Lietuvių kambarys Wayne State universitete Spausdinti
Parašė S. Kaunelienė   

Švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 60-ąsias metines, 1978 vasario 16 buvo iškilmingai atidarytas ir pašventintas Lietuvių kambarys valstybiniame Wayne State universitete Detroite. Prieš lietuvius kambarius įsiruošė ir atidarė graikai, prancūzai ir ukrainiečiai. Po lietuvių — rumunai, vengrai, arabai ir kinai. Šiuo metu kambarius ruošia afrikiečiai ir armėnai. Numatę ruošti — lenkai, slovakai, vokiečiai, airiai ir kitos tautybės. Visi kambariai yra Ethnic Heritage centre, kitaip vadinamame Manogian Hali.

Prieš įsipareigojant įruošt Lietuvių kambarį, buvo sušaukti lietuviškų organizacijų atstovai apsvarstyti: 1) Ar mums, nelabai gausiai kolonijai, bus įmanoma sutelkti kelias dešimtis tūkstančių dolerių ir įsiruošti kambarį? 2) Ar pasitarnaus tas kambarys Lietuvos vardo garsinimui, mūsų padėties kėlimui? Ar iš tame universitete studijuojančio jaunimo atsiras mūsų tautos draugų, kurie išgirs už tikėjimą persekiojamų lietuvių šauksmą ir judins sovietų vykdomo
lietuvių tautos genocido klausimą?

Nutarta suteiktą progą išnaudoti, nes tik studijuojantis jaunimas — būsimieji mokslininkai, politikai ir vadai, susipažinę su Lietuvos istorija, pamilę mūsų meną, gali mums padėti. Buvo sudarytas komitetas, pasirinktas kambarys, pradėtos telkti lėšos. Paskelbtas konkursas paruošti kambario projektui. Konkursą laimėjo architektai Jonas ir Rimas Mulokai. Jų projektas — nuo grindų iki lubų spalvotomis paveikslinėmis iliustracijomis išreikšti svarbesnieji Lietuvos istorijos momentai, įvairūs architektūriniai paminklai, herbai, antspaudai ir t.t, su ąžuolo rėmais, išryškinti sijomis ir kolonomis. Architektai įvairiose enciklopedijose, Lietuvos, Lenkijos, Romos ir Pary-čiaus archyvuose surinko labai daug autentiškos medžiagos. Dėl detalių tarėsi su įvairių sričių mokslininkais, istorikais ir žinovais. Surinktos medžiagos panaudojo tik mažą dale-lę.

Lietuvių kambarys — antrame aukšte, prie keltuvo ir laiptų, lengvai randamas. Kambario duris iš lauko pusės puošia metalinis lietuviškos ornamentikos, iš Vilniaus universiteto bibliotekos antspaudo Vyčio ir užrašo Lithuania junginys. Viduje visas kambarys aprėmintas ąžuoliniais lietuviškos architektūros motyvais su labai originaliais Rumšiškių bažnyčios sijų kapiteliais ir lietuviškomis kolonomis kampuose.

Ant rytinės sienos esanti rašomoji ta papuošta lietuviška medžio ornamentika, kuri išbaigta 20 amž.
Vytimi.

Pagrindinės, šiaurinės, sienos viduryje — 1499 Amsterdame išspausdintas pasaulio žemėlapis su Amerika po Kolumbo laikų ir Vytauto Didžiojo Lietuva. Virš žemėlapio — Gediminaičių herbas Vytis, paimtas B Krokuvos Vavelyje esančių gobelenų. Žemiau — podiumas iš Vilniaus architektūros elementų. Viduryje — Šv. Petro ir Povilo bažnyčios portalas, pastatytas 1668 Lietuvos hetmono Paco, su 2000 religinių ir istorinių skulptūrų iš šalių; dešinėje skulptūra laiko skydą su ankstyvesnių Lietuvos herbu — Gedimino stulpais, kairėje — su Vyčio kryžium, Gediminaičių dinastijos herbu. Žemiau — skulptoriaus V. Kašubos Lietuvos valdovų Kęstučio ir Algirdo bareljefai.

Žemėlapio dešinėje — Gedimino pilies bokštas iš 16 amž. Viršuje — M. K. Čiurlionio preliudas Vytis. Žemiau — Vilniaus katedra iš
1387, pastatyta buvusios stabmeldžių šventyklos vietoje, daug kartų perstatyta. 1786 pagal lietuvio architekto Stuokos - Guzevičiaus planą atstatyta klasikiniu stiliumi, įterpiant buvusias istorines koplyčias. Katedros dešinėje — Žemutinės pilies Lietuvos kunigaikščių rūmai su bibliotekomis ir meno galerijomis. Rūmų priešakyje — V. Kašubos skulptūra: pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas. Šalia — Lietuvos valdovai pagal J. M. Mateiką: Jogaila, Žygimantas Augustas ir jo žmona Barbora Radvilaitė. Kairiau — skulpt. V. Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo paminklas Kaune. Užpakalyje — gotinio stiliaus grakščioji Šv. Onos bažnyčia.

Žemėlapio kairėje — barokinio stiliaus Šv. Kazimiero bažnyčia su jos bokštelį vainikuojančia Lietuvos valdovų karūna — Lietuvos suverenumo simboliu. Žemiau — naujieji Vilniaus operos rūmai, suprojektuoti arch. N. Bučiūtės, su Lietuvos pilių motyvais. Kairiau — Trakų pilis. Dar kairiau — vieni iš vienuolikos Vilniaus apsigynimo sienos vartų. Viršuje — M. K. Čiurlionio "Auka". Žemiau — Lietuvos 1410 ir 1812 kariuomenės. Šalia — J. Mateikos paveikslas, vaizduojąs Žalgirio mūšį.

Ant vakarinės sienos kairėje — Vilniaus universitetas. Gilumoj — Šv. Jono bažnyčia. Priekyje — universiteto steigėjas Lietuvos valdovas Steponas Batoras, šalia rektorius su tradicine toga ir anų laikų studentai. Žemiau — universiteto herbas iš
1781. Viduryje — J. Zikaro Laisvės statula Kaune, pastatyta 1921. Fone — M. K. Čiurlionio "Žemaičių kapinės". Kairėje — nepriklausomybės laikų Vytauto Didžiojo kultūros muziejus. Žemai — nepriklausomos Lietuvos sidabrinė 10 litų moneta ra valstybės herbu Vyčiu iš 1930. Kairėje — Laisvės statula ir Karo muziejaus bokštas, kuriame kabojo Laisvės Varpas, JAV lietuvių dovana atsikūrusiai Lietuvai. Tautiniais drabužiais pasipuošęs jaunimas.

Ant pietinės sienos prie durų — paaiškinimų lenta su 15 amž. Europos žemėlapiu.

Sienų paveikslines iliustracijas padarė fotografas Vytautas Augustinas iš New Yorko.

Ruošiant šį kambarį norėta parodyti, kad lietuvių tauta, nors ir pavergta, kūrybinga ir veržli.
S. Kaunelienė

S u k a k t y s. — Jonui Pakalkai.
visuomenininkui ir politikui, sausio 18 suėjo 85 m. amžiaus; 70 m. amžiaus sukaktuvininkai: Anna Kaskas (Ona Katkauskaitė), Lietuvos ir Metropolitan operų solistė, — sausio 4 d.; Kun. Vaclovas Martinkus, visuomenininkas, Providence, R.I., lietuvių parapijos klebonas, buvęs Balfo pirm., — kovo 15 d.

Patikslinimas Š. m. Aidų nr. 1, 35 psl., I skl.. 5 eilutė nuo viršaus vietoje egzistencijai turi būti egzaltacijai.