Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
GERAS LITUANISTINIS INASAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jonikas   
Lituanistikos Darbai III. Brooklyn, 1973, 307 psl. Išleido Lituanistikos Institutas, redagavo Vincas Maciūnas.
Tai trečiosios šio tęstinio leidinio knygos, sukaupusios nemažą lituanistinį įnašą.

Daugiausia vietos skirta kalbinei sričiai. Pr. Skardžius pateikia 'Lietuvių vandenvardžius su -nt-; jų darybą, kilmę ir reikšmę", monografinio pobūdžio tyrinėjimą, vieną svarbiausių autoriaus lituanistinių darbų, jo parašytų jau JAV. Autorius, nors ir reliatyviai1 nepalankiomis šiokiam darbui sąlygomis, duoda gilesnį, kritiškesnį ir žymiai platesnį klausimo nagrinėjimą, negu tai yra padarę kiti tyrinėtojai. Iš tokių kitų apie šią priesagą, kaip ir apskritai lietuvių vietovardžius, palyginti nemaža yra rašęs R. Schmittleinas, tačiau, kaip ir pats Skardžius pažymi, jis "aplamai imant, mažai tesirūpina cituojamųjų pavyzdžių tikslumu bei autentiškumu, daugelį dalykų svarsto gana savotiškai, be gilesnės kritikos, ir todėl nemaža senų, tikrai lietuviškų tikrinių vardų be jokie aiškesnio pagrindo, kartais visai dirbtinai kildina iš germanų kalbų" (psl. 9). Skardžius išveda, kad šios priesagos vandenvardžiai yra daugiausia denominatyvinės darybos, tik iš dalies priklausomybi-nės, bet vargiai (kaip kitų teigiama) mažybinės reikšmės, o -t-šioj priesagoj yra vėliau pridėtas formantas. Gerai žinomas savo lietuvių bei baltų kalbų tyrinėjimais amerikietis prof. W.R. Schmalstie-gas, neretas dalyvis ir pačių lietuvių mokslininkų suvažiavimuose, duoda savo studijas apie prūsų kalbą — struktūrinį tos kalbos gars-menų (fonemų) aiškinimą bei kelias naujoviškos prūsų kalbos žodžių, etimologijas.
Šių eilučių autorius nagrinėja Lietuvos studentų pavardes, kurias yra išlaikiusios XV-XVIII a. Europos universitetų matrikulos, taip pat rašytojos Žemaitės santykį su bendrine kalba ir pateikia keturis neskelbtus K. Būgos laiškus su trumpais paaiškinimais.

Toliau nemaža vietos skiriama ir lietuvių literatūros sričiai. Pats leidinio redaktorius V. Maciūnas skelbia 27 Žemaitės laiškus (iš jų 24 rašytus Amerikoje Uršulei Jo-kūbauskaitei) su plačiais, detaliais komentarais. Tai labai vertingas dokumentuojamo pobūdžio įnašas mūsų rašytojos gyvenimo ir kūrybos vaizdui papildyti ir paryškinti. B. Vaškelis taip pat su paaiškinimais pateikia penkis Jurgio Baltrušaičio laiškus, rašytus praeitojo karo metu, kuriuose poetas rūpinasi, kaip išleidus savo ano meto kūrybą, ir užsimena, kad B. Sruoga jam kiek anksčiau prasitaręs, jog kažkas (J.B. nebeatsimenąs kas) rūpinąsis jo. Baltrušaičio, kandidatūros pasiūlymo Nobelio premijai gauti. Ta laiškinė medžiaga, be abejo, vertinga, tik neaišku, kodėl šiokioje mokslinėje dokumentacijoje turėjo būti "Laiškų kalba, taisyta", jų skelbėjui net visai nepasiteisinus. Pagaliau R. Šilbajoris platesnėje studijoje iškelia K. Ostrausko teatrinių veikalų struktūrinius principus, naujus lietuvių teatre.

Istorijai skirtas J.P. Slavėno straipsnis, kuris duoda daugiau chronologinę Lietuvos nepriklauso-mybinio laikotarpio lietuvių ir vokiečių trinties raidą Klaipėdos krašte. P. Rėklaitis apžvelgia lietuviškosios kartografijos pradžią 1898-1917 m. laikotarpiu bei su tuo susijusių Lietuvos etnografinių sienų ir lietuviškųjų vietovardžių lyčių klausimų sprendimo evoliuciją.

Visų lietuviškai rašytų straipsnių duodamos ir angliškos santraukos (viena ir vokiška), ir visai teisingai. Tačiau yra pakankamai pagrindo, kad šiame leidinyje turėjo būti duotos lietuviškos santraukos ir dviem angliškai parašytiems straipsniams.

Leidinyje yra ir palyginti platus recenzijų skyrius, kur panagrinėjami vėlesnieji lituanistiniai P. Joniko, J. Kazlausko, J. Jurginio, G. Raenko, Pr. Skardžiaus, W. R. Schmalstiego bei A. Klimo veikalai, taip pat Baltisticos' VII tomas, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės vyskupų reliacijos, skelbiamos iš Vatikano archyvų, redaguotos P. Rabikausko. Tomo gale duodamos trumpos mirusiųjų Lituanistikos Instituto narių biografijos (J.J. Bačiū-no. K. Avižonio, P. Pauliukonio K. Karpiaus, Z. Ivinskio, K. Račkausko, V. Viliamo, A. Salio, pačiam redaktoriui spėjus priminti, kad, bespausdinant šį leidinį, dar mirė du instituto nariai: S. Bie-žis ir J. Aistis).

Redaktoriui dr. V. Maciūnui pavyko sutelkti šiai kolektyvinei knygai vertingų lituanistinių straipsnių ir kartu pakelti leidinį į normalų, gerą akademinį lygį. Knyga išleista su finansine Lietuvių Fondo parama. (Gaunama Lietuvių Fonde, 2422 W. Marąuette Rd., Chicago, 111. 60629).
P. Jonikas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai