Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AUSTRALIJOS LIETUVIŲ DIENOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Zubras   

Australijos Lietuvių Bendruomenė pradžioje kas metai, o po 1952 kas dveji išrenka apylinkėmis krašto tarybos atstovus, kurių suvažiavimas yra vyriausias organizacijos organas, renkąs krašto valdybą ir kitus vykdomuosius veiksnius. Nuo 1954 kartu toje pačioje vietoje pravedama siauresnio ar platesnio masto kultūrinė - meninė programa. Laikas — Kalėdų šventės. Mat, čia tuo metu yra vasara, o mokyklos, įstaigos bei daugelis darboviečių atostogauja, 1970-1971 metų sąvartoje, gruodžio 26-31, tokios Lietuvių dienos vyko Melbourne. Jos buvo jubiliejinės — 20 metų ALB organizacijai.

Lietuviško gyvastingumo manifestacija
Lietuvių dienos pradėtos katedroje, kur susirinko apie 1600 žmonių maldai. Dr. P. Bačinskas pamoksle kreipė žmonių širdis taikos ir meilės keliu. Sveikino šeimininkas arkiv. dr. J. Knox.

Visi kultūriniai - meniniai parengimai vyko geriausiose miesto salėse ir sutraukė gausiai dalyvių, kai kur iki pusantro tūkstančio. Be vietinių, daug buvo svečių iš Sydnėjaus, Adelaidės ir kitų kolonijų. Gausus būrys iš Pertho, kuriam iki Melbourno per 2200 mylių. Sakoma, kad jaunimas iš Pertho visas buvęs suvežtas!. Naujųjų Metų sutikimas vyko dviejose vietose, dalyvavo per 1200 asmenų. Beveik visi iš kitur atvykę svečiai buvo apgyvendinti privačiai lietuvių šeimose, net ir visai svetimi. Taigi, naujos pažintys, svarbios ypač jaunimui.

Programa pradėta jaunųjų dailininkų melburniškių A. Landsbergio "Vėjo gluosniuose" vaidinimas, literatūros ir dainos vakaras, tautinių šokių festivalis, dainų šventė ir jaunimo koncertas. Greta vyko sporto varžybos ir studentų suvažiavimas. Pabaigai — nuo sausio 2 skautų dešimties dienų stovykla su 150 dalyvių.

Pasirinkimas modernisto A. Landsbergio veikalo buvo sunkus uždavinys melburniškių mėgėjų grupei. Ypač kad ir režisierė Monika Gylytė jauna — tik kiek per 20 metų. Prityrusių senųjų branduolys pasigėrėtinai vystė veiksmą, bet visai neblogai talkino ir jaunieji — I. Didžytė, M. Didžys, P. Aras, A. Karazija ir G. Žemkalnis. Pastarasis šv. Kazimiero vaidmenyje stojo vietoj tragiškai žuvusio Raimundo Kazlausko. Gera, kad režisierei pavyko įtraukti lietuviškosios scenos pionieriaus Gabrielio Landsbergio ir kalbininko Jono Jablonskio provaikaičius — A. Karaziją ir G. žemkalnį. Tokio sąstato trupė tiesia gerus pagrindus ateičiai.

Jaunųjų dailininkų parodoje dalyvavo 14 asmenų su 30 darbų. Teisėjas latvis dailininkas K. Med-nis parinko pirmaujančius: 1. U. Adamkavičiūtė, 2. K. Vaičiulytė ir 3. U. Kazokaitė. Tautinių šokių festivalyje darniai šoko 220 jaunuolių — iš Adelaidės, Brisbanės, Canberros, Hoberto, Melbourno, Pertho ir Sydnėjaus. Dainų šventėje dainavo 7 chorai, 253 dainininkai. Jaunimo koncerte repre-zentavosi penketas vietovių, stipriausiai Melbourno, Sydnėjaus ir Pertho. Literatūros vakaro programoje dalyvavo 8 su savo kūryba — A. Gasiūnas, J. Jūragis, V. Kazokas, M. Malakūnienė, J. Mikštas, A. Prižgintaitė, P. Pusdešris ir M. Slavėnienė. Įjungta klasikai — deklamavo P. Rūtenis. Paįvairino solistai — G. Kalpokas, G. Vasiliauskienė ir Melbourno vyrų oktetas. Sporto varžybose dalyvavo 7 klubai su 340 žaidėjų. Pirmūnai atžymėti sporto šakomis, bet ne klubais. Sportininkų amžiaus vidurkis 15 metų; prieš šešerius metus buvę 18 metų. Studentų suvažiavime per 100 dalyvių.

Išminties keliu
Pastaruoju metu Australijos Lietuvių Bendruomenėj buvo iškilę daug aštrios nesantaikos, apie kurią jau žino ir JAV lietuviai. Pradėta kaltinti "Mūsų pastogės" redaktorių V. Kazoką, o vėliau ir pačią ALB krašto valdybą, kad einama ne tikruoju Lietuvos keliu, o priešo gundomu klystkeliu. Grupė Sydnėjaus lietuvių, surinkusi 95 parašus, įteikė krašto valdybai ultimatyvų reikalavimą pakeisti redaktorių. Krašto valdyba atmetė ultimatumą, ir jai solidarumą pareiškė visos apylinkių valdybos. Sydnėjiškių grupė (J. Kedys, J. Vė-teikis, V. Saudargas, A. Lukšytė, A. Skirka, J. Grudzinskas, J. Kapočius, E. Lašaitis ir P. Sakalauskas) po to ėmė leisti specialiai kovai prieš "defetistinę dvasią" neperiodinį "Lietuvos keliu" spaudinį. Aiškiai jautėsi, kad čia pasiruošimas rinkimams ALB krašto v-bos atstovų rinkimams. Rinkimai tuo būdu vyko kovingoj nuotaikoj. Sydnėjuj opozicija dalino net lapelį, nurodantį iš tikrojo kelio nuklydusius. Tokioje tat atmosferoje ir buvo gruodžio 28 pradėtas ALB krašto tarybos suvažiavimas. Krašto valdybos pirm. J. Maksvyčio (prieš pat suvažiavimą pakeitusio M. Zakarą) pasiūlyti kandidatai į suvažiavimo prezidiumą, — dr. A. Kabaila, A. Mikaila ir dr. V. Doniela, — slaptu balsavimu buvo išrinkti didele balsų dauguma (dr. A. Kabaila — 53, opozicijos pirmasis kandidatas V. Saudargas — 33 balsai). Opozicija ir toliau suvažiavime nieko savo negalėjo pravesti, nes nė vienu klausimu neturėjo balsų persvaros. Pakeistas statutas: krašto valdybos būstinė nebesiejama su Sydnėjumi (iki šiol turėjo būt renkama iš Sydnėjuj e gyvenančių), visos bendruomenės valdybos renkamos dviems metam, ALB nariais galės būti ir mišrių šeimų ne lietuvių kilmės žmonės. Naujoji krašto valdyba išrinkta Adelaidėje; pirm. Vytautas Neverauskas (gavo 62 balsus). "Mūsų pastogė" ir toliau leidžiama Sydnėjuj e. Ją laikinai redaguoja redakcinė kolegija su dr. A. Mauragiu priešakyje. Suvažiavimo nutarimu padėkota cenajai krašto valdybai ir pilnai rehabilituojamai buvusiam "M. p." redaktoriui V. Kazokui. Suvažiavime įvyko ir tikrai džiugus mostas: antrą suvažiavimo dieną pozicijos vardu J. Maksvytis ir opozicijos J. Kedys paskaitė iš rašto taikos žodžius ir ištiesė rankas. Nežiūrint didelio baiminimosi, atrodo, Australijos Lietuvių Bendruomenė pasuko naujajam dešimtmečiui išminties keliu.

Suvažiavime klausytasi dviejų referatų. A. Mikaila — "20 metų ALB-ei". Ryškinta lietuvių sąlygos Australijoje. Nepalankios: be išdirbto plano vykta į užjūrius: vietinė valdžia sutarčių pretekstu pasiekė, kad apsigyventa išsiblaškiusiai po kontinentą; mūsų vyriausieji veiksniai, sudaryti senųjų partijų principu, įnešė partinį sky-riojimasi ir į LB organizaciją. Palankios: krašto valdžia ir visuomenė netrukdo organizaciniam bū-rimuisi; australų visuomenės uždarumas talkina mūsų etninės individualybės išlikimui. Išvada: tik tautiniu solidarumu atsirėmusi šeima, mokykla, organizacija ties pamatus ir ateinančios kartos lietuvių sąmonei ir kalbai išlikti; išeiviams turėtų būti tik viena lietuvio partija ir viena opozicija — lietuvių tautą prievartaująs okupantas.

Dr. V. Doniela — "ALB gairės". Negeras reiškinys yra kai kurių pastangos bendruomenę įvilkti į vieną uniformą, bijantis nuomonių bei kelių skirtybių. Bendravimas su okupuota tauta gali turėti ir naudos — tai griovimas skiriančios uždangos bei užtvaros.

Jaunimo balsai
Aktyviai dalyvaujančio jaunimo Lietuvių dienose ypač šį kartą buvo gausu. Tiesa, jų sąmoningai vengta rinkti į krašto tarybą; opozicija jo itin šį kartą pribijojo. Bet juos sutikai sporto salėse, šokių festivalyje, privačiuose pobū-viuose,atskirai Naujųjų Metų sutikime, pritraukusiame 450 dalyvių. Taip dažnai pastaruoju laiku laidojant atsiskyrusius, džiugu, kad nemirštam.

Studentų suvažiavimas vyko gruodžio 23-30. Posėdžiuose dalyvavo apie 60, pobūvyje apie 120. Suvažiavimui pirmininkavo Mo-nash (Melbourne) un-te magistro laipsniui besiruošiąs lingvistas G. Kaminskas, sekretoriavo H. Antanaitis. Visų balsais priimtas nutarimas (pasiųstas krašto tarybos suvažiavimui) dviem pagrindiniais reikalais: 1. rasti formą, kad i

Australijos lietuvių jungtinis choras Lietuvių dienose Melbourne

Tautinių šokių festivalio dalyviai Lietuvių dienose Melbourne

ALB valdybas įeitų jaunimo atstovas, kurio amžius tarp 21-35 metų; 2. apgailestaujama ALB pasireiškę nesutarimai, jų žala jaunimui ir raginama ieškoti kelių sugyventi.

Aplamai dėl Lietuvių dienų buvo apklausinėta šiai apžvalgai keliolika jaunosios kartos atstovų. Skautų stovykloje tokį apklausinėjimą pravedė I. Didžytė. Beveik visi pirmoj eilėj paminėjo pobūvius, studentų rautą, asmenines pažintis bei ryšių užmezgimą. Iš programos — tautinius šokius ir jaunimo koncertą. Pastarajame geriausiai patikusi melburniškių dalis: moderniška, meniškai apipavidalinta ir atlikta, neatsiliekant nuo šių dienų scenos. Sydnėjiškių pasirodymas nelabai patiko: turėjo turinį, bet idėjos buvo blogai išreikštos, ir išėjo juokingai. Patys sydnėjiškiai bandė ir teisinti: negerai išėjo todėl, kad nebuvo leista įvesti tam tikrų dalių, kurios turėjo būti. Visų nuomonė — orkestras tai geriausias buvęs sydnėjiškių (jis buvo ultra modernus). Kitų vietovių pasirodymų niekas klausinėtų neprisiminė, nors daugeliui vyresniųjų Pertho jaunųjų "Sekminių vainikas" labai patiko.

Vyresnieji pasisako
Buvo pasiteirauta nuomonės kai kurių vyresniųjų. Atsakė: inž. A. Liubinas — Lietuvių dienų organizacinio komiteto pirm. (tik dėl kultūrinės - meninės dalies), prof. dr. A. Kabaila — krašto tarybos prezidiumo pirm., V. Neverauskas
— naujasis krašto valdybos pirm., dr. A. Nauragis — krašto tarybos ir dabartinis "M. P." redakcijos kolegijos narys; dr. K. Kazlauskas
— gydytojas, jaunesniosios kartos, pirmą kartą dalyvaująs krašto taryboje. Jų atsakymai (sutrauktai pateikiami pagal klausimus.

1. Kaip vertinate Lietuvių dienų kultūrinę - meninę programą ir jos įvykdymą? Kokių sugestijų turite ateičiai?
A. Liub.: Gerai, nes praėjo sklandžiai ir gausiai lankant. Vertėtų sudaryti programų komitetą, kuris padėtų vadovams sudaryti programą. Keikėtų sumažinti parengimų skaičių. Iš jungtinas ALB atstovų suvažiavimas, kuris gadina šventišką nuotaiką. Literatūros ir teatro vakarai nukeltini į Velykas.
A. Kab.: Programa graži, turininga, atlikimas aukšto lygio, turint, žinoma, galvoj, kad čia ne profesionalai. Tarybos posėdžiai atkeltini prieš meninę programą ir pasilinksminimus.
V. Nev.: Visi parengimai buvo aukšto lygio ir įvykdyti be didesnių priekaištų. Chorų pasirodymai — parengimų viršūnė. Jaunimo pasirodymai teikia didelių vilčių lietuviškumui Australijoje. Ateityje — dar didesnio tobulumo, kad Lietuvių dienos pavirstų meno festivaliu.
A. Maur.: Nėra abejonės, kad tai patys didieji įvykiai mūsų kultūriniame gyvenime. Ateičiai sugestijos — reikia geriau dainų repertuarą parinkti ir su jaunimu arčiau bendradarbiauti.
K. Kazl.: Maža mačiau. Paskiri chorai mūsų sąlygomis geri, bet jungtinis — mano ausiai nesusigiedojęs. To ir negalima pasiekti. Tai turėtų dirigentai pasvarstyti.

2. Kaip susumuotumėte ALB Krašto tarybos suvažiavimo darbus?
Kas teigiamo, kas neigiamo (jei bu-
vo)?
A. Kab.: Turint galvoj, kad suvažiuota įtemptoj atmosferoj, teigiamo pasiekta daug. Išsiskirstyta draugiškesnėj ir pozityvesnėj nuotaikoj. Bendruomenės organų egzistencija demokratinėje formoje išlaikyta. Džiugu, kad valdyba perkelta į Adelaidę. Neigiama: dalis mūsų stokoja nuosaikumo. Kiekvienam kitaip galvojančiam jie be atodairos priskiria nepageidaujamas savybes, ideologijas. Trūksta tolerancijos ir logiško samprotavimo.
V. Nev.: Teigiama, kad suvažiavime pasisakyta rūpimais klausimais, parodyta, kur stovi didelė ALB dauguma. Šis suvažiavimas buvo tikrai visų lietuvių, nežiūrint grupinių nusistatymų. Neigiama — nemokėjimas kultūringai vesti diskusijų. Labai džiuginantis reiškinys suvažiavime — kai kurių dalyvių mokėjimas pasikelti virš savo asmeninių jausmų ir parodymas daug geros valios.
A. Maur.: Teigiama, kad krašto valdyba priklausys ne nuo vietos, o nuo žmonių pajėgumo vadovauti.
K. Kazl.: Išrinkta krašto valdyba — tai teigiama. Buvo progos užmegzti ar atnaujinti pažintis tarp aktyvesniųjų bendruomenės narių (daugiausia bare prie alaus stiklo). Neigiama — beveik visos kalbos, nes kalbėjo nepasiruošę, kartojosi. Teisinga, kad buvo laikas apibrėžta ar nutraukta kalbant. Išsikalbėti psichologiniu požiūriu sveika, bet suvažiavimas turi atlikti darbą.

3. Kokios reikšmės, Jūsų manymu, suvažiavimas turės tolimesniam ALB gyvenimui?
A. Kab.: Esu optimistas ir tikiu, kad ateityje mūsų bendruomeninis gyvenimas bus darnesnis ir kultūriškai gyvesnis.
V. Nev.: Tikiu, kad suvažiavimas padėjo pagrindus ramiam ir kūrybingam gyvenimui. Tą savo tikėjimą remiu, kad a) buvo išsikalbėta dėl praeities nesklandumų, b) parodyta gera valia paveikė raminančiai, c) naujoji krašto valdyba išrinkta iš žmonių, norinčių siekti ramybės ir sugyvenimo, d) krašto valdybai pareigos patikėtos didele balsų dauguma.
A. Maur.: Manau, turės teigiamos reikšmės, Pasimokėm, ko nereikia daryti; patyrėm, kaip brangi yra vienybė, kai ją buvom praradę; vieni kitus geriau pažinom.
K. Kazl.: Greičiausiai nieko ypatingo. Norėtųsi, kad aršieji kovotojai pasidarytų santūresni ir kultūringesni, pažabotų savo fantaziją ir žodžius.

4. Kaip turėtų būti pravesti krašto tarybos posėdžiai ateityje?
A. Kab.: Gyvenamojo krašto jurisdikcija nusako narių teises, pirmininko teises ir prievoles. Tvarką vis dėlto nustato pirmininkaujantis, nes jo pareiga vesti susirinkime. Pas mus dažnai pasitaiko, kad koks nors dalyvis nuolat pertraukineja ir sakosi kalbąs dėl tvarkos, o pats kelia netvarką.
V. Nev.: Ateities suvažiavimuose siūlyčiau du pakeitimus. Skirti daug daugiau laiko aktualioms paskaitoms ir iš jų kylančioms diskusijoms, gal net suskirstant dalyvius grupėmis klausimui išnagrinėti ir vėliau pateikti suvažiavimui. Skirti daug daugiau laiko tarpusa-viam atstovų asmeniškam susipažinimui ir išsikalbėjimui. Pietų protarpio 1 valandos negana.
A. Maur.: Būtų gerai atskirti ALB krašto tarybos suvažiavimą nuo Lietuvių dienų. Suvažiavimas yra planavimas, darbas, ir būtų daugiau laiko tam atsidėti.
K. Kazl.: Suvažiavimą reikia pravesti prieš kultūrinę - meninę programą. Gerai suplanuotas ir vadovaujamas suvažiavimas neturėtų ilgiau užtrukti kaip pusantros dienos. Veiklos programą turėtų pasiūlyti ne senoji valdyba, bet naujieji kandidatai.

5. Ar reikalinga artimoje ateityje kultūrinis simpoziumas ir kokia tema?
A. Kab.: Jei turima galvoje tarp mūsų kilę ginčai, tai manau, jog mažai kas paneigs, kad kultūrinis glaudumas tarp lietuvių — ar užjūriuose ar tėvynėje — gali būti lietuvybei naudingas ir turėtų padėti mūsų tautinę kultūrą puoselėjant. Ginčijamasi remiantis jausmais, o ne logika. Tokių dalykų svarstymui reikia daug susiklausymo ir vienas kitu pasitikėjimo, atsargumo, bet ir drąsos. Apivarus paleidus ir savo šešėlio bijant, joks prasmingas šitų klausimų svarstymas bei mintimis pasikeitimas, mano nuomone, neįmanomas. Man regis, kad mūsų bendruomenė Australijoje dar nėra pribrendus ramiai apie tai kalbėti.

V. Nev.: Taip, reikalingas. Jau pats pasiruošimas simpoziumui, dalyvavimas jame, jo atgarsiai yra. naudingas įnašas mūsų bendruomeniniam gyvenimui. Temos — mūsų lietuviškumo išlaikymas, jaunimas, švietimas, bendruomeninio pobūdžio turto didinimas ir pan.
A. Maur.: Reikalinga. Reikia išryškinti "lietuvių Australijoje" temą, kurią jaunuoliai dažnai kelia.
K. Kazl.: Taip. Tema — "išeivija ir tauta". Reikia išryškinti ir konkrečius, dabar įmanomus bendravimo su tauta atvejus.

Santrauka
Pats apžvalgos autorius mano, kad susumavimo jam nebereikia daryti, nes tai atliko kiti, talkon jo paprašyti. Jis tik jautė, kad Lietuvių dienose visko buvo tiek daug, kad nesuspėtum bėgioti. Tautinių šokių festivalį reikėtų paįvairinti. Gal į jungtiną išraiškos šokis, kokios nors baladės įsceni-zavimas ar baleto gabalas iš lietuviškų operų? Choruose taip pat linksmesnė ar aktualesnė daina labiau prabiltų į jaunąją kartą. Pastebime, kad klausinėti jaunuoliai dainų šventės visai neprisiminė, šiaip jau vyresnieji, apžvalgos autorius tarp jų, tikrai gėrėjosi dainų švente ir buvo didžiai dėkingi dainininkams ir dirigentams. Bandymas suruošti jaunųjų dailininkų parodą vertas dėmesio. Tik ateityje, jei vėl būtų rengiama, vertėtų siekti didesnio įspūdžio. Literatūros vakare su skausmu pasigesta Pulgio Andriušio, mirusio prieš pat Kalėdas. Stokojo V. ir J. Janavičių.

Programos vadovai daug padirbėjo: A. Liubinas — viskam vadovaudamas, J. Jokūbauskienė — parodai, M. Gylytė — teatrui, J. Tamošiūnas — sportui, H. Statkuvienė — tautiniams šokiams, M. Malakūnienė — literatūros vakarui, L. Baltrūnas — dainų šventei ir D. Baltutienė — jaunimo koncertui.

Mūsų bendruomeniniai reikalai, tikėkim, pragiedrės. Vyresniesiems laikas reiškinius vertinti tik išminties - laikas reiškinius vertinti tik išminties akimis ir plačiu žvilgsniu, r kai žiūrim į praeitį ar ateitį. Emocijos — geras reiškinys, bet ne visur. Malonu lietuviškoj bendruomenėj, jei ten šilta ir jauku. Nevarinėkim vienas kitų. Jau vien tas velniavas sukeldami, atstumiame ypač jaunimą. Neieškokim agentų iš kitur, nes nesąmoningai " patys esame griovėjais. Jei senimas ir neturi kur pabėgti, tai jaunimui keliai platūs gyvenamojo krašto bendruomenėje ir jų klubuose. Reikalai tie patys: ir JAV, ir Kanadoje, ir P. Amerikoje, ir čia Australijoje. Daugeliu požiūriu — ir krašte, Lietuvoje.

Australijos krašto tarybos prezidiumas, pirmininkaujamas prof. A. Kabailos, turėjo sunkų darbą, kreipdamas bendruomenės organizacinę veiklą išminties keliu, Džiugu, kad jiems talkino didelė atstovų dalis, o taip pat ir opozicija. Ir oras Melbourne pragiedrėjo. Tarybai posėdžiaujant lijo kaip iš kibiro, o dabar saulė žeme ridinėja.
A. Zubras

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai