Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KOVOS BARUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   

Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktis visur gražiai ir ryžtingai paminėta, visur prisiminta okupuotoji tėvynė, kuri, anot prof. G. Motore, dalyvavusio su visa eile prancūzų tos šventės minėjime Paryžiuje, žodžių, dvasiškai turi kęsti didesnes kančias, nei Kravčenko ir Kostlerio veikaluose pavaizduotoji rusų tauta, juo labiau, kad dabar ten prasidėjo nauji masiški trėmimai. Bavarijos sostinėje Miunchene suruoštame minėjime, įvykusiame universiteto salėje ir papildytame Čiurlionio ansamblio dainų koncertu, pirmą kartą sueita į šiltesnius nuoširdžius santykius su amerikiečių valdžios ir bavarų pareigūnais bei kitų užsieniečių tautų atstovais. Apskritai, atsakingųjų vykdomųjų organų veiksmų konstatuojama, jog laikas mūsų keliams grįžti į tėvynę vis artėja. Jaučiama vis daugiau artėjančio pavasario ženklų, nors trumparegiai pesimistai ir mėgsta viską dažyti daugiau juodomis spalvomis.

Daug daugiau šilumos ir susidomėjimo lietuvių reikalais rodoma užsienyje ir atsakingų meno ir visuomeninio veikimo vyrų, taip pat spaudos. Šit mažas pavyzdys: Vašingtone prof. Douglas pažymi, kad padarytos Lietuvai skriaudos bus atitaisytos. New Yorko gubernatorius Thomas E. Dewey ir New Yorko burmistras Wiliam O'Dwyer išleidžia ta proga net. proklamacijas. Anglų gen. E. F. Morgan iškilmingai pareiškia, kad Lietuvos reikalas — teisingumo reikalas. Gražų ir šiltą sveikinimo žodi atsiuntė čia kard. Griffinas, lordas Beveridge, kunigaikštienė Attol ir daug kitų žymių žmonių. Tokios pat šilumos susilaukia ir estų 30 m. nepriklausomybės sukaktis.

Italų iliustruotas žurnalas ,,11 Focolare“ savo Nr. 7. plačiai pamini Lietuvą, įsidėdadmas didoką aprašymą, pailiustruotą rinktiniais vaizdais, apie lietuvių tautos buitį ir kovą su rudaisiais ir raudonaisiais okupantais. Viduriniuose puslapiuose įdėta informacija pavadinta „Lietuvos tragedija“. Į tą pat numerį Įdėtas Nelės Mazalaitės „Legendos apie nežinomąjį kareivį“ į italų kalbą vertimas, jis atliktas V. Mincevičiaus. Anksčiau tas pats dalykas buvo išverstas j estų kalbą. Taigi ryšium su Lietuvos nepriklausomybės
30 metų sukaktimi Lietuvos vardas vėl skamba žymiausių JAV, D. Britanijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir net turkų spaudos puslapiuose. Būdinga, kad turkai lietuvių  ryžtingumą vadina reikšmingesniu už kadaise graikų parodytąjį prie Termopilių.

Lietuvos vardui išgarsėti Amerikoje padėjo,ir tokia nelaukta aplinkybė: Amerikos naftos karaliaus 36 metų vaikaitis Winthropas Rockfelleris vedė 31 metu amžiaus Amerikos lietuvaitę I. Paulekiūtę, 1933 m. Čikagos parodoje išrinktą „Miss Lithuania“! Vestuvių iškilmėse dalyvavo žymiausieji Amerikos milijonieriai, buv. Eduardas VIII su savo žmona etc. Ta proga žymūs Amerikos laikraščiai Amerikos Liet. Informacijos Centro direktorių Jurgėlą tiesiog užvertė klausimais apie Lietuvą, lietuvių gyvenimą etc.

Anksčiau nė už jokius pinigus kiti nepriėmę straipsnių ar žinių apie Lietuvą dabar patys žinias apie ją grobstyte grobsto. Jaunoji Rockfellerienė yra sąmoninga lietuvė, gražiai kalbanti lietuviškai ir lietuviškam reikalui daug padedanti.

Prie informacijos apie Lietuvą J. A. Valstybėse dar prisideda, be jau anksčiau minėtosios Jurgėlos angliškai parašytos Lietuvos istorijos, taip pat angliškai parašyti sudėtiniai veikalai — to paties Jurgėlos, kun. K. Gečio ir Simo Sužiedėlio „Lithuania in a Twin Teutonic Clath“ (Lietuva teutonų replėse) ir Jurgėlos „Ghillebert de Llannoy in Medicoal Lithuania“ (G. d. L. viduramžių Lietuvoj), kur pagal P. Klimo studiją įrodinėjama, jog minimasis diplomatas, kaip Anglijos ir Prancūzijos karalių ambasadorius prie Vytauto Didžiojo, atvykęs j Lietuvą, norėdamas paskatinti ją imtis vadovauti saracėnams išvaryti ir Šventajai Žemei išvaduoti. Iš minimojo diplomato giminės buvo kilęs ir velionis prezidentas Fr. D. Roozeveltas. Iš kitų leidinių svetimomis kalbomis apie Lietuvą tenka pažymėti JAV pasiuntinio Lietuvai Dr. Owen Norem parašytą knygą „Timdess Lithuania“ (Amžinoji Lie'tuva), Cambridge'o un — to spaudinių skyriaus išleistą W. F. Reddawav studiia „Problem of the Baltic“, kur nagrinėjamos Baltijos baseino problemos, atspaudą iš JAV žurnalo „The New Leader“ „The Baltic States“, atsišaukimą į amerikiečius dėl Baltijos valstybių ,,An Appeal to Fellow Americans on Bchalf of the Baltic States“, kun. T, G. Chase parašytą studiją apie gudų ir maskolių elemento reikšmę Lietuvos istorijoj „Significance of Ruthenian and Muscovite Elements in Lithuanian History“, tuv. britų vicekonsulo Kaune veikalas „Lithuania's Fight for Freedon“ (Lietuvos kova dėl laisvės), toliau — iš 2 dalių sudarytas leidinys „In the Name of Lithuanian People“ (Lietuvių tautos vardu), Baltų Centrinės Tarybos paruoštas informacinis leidinys „Baltic Refugees and Displaced Persons“ (Baltų pabėgėliai ir tremtiniai), Aniceto Simučio „The economie reconstruction of Lithuania after 1918“ (Lietuvos ūkio atstatymas po 1918 m., išleistas Columbijos un — to New Yorke ir įteiktas daktaro laipsniui gauti), tuoj po I-sios Sovietų okupacijos J. F. Stewarto parašyta apžvalga „The Changed Baltic“, Igno Šeiniaus švediškai parašytas „Den rodą floden svnmmar over“ (Užeina raudonasis potvynis), prancūziškai didelio lietuvių bičiulio parašyta knyga ,,La tragedie des nations baltigues“ (Baltų tautų tragedija), Jean Mauclere ,.Le rayonnement de la France en Lithuanie“ (Prancūzijos spinduliavimas Lietuvoje, aštuntoji apie Lietuvą autoriaus knyga), Gustavo Gautherot, buv. prancūzų senatoriaus, veikalas „Deri'ėre le rideau de fer“  (Už geležinės uždangos), ispaniškai K. Čibiro — Verrax parašytas „Lithuania enetre fuego crusado“ (Lietuva kryžminėj ugny), Europa Gonghis Khan?“ (Europa ar Džingis Chanas?) ir „El Pais de las Cruces“ (Kryžių šalis), Lietuvai Išlaisvinti Centro Argentinoje išleista „Detras de la cortina de hierro“ Už geležinės uždangos), „Quejas lituanas ante las naciones unidas“ (Lietuvos klausimas Jungt. Tautose, kur Įdėti du Vliko pirmininko M. Krupavičiaus raštai JVO gen. sekretoriui Trygve Lie, memorandumas apie liet. naikinimą etc).

Apie žymios Thomas leidyklos vokiškai N. E. Sūduvio išleistą knygą „Maža tauta bus sunaikinta. Lietuvos tragedija“ šveicarų dienraštis „Basler Nachrichten“ drauge su 40 kitų šveicarų laikraščių, ją palankiai įvertinusių savo recenzijomis, rašo, kad jos autorius, vadovaująs rezistencinio sąjūdžio kovoms asmuo, yra pats išgyvenęs abi totalines okupacijas — hitlerinę ir bolševikinę. Dabar minimasis veikalas,- papildytas slaptais NKVD dokumentais, išleidžiamas anglų k. Amerikoje. Anglų kalba taip pat išleidžiamas V. Ramono „Kryžių“ romano vertimas ir netrukus pasirodys keletas naujų meninių svetimomis kalbomis apie Lietuvą leidinių. Amerikoje tą spragą užpildyti ėmėsi ten gyveną lietuviai rašytojai, kurie, nūnai jau susiorganizavę, žada taip pat duoti amerikiečiu visuomenei lietuvių literatūros vertimų į anglų kalbą. Jei tik tas darbas bus sistemingai tvarkomas ir vykusiai koordinuojamas, galima tikėtis visai gražių rezultatų.

Amerikoje gyveną rašytojai pagausėjo dar V. Leskaičiu, o mūsų vokalinės pajėgos — V. Jonuškaite-Zauniene. Iš Europos yra ten nuvykę ir Įsikūrė šie tremtiniai menininkai: prof. VI. Grigaitienė, solistas J. Butėnas, ir pianistė Rajaukaitė - New Yorke, Dičiūtė-Trečiokienė, Augustinavičienė ir Sof. Adomaitienė -Čikagoje. Kiek seniau į Ameriką yra nuvykusi ir kartais su koncertais pasirodo Bir. Smetonienė.

Iš senųjų Amerikos lietuvių menininkų, prasimušusių į pirmaujančias vietas ir net į garsiausią Amerikoje Metropolitan operą New Yorke, į kurią patekti yra nepaprastai sunku, tenka pažymėti altą Anną Kaskas, sopraną Polyną Stošką, čikagietį operos daininką Algirdą Brazį ir dar Kaune matytą, o paskiausiai gražiai užsirekomendavusią Clevelande Moni-uškos „Halkos“ operoje p. Drangelienę, sudarančią joje stambiausią meninę pajėgą. Iš chorų stipresni A. Stephens (Steponavičienės) vedamas mergaičių choras, jau 15 metų Byansko vedamas Birutės choras ir L. Šimučio vedamas „Vyčių“ choras, taip pat Šv. Kazimiero Seserų Akademijos mergaičių choras ir orkestras.

Atskiri, nors ir silpnoki dar kol kas, chorai organizuojami taip pat Anglijoje, Kanadoje ir Australijoje. Šiuo metu vis daugiau pasigirsta kalbų apie platesnio masto emigraciją svetur. Tikimasi, kad didesnis emigrantų kiekis vis dėlto bus įsileistas j JAV. Iš Anglijos ateina kiek liūdesnių žinių: pragyventi iš darbo galima, bet inteligentingoms šeimoms išleisti d mokslą vaikus beveik neįmanoma. Ten geras darbininkas per metus gali uždirbti apie 300 svarų brutto atlyginimo, tuo tarnu mokslas universitete su išlaikymu per metus atsieina apie 300—500 svarų. Todėl nenuostabu, jog jau iš keliasdešimt metų Škotijoje gyvenančių 600 lietuvių šeimų per tą laiką universitetinius mokslus teįstengė baigti tiktai 2 gydytojai ir 5 mokytojai.

Universitetui lankyti kiek patogesnės sąlygos (gal net geresnės už JAV) yra tuo tarpu Kanadoje. Apskritai, tremtiniais pastaruoju metu tiek Anglijoje ir Kanadoje, tiek JAV rodoma daugiau nuoširdaus susidomėjimo. Svarbu tik, kad pirmieji ten nuvykę pionieriai nesugadintų gero savo tautos vardo ir neužkirstų kelio ten iškeliauti kitiems savo tautiečiams, kaip tat padarė, pvz., tiesa, daugiausia tam tikros tautybės žmonės Čilėje: užsirašė visokiais specialistais, o nuvykę metė pasirinktąjį darbą ir šoko į juodąją biržą, todėl emigrantams durys į tą šalį laikinai dabar visai užtrenktos.

Gale tenka pažymėti dar vieną smulkmeną: sustiprinus akciją, kad tremtiniai repatrijuotų į Sov. Sąjungą, lietuvių spauda, ryšium su A, Sniečkaus motinos mirtimi, atsikirsdama rašo, jog tremtyje gyvena ir jų vargu dalinasi, visai nė nemanydami grįžti namo, minėtojo Sniečkaus broliai ir sesuo, Venclovos brolis, Paleckienės sesuo, S. Neries motina, broliai ir kt. namiškiai, K. Petrausko artimieji ir kt. Pažymėtinas dar vienas dalykas: čikagiškė komunistų „Vilnis“ išspaudino Valstyb. Vilniaus Universiteto prorektoriaus prof. St. Jankausko laišką, raginantį profesorius Kolupailą, Kodaitį, Stanaitį, Puziną, Skardžių, Salį, Zubrį, Ivinskį ir Krivicką, docentus Joniką, Stonkų, Vasiliauską, Maciūną, Avižonį ir Šapoką, tai pat kitus dėstytojus ir studentus grįžti atgal. Anglų zonoje leidžiamas „Liet. Žodis“, įsidėjęs tą prof. Jankausko pareiškimą ištisai, greta duoda taip pat prof. Mykolo Biržiškos, Vilniaus un—to rektoriaus in exilio, atsakymą, kodėl nei jis, nei minimieji ir kiti mokslininkai negali grįžti atgal, siūlydamas tą atsakymą atspausdinti šalia kvietimo toje pat „Vilnyje“, Vilniaus „Tiesoje“ ir kituose komunnistų laikraščiuose svetur ir Lietuvoje. Išvietintųjų ne vienas, atsiliepdamas į „Vilnies“ kvietimą, abiejų laiškų iškarpas nusiuntė lietuviams komunistams ar jų simpatikams. Juo tremtinių tiek pat domėtasi, kaip kad seniau J. Aisčio atsakymu J. Paleckiui.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai