periodikoj taip pat paskelbta stambesnių dalykų: "Darbininkas" išspausdino J. Jankaus apysaką "Baimės užgultos dienos", "Draugas" — Alės Rūtos romaną "Skeveldros" ir pradėjo spausdinti P. Melniko romaną "Langas į Saulėleidį".

Labai nelygios vertės ir pernykštis poezijos derlius. Išleista H. Radausko pomirtinė poezijos knyga "Eilėraščiai" (spaudai parengė J. Blekaitis, įvadą parašė A. Nyka-Niliūnas), apimanti autoriaus paskutiniojo penkmečio (1965-1970) kūrybą. H. Nagys savo neišsekusį kūrybinį pajėgumą paliudijo rinkiniu "Prisijaukinsiu sakalą". VI. Šlaitas savo naujus eilėraščius paskelbė rinkiniu "Nesu vėjo malonėje". Ir pernai, pamečiui, St. Santvaras pasirodė su stambiu rinkiniu "Ru-bajatai". Rinkiniu "Antrasis ilgesys" debiutavo L. Šimkutė (iš Australijos). A. P. Bagduons (Bagdonas) žemaičių Užvenčio tarme išspausdino eilėraščių knygutę "Pruo gintarą longą". Eiliuotus rinkinius dar pernai išleido S. Ambrazevičienė, J. Ratkus ir A. Klajūnas (slapyvardis). B. Ruk-šos (iš Kanados) eilėraščių rinktinė "Žemė sapnuoja mane" išleista Lietuvoj.

Vaikams pernai išėjo tik M. Girniuvienės pasakojimų knyga "Senojo bokšto paslaptis", taikyta jaunesnio amžiaus vaikams. Vyresniems penktu leidimu perspausdinta V. Pietario istorinė apysaka "Algimantas". Kadangi Lietuvoj išleistuose V. Pietario raštuose ši apysaka buvo praleista, tai jos išleidimas yra itin pravartus.

Iš vertimų pažymėtinas P. Gaučio atliktas naujas J. I. Kraševskio poemos "Vitolio rauda" vertimas (iliustruotas V. Smakausko medžio raižiniais). A. Tyruolis išvertė P. Suchenvvirto poemą (iš 1377 m.) "Žygis į Lietuvą", J. Dainauskas — M. Radzevičiūtės apysaką jaunimui "Baisusis senelis".

Savo ruožtu ir mūsų rašytojų knygų pasirodė anglų kalba: A. Landsbergio komedija "The Last Picnic", D. Sadūnaitės eilėraščiai "And There Was the Moon Throvving Stones at Birds" ir A. Budrio (tik angliškai rašančio) "science fiction" apsakymų rinktinė "Blood and Burning". J. Zdanys savo atliktus lietuvių poetų vertimus paskelbė knyga "Selected Post-War Lithuanian Poetry (11 autorių iš Lietuvos ir 16 egzilų). S. Zobarskas parengė savo leidyklos 13 autorių (iš jų 6 lietuviai) reprezentacinį leidinį "Many-land Presents Their Best".

Vyko ir betarpiškas rašytojų bendravimas su skaitytojais literatūros vakarais, kurių buvo visose didesnėse kolonijose. Kai kur, kaip Bostone, Baltimorėj, Washingtone literatūros vakaruose dalyvavo ir po kelis rašytojus. New Yorke surengtas baltų poezijos vakaras. B. Brazdžionis buvo pakviestas skaityti savo poezijos Australijos lietuvių kolonijose, K. Bradūnas — į Lietuviškųjų studijų savaitę Europoj. JAV ir Kanadoj gausiau ar tolimesnių išvykų turėjo J. Jankus, A. Landsbergis, H. Nagys, St. Santvaras, L. Andriekus ir kt.

Chicagoj V.26-27 vyko tradicinės Poezijos dienos, kurių išskirtinis svečias buvo Ant. Gustaitis, kuriam ir Poezijos pavasario programoj buvo skirtas dr. J. Bogutos pagamintas videofilmas. Chicagos Jaunimo centre rengiamose kultūrinėse vakaronėse skaitė savo kūrybą L. Andriekus ir kt. Ir kitur yra tradiciškai kasmet rengiamų vakarų: Clevelando ateitininkai aštuntajam vakarui buvo pasikvietę poetą H. Nagį ir dekla-muotoją Iz. Žmuidzinienę. Los Angeles LFB sambūris pernai surengė tryliktąjį metinį literatūros vakarą (savo kūrybą skaitė vietinis J. Gliaudą, buvo atsikviesta solistė O. Pliuškonienė).

Rodo literatūrai domesį ir kai kurie suvažiavimai. Ateitininkų sendraugių abiejose stovyklose buvo pakviestas J. Jankus. Santaros-Šviesos suvažiavime dalyvavo dramaturgai A. Landsbergis ir K. Ostrauskas, poetai H. Nagys, T. Venclova V. Bogutaitė, A. Veščiūnaitė (iš Australijos).

Populiarino mūsų rašytojus ir aktoriai H. Kačinskas, J. Palubinskas, J. Kelečius savo vakaruose.

PEN klubo 43-čiame kongrese Stockholme V.21-26 lietuviams atstovavo A. Landsbergis, o Barcelonoje X.12-13 — T. Venclova ir dr. St. Goštautas.

Įvairios premijos
Speciali 1000 dol. premija, mecenato Kl. Galiūno skirta paminėti Lietuvos nepriklausomybės šešiasdešimtmečiui, už patriotinę poeziją paskirta B. Brazdžioniui.

Lietuvių rašytojų draugijos metinę premiją laimėjo D. Sadūnaitė už poezijos rinkinį "Baltas ievos medis". Montrealio Lietuvių akademinis sambūris savo dvimetinę premiją paskyrė T. Venclovai už rinkinį "98 eilėraščiai".

"Draugo" romano konkursą laimėjo minėtasis A. Kairio "Po Damoklo kardu",
"Dirvos" novelės konkursą — V. Alanto "Šachmatų partija su giltine". Be šių metinių konkursų, pernai konkursą parašyti romanui buvo paskelbusi Dzūkų draugija. 1500 dol. premiją gavo J. Gliaudą už romaną "Perlojos respublika".

Ohio lietuvių gydytojų draugija savo XXII-ją kultūrinę premiją paskyrė istorikui dr. J. Jakštui. Clevelando Lietuvių Amerikos piliečių klubas savo kultūrinę-visuomeninę premiją paskyrė O. Mikulskienei, Čiurlionio ansamblio kanklių orkestro vadovei. Abi premijos — po 1000 dol.

Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos 500 dol. visuomenininko premija pernai paskirta Argentinos lietuvių veikėjui I. Padvalskiui. ALTa pernai skyrė premijas už Lietuvos reikalų gynimą kitataučių spaudoj: prel. V. Mincevičiui (500 dol.). V. Bražėnui (300 dol.) ir Pr. Alšėnui 200 dol.).
Skautų Vydūno fondo V-ji premija pasicirfa dr. T. Remeikiui. Eug. Kriaučeliūno vardo tūkstantinę jaunimo premiją pirmasis gavo V. Nakas (premija bus kasmetinė). Žurnalistų sąjungos Dauž-vardžio fondas paskirstė premijas 26 jauniesiems žurnalistams. Pirmąsias premijas (po 100 dol.) gavo E. Būtėnas, M. Drunga, E. Juodvalkytė, S. Kuprys ir K. Slotkus (iš Kolumbijos). "Ateitis" pernai premijomis pažymėjo 29 grožinės kūrybos ir straipsnių recenzijų ir korespondencijų autorius, iliustratorius ir fotografus. Vyresniųjų grupėj (19-30 m.) poezijos I premiją laimėjo J. Malerytė, prozos — D. Markelytė, už straipsnius — L. Kojelis etc.

Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla gavo 1000 dol. premiją (pirma tokia premija, mecenatas — kun. J. Prunskis).

Rašytojų draugijos premijos skyrimas pernai vyko ne be "audros": kai paskirtoji žiuri atsisakė vertinti visas 1977 m. datos knygas,, ir atsistatydino, teko skirti antrą žiuri. "Darbininke" ir "Dirvoj" pasipylė tiek pat neteisingas, kiek ir įžūlus draugijos pirmininko puolimas, o visuomenės klaidinimas.

Šita visa "audra" jau praeityje, bet ateičiai peršasi pora pastabų. Pirma, reikia stengtis sudaryti kiek galima kompetentingesnes premijų komisijas, o ne pasitenkinti "vienoj vietoj" suradimu "sutinkančių". Jau pakankamai turime literatūros mokslininkų, kurie tam reikalui tinka: ir atokiau stovi šalia visokeriopų "įtampų" rašytojuose, ir turi pakankamai išprusintą estetini skonį. O sunku pasitikėti tokia vertinimo komisija, kurioj kartais net daugumą sudaro labai primityvios nuovokos asmenys, tegu ir iš rašytojų tarpo.

Antra, nėra jokio reikalo žiūri posėdžius paslaptimi dengti. Nėra ko slėpti, kas už kokį veikalą balsavo, priešingai, reikėtų tai viešai žinoti. Apsisprendimas, kurį iš visų veikalų verta premijuoti, yra morališkai atsakingas aktas. Privalu vadovautis tik savo sąžine ir dalykine nuovoka. Neturi lemti nei kam nors draugiškumas ar priešiškumas, nei kieno idėjinis, generacinis etc. artimumas ar svetimumas. Prisiėmus pareigą, reikia prisiimti ir atsakomybę — nesibaiminti "aikštėn iškilimo". Kai bus iš anksto žinoma, jog niekas neliks paslaptyje, tai bus mažiau pagundos taip apsispręsti, kad paskui reikėtų gėdytis savo nesąžiningumo ar primityvumo. Viešumas padėtų didesniam objektyvumui pasiekti. Šitoks pasiūlymas gali pas mus nuskambėti neįprastai. Betgi turbūt ne be reikalo prancūzams tai ne naujiena,

Teatro žarijos . . .
1977 m. įvykęs IV teatro festivalis nepakeitė sunkios padėties. Ir negalėjo pakeisti, nes tokia padėtis susiklostė jau seniai. Kai prieš dešimtį metų (1968) buvo pradėta ruošti teatro festivalius, jis nebesulaikomai blėso. Tik žarijos beišlikusios.

JAV-se tėra išlikę vos du pastovūs teatro mėgėjų kolektyvai: D. Mackialienės atkakliai išlaikomas Los Angeles dramos sambūris ir A. T. Antanaičio Chicagoj neleidžiamas išsisklaidyti satyrinis "Antras kaimas". Losangeliečiai pernai pastatė V. Alanto komediją "Saulėgrąžų sala" (su ja ir su ankstyvesnių B. Pūkelevičiūtės "Palikimu" padarė išvyką į Detroitą). Chicagos "kaimiečiai" vietoj surengė penkis spektaklius ir buvo pakviesti į New Yorką ir Montrealį.

Kiti teatriniai įvykiai buvo epizodiniai. Rochesterio jaunimas, vėl sujudęs ir pasikvietęs talkon režisierių A. Cieminį, suvaidino A. Kairio komediją "Ku-kū". Bostone viename pobūvių suvaidintas A. Landsbergio "Sudiev, mano karaliau". Ligi šiol nežinomos autorės dr. B. Zelbienės parašyta komedija vaidinta Floridoj. Tai ir visas JAV-bių lietuviškojo teatro balansas!

Betgi reikia pažymėti vieną reiškinį: nesant vilties stipriau įpūsti teatro ugnį, praeitais metais daugiau negu anksčiau naudotasi atskirais aktoriais. H. Kačinskas buvo pasikviestas į Bostoną ir Los Angeles, J. Palubinskas — į Bostoną ir Clevelandą, J. Kelečius — į Los Angeles, Clevelandą ir (jau šiemet) į Bostoną.

Režisierius J. Jurašas (lietuviuose, vis dar nepasireiškęs) pernai amerikiečiams pastatė trečią dalyką — New Yorko Theatre for the New City VI. 1-18 ėjo samizdatinė pjesė "Pasivaikščiojimas mėnesienoj — A VValk in the Moonlight" (į anglų kalbą išvertė A. Landsbergis, išspausdino "Lituanus", 1978. Nr. 4).

Kanadoj patvariai laikosi Hamiltono "Aukuras". Pernai jis pasirodė su G. Zapolskos komedija 'Ponios Dulskienės moralė" (su ja aplankė ir VVorcesterį) ir Moljero komediją "Paniekintas vyras". Abi komedijas suvaidino ir Toronte. Toronto "Aitvaras", įsikūręs prieš trejetą metų (1975), tvirtėja — pernai pastatė J. Grušo keturių veiksmų dramą "Tėvas ir sūnus".

Australijoj rodė gyvybę visų trijų didžiųjų kolonijų scenos mėgėjai. Adelaidiečiai su Pr. Pus-dešrio religine-patriotine "Šviesa nuo kalno", pirmąkart parengta Katalikų federacijos suvažiavimui 1977 m. pabaigoj, pernai gastroliavo Mel-bourne. Melbourne Aušros sambūris kartojo komediją "Teta iš Amerikos". Sydney Atžalos grupė gastroliavo Adelaidėj ir Melbourne su anksčiau pastatytu "Pirmu skambučiu" ir Lietuvių dienose suvaidino A. Kairio komediją "Diagnozė . P. Rūtenis Sydney surežisavo Vydūno Vėtrą" — vieną veiksmą iš "Prabočių šešėlių".

Brazilijoj, Sao Paulo atgaivintas scenos mėgėjų jaunimo būrelis Žilvitis suvaidino A. Kairio dramą "Eldorado".

Muzikiniame gyvenime
Žymiausias praeitų metų muzikinis įvykis buvo Toronte liepos 2 įvykusi V-ji dainų šventė, sutelkusi per 40 chorų ir per 1400 dainininkų žr. recenziją spalio numeryje). Neišvengiamai darosi vis sunkiau chorams išsilaikyti, ir ne vienas jų nutilo. Tačiau vis dėlto ir po septynerių metų (IV-ji dainų šventė vyko 1971 m.) buvo dar įmanoma surengti pakankamai įspūdingą lietuviškos dainos manifestaciją. Kaip A. Šimkus "Drauge" (1978.VIII.5) pabrėžė, Toronto dainų šventę istorinėje perspektyvoje "reikia vertinti visais atvejais teigiamai". Nors meniškai "ir blankesnė už daugumą pirmesnių, ji pateikė pakankamai malonių prošvaisčių".

Kai kurie chorai pajėgė ne tik vietoj surengti savo koncertus, bet ir kitur apsilankyti. Clevelando Čiurlionio ansamblis koncertavo New Yorke, Bridgeporte ir Rochestery. Kiti du Clevelando chorai — Ramovėnų choras ir studenčių Nerija (pernai išleidusi ir plokštelę) — buvo bendram koncertui pakviesti į Baltimorę. Nerija koncertavo ir Toronte. Iš kitų JAV chorų gastroles į artimesnes kolonijas surengė New Yorko vyrų choras Perkūnas ir jaunimo ansamblis Sutartinė, Rochesterio LB choras, Brocktono parapijos choras, Detroito mergaičių vokalinė grupė.

Kanadoj veržlūs chorai lieka Toronto Varpas ir Hamiltono Aidas (abiejų vadovybę dabar yra perėmęs J. Govėdas). Pirmasis garstroliavo Mont-realy, antrasis — Chicagoj, Baltimorėj ir Bostone. Toronte naują vyrų chorą Arą suorganizavo V. Verikaitis; jau pirmais metais šis choras aplankė ir JAV — Worcesterį.

Iš Australijos į dainų šventę atvykęs Melbourne Dainos sambūris surengė savo keturis koncertus Š. Amerikoj.

Mažesni vokaliniai ansambliai, būdami paslankesni, būdavo itin populiarūs. Tačiau paprastai jų amžius ribotas (išsiskirstoma, sukuriamos šeimos). Praeitais metais jų reiškimasis itin sumažėjo. Bostono vyrų sekstetas buvo pakviestas koncertuoti Los Angeles (Šv. Kazimiero parapijos tradicinėj Lietuvių dienoj) ir Waterbury. Rochesterio kvintetas Sutartinė aplankė Baltimorę, Hartfordo dainos vienetas Paslaptis — VVorcesterį. Torontiškės Volungės koncertavo Chicagoj, Montrealy, Hamiltone. Pradėjo reikštis Toronto moterų sekstetas "Antroji jaunystė".

Chicagos lietuvių opera pastatė G. Verdi operą "Nabucco", kurią dirigavo A. Vasaitis (recenzija birželio numery). Dainavos ansamblis pernai pasitenkino tik anksčiau pastatytos "Kūlgrindos" pakartojimu Toronte. Kalifornijos lietuvių operetės ansamblis Los Angeles pasirodė su O. Metrikienės sukurta muzikine legenda "Gilanda" (pagal N. Jankutės "Kūlgrindos" libretą).

Kaip paprastai, itin populiarus liko solistų

LOS ANGELES LIETUVIŲ ŠV. KAZIMIERO PARAPIJA — PRELATO JONO KUČINGIO INICIATYVOS IR TRIŪSO VAISIUS
















Bažnyčia





Parapijos pradinės mokyklos pastatas

Lietuvių Dienų festivalio dalyviai L. Kanto nuotrauka

kvietimas jei ne ištisiems koncertams, tai bent daliai renginių-pobūvių programos atlikti. Tuo būdu visi gauna pasireikšti ne tik vietoj, bet i** kitose kolonijose. Kadangi vieną žmogų pasikviesti ne per sunku, tai nieko daug nereiškia ir nuotoliai — St. Petersburg ir Los Angeles lietuviai buvo atsikvietę bene po šešis solistus! Apskritai imant, kvietimų pakanka visiems. Žinoma, nelygiai. Gastroliniai kvietimai, ypač pakartotiniai ton pačion kolonijon, reliatyviai matuoja ne tik populiarumą (patikimą publikai), bet ir pajėgumą. Reliatyvus tai matas, bet ne visai be pagrindo.

Naujų vardų praeitais metais neiškilo. Tad detaliau registruoti visus koncertus būtų lygu lyg pakartoti ankstesnių metų apžvalgą: tie patys vardai, tik daugiau ar mažiau kitose vietovėse. Pakaks čia tik paryškinti bendrą vaizdą.

D. Stankaitytė surengė savo rečitalius Chicagoj ir Bostone, su St. Baru koncertavo Floridoj, trise su J. Vazneliu — Hartforde, o su A. Stempužiene-Švediene — Clevelande. Pastaroji dar koncertavo Floridoj ir Toronte — vėl suaktyvėjo.

D. Kučėnienė surengė koncertą Chicagos konservatorijoj ir kaip JAV atstovė buvo pakviesta koncertuoti Taivane, kur ji per dvi savaites turėjo 17 pasirodymų.
Gausiausiai kvietimų (per dešimt) ir pernai sulaukė G. Čapkauskienė, dalyvavusi ir dainų šventės programoj. Po kelis koncertus turėjo O. Pliuškonienė, G. Ugianskienė, A. Pakalniškytė. Bostono ir New Yorko koncertuose viltingai pasireiškė jauna dainininkė A. Kiaušaitė. Surengė koncertus L. Stepaitienė, Pr. Ragienė, M. Mom-kienė, V. Balčiūnienė, B. Aleksaitė etc.
N. Linkevičiūtė ir B. Prapuolenis drauge koncertavo Anglijoj (trys koncertai), Detroite, Clevelande, New Yorke ir Toronte. Kanadoj poroj koncertų drauge su G. Čapkauskienė pasireiškė S. Žiemelytė. Kelių koncertų programoj JAV ir Kanadoj dalyvavo torontietis R. Strimaitis.

Solistuose aiškiai vyrauja moterys. Iš vyrų, be jau suminėtų, pernai pasirodė A. Voketaitis Los Angeles, K. Jakutis New Yorke, A. Brazis St. Petersburge, A. Pavasaris Toronte, V. Veri-kaitis Baltimorėj ir Detroite, B. Povilavičius New Yorke. Globojant PLJS, gausiai surengė koncertų Australijoj ir Š. Amerikoj iš Europos atsikviestas R. Daunoras. Jis įdainavo ir plokštelę.

Muncheno operos solistė L. Šukytė buvo kanadiečių pakviesta koncertui Toronte.

Lietuvos solistai E. Kuodis ir J. Girijotas, beviešėdami JAV, surengė porą koncertų; išleista jų įdainuota plokštelė. Chicagoj dar buvo surengtas koncertas E. Gutauskui.

Instrumentalistų gausėja. Jaunų pajėgų pasireiškė ir pernai. Tačiau plačiosios visuomenės jais domėjimasis vis lieka nepakankamas.

Su įprastiniu veržlumu smuikininkas I. Vasy-liūnas surengė po du koncertus New Yorko Carnegie Recital Hali ir Bostono Jordan Hali. Išleido dviejų plokštelių albumą su J. Gaidelio, J. Kačinsko, J. Švedo ir J. Bavicchi sonatomis smuikui.

Smuikininkė B. Pumpolytė buvo palikusi tokį įspūdį, kad po metų antrąkart buvo pakviesta į Bostoną ir Hartfordą.

Iš pianistų didele energija pasižymėjo V. Smetona, surengęs amerikiečių salėse New Yorke du koncertus ir Los Angeles vieną koncertą, o lietuviams koncertavęs New Yorke ir Philadel-phijoj. Įgrojo ir plokštelę. A. Smetona koncertavo Toronte, A. Kuprevičius — Chicagoj. Amerikiečiuose po koncertą surengė A. Kepalaitė ir J. Rajauskaitė. M. Motekaitis atliko Mozarto pianino koncertą Nr. 21 su Chicagos filharmonijos orkestru. Bostonietis S. Cibas, losangelietė R. Apeikytė, torontietis J. Govedas daugely koncertų dalyvavo kaip akompaniatoriai. New Yorke reiškėsi D. Sakaitė. Bostone pirmą koncertą surengė V. Bakšys, dar tebelankantis N. Anglijos konservatoriją.

Vargonų muzikos koncertus New Yorko katedroj ir Toronto Lietuvos Kankinių bažnyčioj surengė Alb. Prižgintas. V. Vasyliūnas, nuolatinis tėvo koncertų pianistas, pats surengė vargonų muzikos aštuonis koncertus (7 Vokietijoj ir vieną Los Alamos, N.M.).

New Yorke trijuose koncertuose pasirodė klarnetistas V. Prižgintas ir Manhattano muzikos mokyklos baigiamuoju koncertu violončelistas A. Šalčius.

Prieš trejetą metų Chicagoj įsikūręs styginis ansamblis suruošė savo koncertą. Šio ansablio iniciatyva buvo surengtas Chicagoj ir religinės muzikos koncertas. Beje, religinės muzikos koncertų pernai itin sumažėjo, nors ir anksčiau nebuvo gausu.

Komp. J. Kačinsko kūrinių adikta Bostono Berklee muzikos mokyklos, kurioj jis profesoriauja, koncertuose. Los Angeliečiai specialia akademija paminėjo Br. Budriūno 50 metų muzikinės kūrybos ir 25 metų vadovavimo Los Angeles parapijos chorui sukaktį; programa buvo sudaryta iš jo paties kūrinių. Chicagoj surengtas Br. Mar-kaičio kūrybos koncertas, kuriame adiktos pernai sukurtos Šv. Kazimiero mišios ir kūriniai instrumentams. D. Lapinskas Kolumbijoj dirigavo Mede-llino simfoniniam orkestrui, atlikusiam jo dainų ciklą "Balyvera". Sukūręs muziką keliolikai B. Brazdžionio eilėraščių, agronomas dr. J. Briedis surengė Chicagoj koncertą, kuriame jis pats ir dainavo. Šį dvigubą debiutą "Draugo" muzikos kritikas įvertino itin santūriai (pačiu recenzijos lakoniškumu). Viešint iš Lietuvos Australijoj kompozitoriui B. Gorbulskiui, susiorganizavęs dainininkų būrelis išmoko jo dainų ir surengė tris jo kūrybos koncertus.

1977-78 savo muzikos kūrinių išleido H. Gudauskienė, kun. L. Budreckas, mišias Pr. Am-brazas, V. Kerbelis.

Dailininkuose ir dailės mėgėjuose
Dail. Ad. Varnui sulaukiant 100 metų amžiaus (1979.1.1), JAV LB Kultūros taryba paskyrė jam 1978 m. dailės premiją (1000 dol. iš Lietuvių fondo). Chicagoj surengta jo kūrinių paroda.

Šiaipjau galima tarti: "nieko naujo": gausu dailininkų, nestokoja ir parodų. Nebent du dalykus iš praeitų metų galima pažymėti. Nors Atlanto pakraštyje nemaža dailininkų, tačiau kažkodėl pernai New Yorko Kultūros židiny parodų labai sumažėjo. Galbūt tai tik laikinas "poilsis". Reikia tikėtis, kad šalia chicagiškės Čiurlionio galerijos niujorkiškis Kultūros židinys išliks antruoju mūsų dailės gyvenimo centru. Kitas reiškinys: kadangi dailininkų ir dailės mėgėjų yra itin gausu, parodų surengimas darosi sunkesnis. Todėl ir natūralu, kad ima gausėti kolektyvinių parodų skaičius.

New Yorko Museum of Contemporary Crafts svarbiausiame pritaikomojo meno amerikiečių muziejuje) rinktinėje dešimties vitražistų parodoj su keturiais darbais dalyvavo Alb. Elskus ir sulaukė teigiamo įvertinimo amerikiečių spaudoj. Jis sukūrė vitražų ir Kanados Lietuvos Kankinių šventovei Toronte-Missisaugoj.

A. Kašubienė su savo darbais pavasarį dalyvavo Philadelphijoj vykusioj "Art in Science" parodoj, kuri vėliau keliavo po JAV universitetus ir kitus muziejus. Parodą sudarė vienerių metų darbas trijų dailininkų, specialiai pakviestų Philadelphijos Mokslų centro, kuriam priklauso 30 JAV universitetų.

R. Viesulas savo grafikos darbų parodą surengė Oxforde, Anglijoj, o lietuviams Detroite. K. Zapkus buvo išstatęs savo darbus vienoj Paryžiaus galerijų, New Yorko D. Spayer galerijoj, Cincinnati Dabartinio meno centre. New Yorke Mahattano galerijoj E. Urbaitytė turėjo tapybos ir kolažų parodą (be to, ir Merrick, N.Y., bibliotekoj), E. Kepalaitė — skulptūros ir piešinių parodą. K. Žoromskio tapybos paroda vyko La-fayette kolegijoj (Easton, Pa.).

Washingtono galerijoj Washington Project for the Arts vykusi jauno dailininko (iš profesijos gydytojo) Audriaus Plioplio skulptūros paroda susilaukė amerikiečių spaudos palankaus dėmesio.
V. Žilius surengė parodą New Yorko Kultūros židiny, V. Ignas — Chicagoj ir Toronte, V. Krištolaitytė — Washingtone, V. Balukienė — Hartforde, R. Laniauskas — Clevelande. Detroite parodas turėjo St. Smalinskienė (ir Chicagoj); bendrą parodą — R. Zotovienė (ir Floridoj. Beverly Shores) D. Jurgutienė ir V. K. Jonynas; amerikiečių galerijoj — R. Bylaitis, Los Angeles — A. Variakojienė; bendrai — A. Ambrozaity-tė, S. Stančikas ir R. Žukas.

Rochestery savo kūrybos apžvalginę parodą amerikiečių galerijoj surengė A. Dargis. 85 metų amžiaus sukaktį paroda Chicagoj paminėjo M. Šileikis.

Daugiausia parodų buvo Chicagoj — Čiurlionio galerijoj. Be poros paminėtųjų, čia parodas turėjo skulptorius A. Marčiulionis, J. Paukštienė, D. Ancevičienė, gyd. J. Šalna. J. Kinkie-nė savo pluošto skulptūrą rodė amerikiečių galerijoj.

Pažymėtinos trys memorialinės-pomirtinės parodos: Pr. Domšaičio Havajų
universitete (išleistas ir 16 puslapių iliustruotas katalogas), Ad. Galdiko Bostone ir skulptoriaus V. Raulinaičio Clevelande.

Išaugus aplamai dailės interesui, kuris pažadino ir gausius dailės mėgėjus,
pagausėjo ir pritaikomojo meno parodų. Sidabro-gintaro darbus rodė bostonietis N. Lingertaitis (Los Angeles, Toronte ir kt.), G. Kulpienė (New Yorke), keramikės G. Kudžmienė (New York) ir A. Šimaitytė (Chicago), siuvinėtus piešinius J. Zdanienė (Čiurlionio galerijoj), siuvinėtus gobelenus B. Kidolienė (New York), elektrine plunksna išdegintus medžio dirbinius vvashingtonietė R. Petrutienė (Los Angeles) ir kt.

Kolektyvinių parodų vyko kone visose kolonijose. New Yorke surengta IX-ji Vasario 16 paroda (28 dalyviai su 123 darbais); po 300 dol premijos paskirtos V. Kašubai ir A. Elskui. 200 dol. V. Dobužinskiui, po 100 dol. P. Jurkui, Annai S. Mažeikai ir V. Sakalauskui, garbės pažymėjimai R. Ingelevičienei, J. Šukiui ir Z. Ūseliui. Baltų piešinių parodoj New Yorke iš lietuvių dalyvavo 8 dailininkai. Chicagos 18 stipresniųjų dailininkių surengė parodą Balzeko muziejuj. Dvi parodas turėjo ir dailės mėgėjai. Skautai surengė jaunųjų akademikų darbų parodą. Grupinių dailės bei tautodailės parodų buvo ir kitose kolonijose: Bostone (P. Lapė ir kt.), Water-bury, Clevelande, Detroite, Los Angeles.

Atskirai pažymėtinos Lietuvos dailininkų darbų parodos. Chicagoj jų buvo net keturios (pomirtinė S. Krasausko, karikatūristų ir dvi iš kolekcijų). Detroitiečiai ir clevelandiečiai taip pat turėjo progą susipažinti su dabartine Lietuvos daile.

Kanadoj visas dailės gyvenimas koncentravosi Toronte. Savo darbus rodė J. Račkus, J. Dagys, K. Tamašauskas, V. Trečiokas (ir Ottawoj), H. Žmuidzinienė, E. Rastonienė (iš JAV), L. Nak-rošienė, J. Batūraitė-Lemkienė ir kt. Baltų dailės parodoj (A AB S konferencijos proga) buvo atrinkti dalyvauti V. Bričkus, J. Dagys, J. Račkus, D. Stončiūtė-Kuolienė ir T. Valius. Pasaulio lietuvių dienose surengtoj parodoj dalyvavo per 20 dailininkų (ribotasi tik Kanadoj gyvenančiais). Surengta penkių jaunųjų dailininkų darbų paroda. Mont-realio meno centre surengta tautodailės paroda.

Anglijoj surengtos dvi kolektyvinės parodos: Stoke-on-Trente ir Nottinghame (pirmojoj 7 dalyviai, antrojoj — 5, dalis tų pačių). Vokietijoj A. Krivickas rodė savo akvareles Heidelberge. Paryžiuje surengė parodas Pr. Gailius ir S. Va-liūnaitė-Šileikienė. Australijoj premijas laimėjo H. Šalkauskas, E. Kubbos, L. Kriaucevičiūtė. Can-berroj surengė parodą keramikė J. Janavičienė. Lietuvių dienų metu Sydney vyko dailės paroda, kurioj gausiai dalyvavo dailininkų. Adelaidėj suorganizuotoj baltų dailės parodoj lietuvių dalyvavo per 10.

Bendro pobūdžio pastaba. Turime tiek daug dailininkų ir ypač dailės mėgėjų, kad sunku juose ir besiorientuoti. Vyresniuosius dailininkus iš seniau pažįstame. Bet nemaža yra išaugusių ir jaunesnių dailininkų. Dauguma jų lieka neišskirti iš "masės". Sužlugus bandymams surengti reprezentatyvias Vasario 16 dailės parodas, gyvas yra reikalas bent kas treti ar penkti metai suorganizuoti tiktai reprezentatyvią laisvojo pasaulio lietuvių dailės parodą. Gal ir pasisektų paskui ją eksponuoti ir JAV universitetuose (tokios keliaujančios parodos mintį seniai kėlė A. Valeška). Žinoma, nebūtų lengva tokią parodą surengti. Bet jei buvo įstengta tokią parodą suorganizuoti prieš dvidešimt metų (1958 Riverside muziejuje New Yorke) PLB pirmojo seimo proga, tai gal ir dabar kaip nors įstengtume. Tokia proga būtų buvęs ir praeitų metų PLB V seimas. Deja, jame buvo apsiribota tik kukloka Kanados lietuvių dailės darbų paroda.

Foto archyvo VII-oj metinėj parodoj Chicagoj laimėjo premijas už nespalvotas nuotraukas B. Lisauskas, V. Vosylius (Australija) ir V. Staškevičius, už spalvotas — P. Krukonis, G. Vai-tienė ir R. Sidrys. New Yorke surengta I-ji baltų fotomeno paroda, dalyvių buvo 33, tarp jų 7 lietuviai (V. Augustinas, A. Kezys, V. Maželis ir kt.).

Mokslininkuose
Knygų apžvalgoj nurodyti ir moksliniai veikalai. Šioj vietoj užsimenami organizaciniai ir kiti reikalai.

Lituanistikos institutas vykdė vadovybės rinkimus. Du trimečius su dideliu rūpestingumu institutui vadovavusiam dr. J. Gimbutui nebekan-didatuojant, nauju pirmininku išrinktas dr. R. Šilbajoris, vienas iš pačių darbščiausių jau svetur mokslus baigusių mokslininkų.

Baltistikos studijų draugija (Association for the Advancement of Baltic Studies) pirmąjį dešimtmetį paminėjo Vl-ja konferencija Toronte V.ll-14 (žr. aprašą rugsėjo numery). Skaityta 116 pranešimų. Pagal šios draugijos biuletenį, aktyvių konferencijos dalyvių lietuvių buvo 19, latvių 39, estų 33, kitų 49. Taip pat nepakankamas lietuvių dalyvavimas ir draugijos leidžiamame žurnale "Journal of Baltic Studies". Turbūt ir dėl to, kad palyginti per maža turime lituanistų, ir dėl to, kad jie patys nėra iš "raštingų".

PLB seime dr. R. Šilbajoris kėlė reikalą prie kurio nors žymesniųjų universitetų suorganizuoti lituanistikos studijų institutą. Be abejo, būtų labai gerai. Tik du nejaukūs klausimai: 1. ar finansiškai pajėgsime tokį institutą išlaikyti, 2. svarbiausia, ar surasime pakankamai pajėgių ir darbščių lituanistų. Ligšioliniai daug kuklesni bandymai viltingai nenuteikė.

Illinois un-te Chicagoj neįsitvirtinus dr. J. Rėklaitienei, nuo šių metų rudens nutrūks ir lietuvių kalbos dėstymas, jei nebus rastas kitas dėstytojas. Bet nuo pernai rudens lietuvių kalbos kursas įvestas jėzuitų un-tuose Chicagos Loy-ola ir Washingtono Georgetown. Nuo praeitų metų pradžios lietuvių kalba dėstoma Bridge-porto, Conn., Sacred Heart un-te. Šiame un-te kovo mėn. suorganizuotas lietuvių mėnuo su dailės bei tautodailės ir knygų parodomis, Čiurlionio ansamblio koncertu, paskaitomis. Nuo rudens pati un-to vadovybė pasiūlė dar pridėti ir Lietuvos istorijos bei lietuvių kultūros kursą.

Detroito valstybiniame Wayne un-te vasario
16 atidarytas Lietuvos kambarys. Projektą paruošė J. ir R. Mulokai.

Gaudami daktaro laipsnius į mūsų mokslininkų gretas pernai įsijungė: Ž. Bilaišytė — anglų literatūros (Northwestern un-tas), R. Salytė — rusų literatūros (Harvvard), St. Petrulis — muzikologijos (Indianos un-tas), A. Rajeckas — organinės chemijos (M.I.T.), K. Kliorys — matematikos (Kento un-tas), E. Bubnys — ekonominių mokslų, A. Idzelis — geografijos, R. Petrauskas ir E. Vingilytė — psichologijos (abu Kanadoj). Tariame viltingai "mūsų", nors iš patirties ir žinome, kad tik darbu jie pateisins mūsų viltis.

Jaunimo judėjime
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) nukreipusi dėmesį į šiais metais (1979) ruošiamą IV-jį Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, įvyksiantį Europoje. Į šį darbą įsitraukusios ir visų kitų kraštų jaunimo sąjungos. Šį kongresą tikrai organizuoja pats jaunimas. Tai džiugu. Organizacinės informacijos apie kongresą pakanka. Betgi reikėtų, kad būtų spaudoj plačiau paties jaunimo išdiskutuotos ir visos problemos, kurios bus keliamos kongrese.

Chicagoj VI.17-18 vyko PLJS, JAV ir Kanados jaunimo sąjungų organizuota politinė konferencija. Išleistas PLJS politinio aplinkraščio "Kova" antrasis numeris (red. — V. Nakas).

Tradicinis studentų suvažiavimas Padėkos dienos savaitgaly pernai buvo Detroite. Praėjo ramiai, gal ir dėl to, kad mažiau buvo ir suvažiavusių (apie 150). Šalia bendrinės jaunimo sąjungos studentų sąjunga neberanda vietos, nors jau ir seniau keleri metai jos veikla praktiškai susivesdavo į tą Padėkos dienos savaitgalio susivažiavimą (dažniausiai gana triukšmingą — tik su pramoginiu nusiteikimu). Viltinga mintis buvo steigti universitetuose klubus. Vienas kitas jų parodė pavyzdį, ką buvo galima nuveikti. Tačiau praeitais metais, atrodo, vyko ne naujų klubų steigimas, o greičiau tylus ir įsikūrusiųjų sunykimas. Reikia pasakyti: deja!

Jaunimo sutelkimas į bendrinę sąjungą yra sveikintinas. Tačiau nepamirština, kad šios sąjungos pagrindas yra pasaulėžiūrinės, giliau jaunimą angažuojančios organizacijos: skautai ir ateitininkai. Šios dvi organizacijos teikia atramą bei vadus ir bendrinei jaunimo sąjungai.

Skautai praeitais metais minėjo 60 metų įsikūrimo sukaktį. 1978 sausio 2-15 buvo surengta VI-ji tautinė stovykla Australijoj (416 dalyvių).
Antrinė tokia stovykla, per 1000 dalyvių, vasarą vyko JAV, Paxton, Mass. Chicagos skautai tradiciškai stovyklavo Rako stovyklavietėj. Akademinio skautų sąjūdžio stovykla surengta Kanadoj.

Formaliai sudarytas savarankus Jaunųjų ateitininkų sambūris (JAS), veikiąs tiesioginėj Ateitininkų federacijos valdybos globoj. Moksleiviai ir studentai turėjo savo tradicinius suvažiavimus, stovyklas, kursus. Moksleivių centro pirmininko pareigas iš S. Čyvo perėmė R. Šoliūnaitė. Studentų suvažiavimo metu Michigano sostinėj Lan-singe suorganizuota demonstracija už Lietuvos disidentus. "Gaudeamus" (SAS žurnalas-biulete-nis) paminėjo 25 metų sukaktį. Nauju studentų centro pirmininku išrinktas T. Klimas (dvi kadencijas pirmininkavo S. Girnius).

Iš jaunimo ansamblių Clevelando Grandinėlė atšventė sidabrinę sukaktį. Anksčiau lankiusi P. Ameriką ir Europą, 1978 m. pabaigoj ji koncertavo Australijoj; JAV gastroliavo Detroite, Provi-dence ir Hartforde. Chicagos Grandis aplankė Indianapolį, Hot Springs ir Hamiltoną, o Hamiltono Gyvataras — Chicagą. Toronto Atžalynas padarė išvyką į Floridą. Baltimorės Kalvelis (pasitelkęs ir kitų penkių tautybių šokėjus) pasirodė ir New Yorke. Losangeliečių Spindulys savo metinėn tautinių šokių ir dainų šventėn atsikvietė Toronto Gintaro vyresniųjų grupę. Savo kolonijose reiškėsi ir kiti sambūriai. Tautinių šokių grupių mokytojai ir vadovai buvo suvažiavę Chicagon XI.23-26. Tautinių šokių instituto pirmininke išrinkta G. Gobienė; ligšiol penkerius metus pirmininkavo J. Matulaitienė.

Pagrįstai susilaukė dėmesio neseniai įsikūręs Bostono jaunimo etnografinis ansamblis, su vadovės G. Kupčinskienės režisuotomis kaimo vestuvėmis gastroliavęs Chicagoj ir New Yorke. Ir Melrose Park (prie Chicagos) Klumpė surengė senųjų vestuvių vaidinimą.

Išmokti lietuviškų šokių daug lengviau negu tėvų kalbos. Tad šiuo atžvilgiu rūpesčiai daug didesni — padėtis tamsesnė. Kiekybiškai (žiūrint tik mokyklų ir mokinių skaičiaus), bent Š. Amerikoj, iš šalies gali atrodyti, kad dar nėra ko daug nuogąstauti. Deja, nors ir mokomasi, mažai išmokstama. O ką bekalbėti apie tuos, kurie lieka be lituanistinės mokyklos. Atvirai šiuo klausimu pasisakė V. L. Dundzila: "Mūsų jaunimas tik retkarčiais turi progos kalbėti lietuviškai, ypač kai tėvai nebeįtaigoja vaikų kalbėti lietuviškai. Lietuviukai tik retkarčiais naudoja savo prosenelių kalbą: kalbėdamiesi su seneliais ir šeštadieninėse . . . Kalbos lygis smunka, nes lietuvių kalba nėra aktyviai naudojama namuose" (Mūsų Žinios.
1978, Nr. 13). Aišku, jokios kalbos gerai neišmoksi, jei jos nevartosi. Visai reikia sutikti su IV jaunimo kongreso studijinės programos komisijos pirmininku V. Bartusevičiumi: "Paprastai sakant, jeigu neišmokysime kolektyvinėmis pastangomis savo vaikų lietuviškai kalbėti, veltui siun-tinėjame profesorius po pasaulį skaityti paskaitų apie lietuvių kalbos grožį" (Pasaulio lietuvis, 1978, Nr. 45).

Mokyklos, organizacijos, stovyklos daug gali tėvams padėti, bet pirmiausia nuo jų priklauso, ar sudaroma minimali aplinka lietuviškam vaikų brendimui. Jeigu kur lietuvių kalba nebėra šeimos kalba, ten nėra jokio pagrindo laukti "stebuklo". Nesant kitos išeities, nebemokantiems lietuviškai steigiamos specialios klasės šeštadienio mokyklose ar kursai jau suaugusiems. Reikia steigti, jeigu reikia. Lietuviškai šiek tiek pramokus, bent bus žinoma savo lietuviškoji (pilnutinė ar dalinė) kilmė. Bet daugiau ko viltis būtų tik save apgaudinėti.

Kad reikia rūpintis lietuviukų iš mokymu lietuviškai kalbėti, visi turbūt sutinka. Bet retai prisimenama, kad tam reikalui lygiai svarbus ir lietuviškų knygų skaitymas. Neišvengiamai vaiko žodynas liks visai skurdus, jei nebus lietuviškai skaitoma. Nežinia, ar ir lituanistinės mokyklos šio reikalo nepamiršta. Toronto Maironio mokykla pernai buvo paskelbusi skaitymo konkursą. Reikėtų šiuo pavyzdžiu pasekti ir kitoms mokykloms. Nebe tik lietuviškuoju požiūriu, bet ir aplamai dedagoginiu požiūriu tėvams reikėtų nepalikti vaikų patiems "auklėtis", kol jie dar turi būti auklėjami. Ir mūsų jaunųjų tėvų daugelis yra suklaidinti tariamai "modernios pedagogikos", kuri naiviai pasitiki, jog ir be auklėjimo gali būti išsiauklėjama.

Savo uždavinį lietuviškajame auklėjime turi ir organizacijos. Kiek dabar šis uždavinys vykdomas, sunku pasakyti. Bet krinta į akis, kad stovyklų aprašymuose seniai nebeminimi lituanistiniai konkursai. Matyt, jais nebesirūpinama. O tokie lituanistinių žinių konkursai būtų labai pravartus — jie pabrėžtų tokių žinių vertinimą ir netiesiogiai skatintų atidžiau mokytis, patiems susidomėti lietuviška skaityba.

Šeštadieninės mokyklos baigiamos, vos spėjus išeiti iš vaiko metų. Svarbu lietuviškąjį brendimą ne įšaldyti, bet pratęsti. Bent sąmoninges-nieji tai supranta. Jiems ir pernai buvo skirti lituanistiniai kursai Loyola of Lakęs, prie Akrono. 19 pasinaudojo Vilniaus universiteto lituanistiniais kursais. Pedagoginis lituanistikos institutas 1978 m. pradžioj išleido 15-tą laidą: dviejų metų kursą baigė 6, trejų metų — 4; pirmieji įgijo teisę būti mokytojais pradinėse mokyklose, antrieji — aukštesniose lituanistinėse mokyklose. Lankančių šį institutą yra nemaža (buvo nurodoma — net per 50), bet, matyt,, ne visi baigia. Vasario 16 gimnaziją Vokietijoj pernai baigė 7 abiturientai.

Emilija Jonušienė, muziko Br. Jonušo našlė, įsteigė 1000 dol. metinę stipendiją lituanistikai studijuoti. Pirmasis ją gavo R. Saldys, Brazilijos lietuvių jaunimo veikėjas.

Gyvuosius paliko
Balandžio 14 mirė mokslo ir visuomenės darbuotojas prof. dr. J. Puzinas, Lietuvių Enciklopedijos vienas iš trijų pagrindinių redaktorių. Pernai mirė ir mūsų tautai daug nusipelnęs šveicarų kilmės filologas prof. A. Sennas, drauge su kitais (nuo II tomo — su prof. A. Saliu) išleidęs penkių tomų žodyną "Worterbuch der litauischen Schriftsprache" (1932-68).

Lietuvoje mirė rašytoja I. Simonaitytė, kurios romanas "Aukštųjų Šimonių likimas", pateikęs Mažosios Lietuvos kelių šimtmečių literatūrinę kroniką, 1935 m. buvo apdovanotas pirmąja valstybine premija. Čia netekome rašytojo J. Balčiūno-Švaisto, sulaukusio 87 metų amžiaus. Iš penkiolikos jo knygų trylika buvo išleistos jau egzilyje.

Iš kitų meninės kūrybos sričių pernai mirtis ypač išretino vyresniosios kartos dailininkus: išsiskyrė J. Rimša, J. Pautienius, P. Kaupas, T. Petraitis, Lietuvoj — K. Šimonis. Australijoj mirė režisierius J. Gučius. Šimtuosius metus beeidamas, Lietuvoj mirė ilgametis Kauno teatro administratorius P. Adomavičius. Čia iš muzikiniame gyvenime besireiškiančiųjų mirė teisininkas A. Nakas ir kun. B. Chomskis.

Diplomatų pereitais metais mirė buvęs Lietuvos atstovas Washingtone J. Kajeckas ir dr. P. Mačiulis. Sociologas dr. G. Valančius dar spėjo išleisti dvitomį "Žemaičių didysis" (apie vysk. M. Valančių). Iš žurnalistų pernai mirė Stp. Povilavičius-Vykintas, VI. Selenis ir R. Maziliauskas (Kanadoj). Vokietijoj mirė vertėjas. E. M. Kavolis.

Iš kunigų mirė Italijoj — salezietis prof. J. Zeliauskas, JAV — Brooklyno Apreiškimo parapijos klebonas P. Raugalas, Kolumbijoj — S. Barčaitis, Kanadoj — L. Kemėšis, Lietuvoj — liaudies scenai veikalėlių autorius H. Prijalgaus-kas (St. Žemaitis), M. Šermukšnis, P. Lažinskas, salezietis E. Sabaliauskas, J. Razminas, dr. A.
Šimkus (aulaukęs 90 metų amžiaus) ir kt. Dauguma suminėtųjų Lietuvos kunigų buvo kalinti Sibire. Vokietijoj mirė dr. A. Lėvanas, savo laiku docentavęs Teologijos-filosofijos fakultete, bet išeiviniais metais pasitraukęs ir iš kunigų, ir iš lietuviškojo gyvenimo.

Mokytojų pernai mirė lituanistas M. Stonys, matematikai B. Keterauskas ir A. Orvidas, maž-lietuvių veikėjas M. Lacytis, I. Tarabildaitė-Ru-seckienė, E. Songinienė ir kt. Lietuvoje mirė vilnietis mokytojas Vl. Mamiūnas-Maminskas.

Sparčiai retėja vyresniosios kartos karininkai. Pernai mirė pulkininkai: A. Stapulionis ir A. Skirpstūnas — JAV, V. Šliogeris (atsiminimų apie prez. A. Smetoną autorius) — Australijoj, karo istorikas O. Urbonas — Švedijoj. Lietuvoj mirė kpt. L. Žukauskas, 1919 laisvės kovose tapęs invalidu; L. Šakalinio slapyvardžiu pasireiškė kaip poetas ir vertėjas; 15 metų iškalintas Sibire.

Iškilesniųjų teisininkų bei ekonomistų pernai mirė buvęs LB Kultūros fondo pirmininkas Z. Dailidka, F. Mackus, dr. V. Misiulis, J. Kry-gerrs, VI. Skirmuntas, VI. Mylimas, Venezuelos LB pirmasis pirmininkas P. Tumėnas ir kt.

Veiklūs visuomenininkai buvo pernai mirusieji agronomai: Pr. Rudinskas Kanadoj (Montre-alyje) ir J. Lūža Anglijoj, kur paskutiniu metu jis redagavo "Europos Lietuvį". Vokietijoj mirė inž. J. Augustaitis, neseniai (1977) išleidęs atsiminimus "Dviejų pasaulėžiūrų varžybos". JAV mirė buvęs Tautos fonto valdybos pirmininkas inž. I. Gasiliūnas. Iš visuomeniškai pasireiškusių į dytojų pernai mus paliko M. Devenis (įsteigęs fondą knygoms leisti), Br. Radzivanas ir kt.

Iš senųjų išeivių pernai mirė M. Milukas sulaukęs 92 metų), spaustuvininkas K. Paulauskas, Detroito lietuvių radijo valandėlės vedėjas R. J. Valatka. Anglijoj mirė Škotijos lietuvių darbuotojas A. Jovaišas.

Be jau suminėtųjų, Lietuvoj pernai dar mirė Vilniaus un-to profesoriai lituanistas V. Laurynai-tis, filologas romanistas dr. D. Čebelis, chemikas L. Jasinskas, Žemės ūkio akademijos — St. Mastauskis ir A. Kondrotas, Kauno medicinos instituto — A. Gabrėnas, architektas V. Balčiūnas, dailininkas J. Vilutis, rašytojo J. Biliūno žmona J. Janulaitytė-Matjošaitienė (97 metų sulaukusi), tragiškai žuvęs jaunas rašytojas V. Marcinkevičius, kultūrtechnikas inž. VI. Daugėla, Sibiro kaliniai aktorius (vėliau notaras) J. Diki-nis, savivaldybininkas C. Petrauskas ir kt.

Netrūksta ir "peklos"
Prieš septynerius metus 1971 metų apžvalga buvo pradėta tokios antraštės skirsneliu: Netrūko ir veiklos, ir "peklos". Buvo reiškiamas susirūpinimas dėl vis giliau beįsikerojančios savi-kovos: aptilstant partiniams ginčams, iškilo "veiks-ninė" įtampa. Deja, juo toliau, juo ji gilėjo.

Niekas nelaimėjo, visi nukentėjo. Labiausiai nualinta ALTa, pavertus ją lietuviškosios bendruomenės skaldymo veiksniu. Buvo trumparegiška daugiau rūpintis lėšų sutelkimu, negu savo veiklos išjudinimu iš rutinos. Dar trumparegiškiau buvo viltis, kad bus sustiprėta, silpninant Lietuvių Bendruomenę. Iš bendrinės visų lietuvių organizacijos centrinė ALTos vadovybė ją pavertė "visų lietuvių" organizacija ta pačia prasme, kuria "Naujienos" skelbiasi "visų lietuvių" dienraščiu. Nors VLIKas ligi šiolei įstengė neutraliai laikytis, dėl ALTos pradėtos konfrontacijos su LB, netiesiogiai nukentėjo ir jis: prasidėjo jį sudarančių grupių vidinis eižėjimas. Nukentėjo ir LB, nes dalį energijos turėjo tuščiai eikvoti, o kai kur įsižiebė ir visai nebendruomeniš-kų nuotaikų — aitringo įniršio vienų prieš kitus.

Kiek drauge visi — tad ir bendras reikalas — nukentėjo, galima matyti, palyginant Vasario 16 paskelbimo 50 metų sukakties ir pernykštį 60 metų sukakties minėjimą. Ruošiantis deramai paminėti Lietuvos nepriklausomybės penkiasdešimtmetį, iš anksto 1967.X.21-22 buvo sušaukta visų veiksnių (tą kartą veiksniu pripažinus ir spaudą) konferencija bendrai suplanuoti išliekamosios vertės darbus, kuriais būtų įprasminti 1968-ji metai kaip Lietuvos laisvės kovos metai. Tiems darbams įgalinti buvo įkurtas Jungtinis finansų komitetas. Deja, nors toj konferencijoj dalyvavo ir ALTa, šis komitetas faktiškai nebuvo "jungtinis", nes ALTa nutarė likti šalia jo. Nepasisekus surinkti numatytų lėšų, tik šis tas buvo įvykdyta iš planuotų darbų. O pernai visai nebesiruošta Vasario 16 akto jubiliejinei sukakčiai. Minėjimai praėjo rutiniškai. Dar nelem-čiau: kai kur jų kalbėtojai (tarp jų ir tuometinis ALTos pirmininkas) šiuos minėjimus piktnaudžiavo LB puolimui (žr. JAV LB nirmininko pareiškimą "Pasaulio lietuvyje", 1978, Nr. 40).

Tai nebe doras Vasario 16 paminėjimas, bet tiesiog išniekinimas. Vasario 16-ji turi būti lygiai visų lietuvių šventė, o ne kurios nors organizacijos pinigų surinkimo diena. Kiekvieno aukotojo sąžinės dalykas yra apsisprendimas, kam jis savo auką skiria. Ak, tie pinigai! Pakankamai jų surenkama, bet vien jų nepakanka, jeigu stokojama išmonės jiems sunaudoti. Iš tiesų, lyg nebeturint kur pinigų išleisti, pernai buvo susigalvota būriu važinėti po kolonijas "pranešimams" daryti, neturint ko pranešti. Bjauriausia tai, kad šios varžybos dėl pinigo išvirsta kokčiu savitarpio įniršiu. Tai jau ir yra nebe veikla, o "pekla".

Ką turime galvoj šiuo "peklos" (būtent ne-bepozityvios, o žalingos veiklos) barbarizmu, konkrečiai parodo ši citata:

1. Fanatikų-diktatūrininkų grupelės užmačios yra galutinai paaiškėjusios: nesiskaitydami nei su dauguma, nei su demokratiniais visuomeninės veiklos dėsniais, jie siekia perimti visą laisvojo pasaulio lietuvių veiklą į savo rankas ir diktuoti bendradarbiavimą su okupanto statytiniais ir jo jstaigomis;
2. Liberalais prisidengę šio krašto profesoriai iš dipukų vaikų priaugino ' janičarų" — salioninių komunizmo garbintojų, kurie viešai pasisako, kad jie nesą antikomunistai ir didžiuojasi atlikę okupantui naudingų darbų";
3. Sudarę fanatikų — liberalų koaliciją, jie griauna šio krašto lietuvių organizuotą veiklą, spaudoje ir kitaip niekindami tuos, kurie priešinasi jų siekimams, infiltruoja organizacijas, perimdami jų vadovavimą ar bent trukdydami jų veiklą. Net ir ALTa yra atsidūrusi sunkumuose, kai į ją pateko žmonės, atvirai pasisakę spaudoje, kad ALTa ir BALFas turi pasidaryti B-nės sekcijomis. Ten patekę, jie bando primesti "susitarimus" su griovėjais, kurie ALTą palaidotų ir pervestų gečių — zerų "valdžion". Jų užmačios siekia supa-raližuoti ir pagrindinės laisvųjų lietuvių vadovybės bei tautos atstovybės — VLIKo veiklą (Naujienos, 1979.1.3).

Ne iš "Naujienų" redaktoriaus vedamojo ar iš jo slapyvardinio bendradarbio kanauninko straipsnio ši citata, bet — "Reformuotos Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių ir atstovų suvažiavimo" rezoliucija! Nereikia komentuoti šios rezoliucijos, bet reikia ja stebėtis.

Nuostabus pasitikėjimas savo teisumu (nors ir nepaisant tiesos). Nemažiau nuostabus įnirtimas, su kuriuo puolami "gečiai — zeros". Taip pat su entuziazmu viskas sprendžiama, kaip savo metu dabartinis "reorgų" pirmininkas entuziastingai didžiavosi Reicho darbo tarnyba (Į laisvę, 1942.V.27, Nr. 122). Bet su tokiu pat aklumu neregima, kad ne taip nusiteikus galima lietuviškąją vienybę puoselėti, svarbiausia, kad tokiu savikovos įtūžimu vykdoma kaip tik tai, ko ir laukia sovietinis okupantas. Kodėl to neregima?

Sunku suprasti tokį entuziastingą aklumą, su kuriuo vedama savikova visiems bendroje lietuviškoje plotmėje. Tai veržimasis pro atviras duris. Lietuviškuoju požiūriu mes, laisvojo pasaulio išeiviai, iš esmės esame vieningi (pasaulėžiūrinės, politinės, generacinės skirtybės yra natūralios ir nepažeidžia tautinės vienybės, jeigu tik laikomasi tolerancijos). Nors ir anaiptol ne visi gyvenime pilnutinai vykdome patriotines pareigas, bet visi norime Lietuvai valstybinės nepriklausomybės ir visi sielojamės tautine gyvybe. Šiuo pagrindu ir visi "veiksniai" (ir LB, ir VLIKas, ir ALTa) yra ir privalo išlikti visų mūsų bendriniais veiksniais. Kas nori (kaip besimojantieji Lietuvių bendruomenę "reformuoti" ir "reorganizuoti") šiuos veiksnius paversti nebe visų, bet tik tam tikros dalies ekskluzyvistine fakcija ("sekta"), tas sąmoningai ar nesąmoningai griauna lietuviškąją vienybę.

Esame iš esmės vieningi. Nepasisekė sovietams pokarinės emigracijos lietuvių suskaldyti — sudaryti savo jei ne šalininkų, tai bent sim-patikų grupę. Kur tikėjosi laimėti simpatijų, turėjo nusivilti. Iš besilankančiųjų tėvynėje išspaudžiami pareiškimai "Gimtajam kraštui" paprastai yra perregimai "diplomatiški" ir ribojasi tik turistiniais įspūdžiais. Pasitaiko, deja, vienas kitas ir tokių, kurių pareiškimai liudija iš tikro liūdną tautinės savigarbos stoką. Turime teisę tokiais pareiškimais pasipiktinti. Bet vienas kitas tokių persistengėlių dar nėra pagrindas Lietuvių Bendruomenėje ieškoti nesamų "janičarų" ir "bendra-darbiautojų".

Ryšio su pavergtąja tėvyne klausimu vieningai ir autoritetingai yra pasisakiusi Lietuvos laisvinimo darbo konferencija, vykusi White Plains (N.Y.) 1974 spalio 26-27. Būtent (tebūnie priminta) taip pasisakyta: "Kiek įmanoma okupacinio režimo varžtų ribose, laisvojo pasaulio lietuviams tikslinga puoselėti ir plėsti ryšius su pavergtoje Lietuvoje gyvenančiais tautiečiais išeivijos tautiniam tapatumui su savo tauta išlaikyti ir solidarumui su ja ugdyti". Deja, kaip rodo cituotoji "reorgų" rezoliucija, jie ignoruoja šį visų mūsų veiksnių nusistatymą. Pasišaudami būti "po-piežiškesniais už patį popiežių", Lietuvių Bendruomenės griovėjai neskiria bendradarbiavimo su okupantu nuo bendravimo su tauta ir todėl įžiūri bendradarbiavimą ten, kur jo nėra. Žinoma, reikia leidimo nuvykti į Lietuvą, o ten išvykti iš Vilniaus, kaip negalima ir kalinių aplankyti kitaip, kaip per kalėjimo raštinę. Tai dar joks kolaboravimas.

Reikia prileisti, kad entuziastingieji kovos Lietuvių Bendruomenei skelbėjai savąjį "bendra-darbiautojų" išsigalvojimą remia pačiu gryniausiu patriotizmu. Iš tikrųjų gi toks ekstremizmas yra ne gilesnio, bet siauresnio patriotizmo apraiška. Palaikyti santykius su tėvyne — tai ne išsižadėti kovos už Lietuvos laisvę, o kaip tik ją vykdyti. Tie, kurie to nesupranta, savo patriotizmą paverčia nusigręžimu nuo tėvynės ir atsisakymu jai pagelbėti. O čia, išeivijoje, reikalavimas visiems laikytis jų siauro patriotizmo virsta lietuviškosios vienybės griovimu. Pažiūrų siaurumas tikrovėj pasirodo ne toks jau nežalingas. Priešingai, jis kaltas dėl to, kad, blaiviai nebe-mąstant ir pasiduodant aklai egzistencijai, nebeskiriama, kas gera ir kas bloga. Jaučiamasi didžiais patriotais, o iš tikrųjų elgiamasi visai nepatriotiškai, kai kurstoma savo tarpe neapykanta ir sukuriama "pekla". Iš Chicagos "mokomasi" ir kitur, kai dėl aklo užsispyrimo nebe sus įtariama nė dėl Vasario 16 darnaus atšventimo.

Kovingas ir entuziastingas aklumas gali atrodyti nepalaužiamu principingumu, o iš tiesų jis tėra bukumas. Tokį bukumą gražiai yra aptaręs rusų satyrikas M. Saltykovas-Ščedrinas:

Bukagalviai, aplamai, yra labai pavojingi, ir net ne dėl to, kad jie būtinai pikti (besmegenio piktumas ar gerumas — visai beskirtiškos ypatybės), o dėl to, kad jiems yra svetimi bet kokie svarstymai, ir jie visuomet žengia, nepaisydami kliūčių, tartum kelias, kuriame jie atsidūrė, priklauso išimtinai jiems vieniems. Iš tolo gali pasirodyti, kad tai yra žmonės, nors ir atšiauraus, bet nepajudinamo nusistatymo, ir jie sąmoningai veržiasi į tvirtai užsibrėžtą tikslą. Tačiau tai yra optinė klaida, kuria anaiptol nedera susivilioti. Tai tiesiog iš visų pusių aklai užsidugnijusios būtybės (. . .)

Paprastai prieš bukagalvius griebiamasi tam tikrų priemonių, kad jie, neišmintingai besiverždami, neišvartytų visko, kas pasitaiko jiems kelyje. Tačiau šitų priemonių visuomet imamasi prieš paprastuosius bukagalvius, o kai prie beprotiškumo prisideda valdingumas, tai visuomenės apgynimo reikalas žymiai pasunkėja (. . .) Ten, kur paprastasis bukagalvis susikulia galvą ar užsiveria ant iešmo, valdingasis bukagalvis sulaužo visokius iešmus ir atlieka savąsias, taip sakant, nesąmoningas piktadarystes visai be jokių kliūčių. Net iš paties šių piktadarybių nevaisingumo ar aiškios žalos jie nieko nepasimoko (Vieno miesto istorija, vertė S. Da-bušis, 1967, p. 167-168).

Taip satyriškai M. Saltykovas-Ščedrinas analizuoja energingą, bet neprotingą bukumą, aprašydamas jį įkūnijusį naują miesto viršininką, kurio "veide nematyti jokių klausimų; priešingai, iš visų bruožų trykšta kažkoks nesudrumsčiamas įsitikinimas, kad visi klausimai, visi reikalai jau seniai išspręsti". Todėl šį viršininką instinktyviai vilioja tiesi linija "ne dėl to, kad ji tuo pačiu yra ir trumpiausia (...), o dėl to, kad ja galima buvo žygiuoti visą amžių ir nieko neprižygiuoti".

Žinoma, satyra visada yra hiperbolizuota. Bet ir mūsiškiams "peklos" kūrėjams yra būdingas nesudrumsčiamas įsitikinimas savo siaurų pažiūrų absoliučiu teisingumu ir atitinkamas nusistatymas nepaisyti kitų, juos šluoti iš kelio ir žygiuoti "tiesia linija".

Jeigu nenorime tęsti gėdingo savęs pačių ėdimo ir artinti mūsų čia, išeivijoje, išblėsimo, egzaltuotą draskymąsi reikia pakeisti blaiviu mąstymu. Kylančius klausimus reikia ramiai svarstyti, o ne leistis į "priešų" isterišką puolimą, o paskui dejuoti, kad patys yra niekinami. Bendram darbui reikia susitarti, o tai galima, tik nelaikant aklo užsispyrimo "tiesia linija", "principingumu".

Ypačiai reikia, kad mažiau budėtume prie kitų, o atviriau pažvelgtume į save pačius. Nieko nėra pigesnio, bet užtat ir tuštesnio, kaip tas liežuvinis patriotizmas, kuris reiškiamas tik kitų teisimu.. Reikia į save pačius pažvelgti — ne tik viešumoje, bet ir savo pačių šeimose. Pažiūrėti į veidrodį — tai pažiūrėti į savo vaikus. Kiek buvo rūpinamasi jų lietuvišku auklėjimu, o ne tik viskam pateisinimo ieškoma "aplinkoje?" Kiek buvo vaikuose diegiamas idealistinis nusiteikimas, kad užaugę jie nepaskęstų tik karjeroj ir "gerame gyvenime" šalia lietuviškojo gyvenimo. Dėl tėvų kaltės, dėl jų tamsumo prarandami vaikai. Jeigu nenorime "tiesia linija" žengti į sutemas, gresiančias kiekvienai emigracijai, turime visi suprasti, kad ne laikas dabar kelti savo tarpe "peklą", stumiančią mūsų jaunimą nuo mūsų. Laikas suvokti, kad be žmogiško šviesumo negali būti ir lietuviško šviesumo.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai