Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
P.E.N. KLUBO SUVAŽIAVIMAS BARCELONOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Goštautas   
Spalio 12-13 per šimtą P.E.N. Klubo delegatų iš įvairių pasaulio kraštų suvažiavo į Joan Miro Fundacijos rūmus Barcelonoje susipažinti su "mažai žinomomis literatūromis". Tarp daugelio kitų suvažiavime dalyvavo vengrų, korėjiečių, lenkų, japonų, Rytų Vokietijos ir lietuvių atstovai.

Žymi programos dalis buvo skirta taip pat suvažiavimo šeimininkams — katalonams, atseit jų kultūrai ir literatūrai. Ispanijos provincija Kata-lonija turi šešis milijonus gyventojų. Jų priespauda per paskutinius 40 metų buvo panaši į lietuvių priespaudą carų laikais ir dabartinę komunistų okupaciją. Patys daug iškentėję, P.E.N. Klubo suvažiavime ka-talonai mus gerai suprato ir užjautė.

Katalonija savo istorija skiriasi nuo Ispanijos. Ji artimesnė pietinei Prancūzijai, nors su ja santykiai buvo nutraukti per albigiečių Kryžiaus karą po 1213 m. pralaimėjimo. Vėliau, kai Ispaniją nuo 1717 m. ėmė valdyti Borbonų dinastija, Katalonija priešinosi ir patyrė bausmių. Kata-lonų kilmingiesiems buvo atimtos privilegijos. Centrinė Ispanijos vyriausybė Madride visuomet buvo nekenčiama. Net per pilietinį ispanų karą daug katalonų kariavo respublikonų pusėje, tikėdamiesi gauti autonomiją, kurią pagaliau jiems suteikė dabartinis karalius. Šis P.E.N. Klubo sumažiavimas buvo savotiškas ir Katalonijos kovų dėl tautinės kultūros pagerbimas. Paminėtina, kad oficiali suvažiavimo kalba buvo ne ispanų, o katalonų, ir lietuvių atstovams teko kalbėti angliškai, kad nebūtų užgauti šeimininkai.

Kiekvienas P.E.N. Klubo suvažiavimas neišvengia nė politinių atspalvių. Tai juk tarptautinė rašytojų draugija. Jos nariai kuria savitą tautinę kultūrą, susiremdami kartais su didžiomis kliūtimis. Kiekviena tauta ieško pripažinimo tarptautinėje plotmėje, neišskiriant nė P.E.N. Klubo suvažiavimų.

Šiame suvažiavime daug domesio skirta vertimams, nes tik per juos pažįstamos mažųjų tautų literatūros. Vengrijos delegato visa paskaita lietė klasikų vertimą į jų kalbą. P.E.N. Klubo suvažiavimo dalyviai labai domėjosi ir lietuvių verstiniais raštais. Manyland leidykla lietuvių atstovus buvo aprūpinusi šio pobūdžio knygomis bei katalogais. Nemažai susidomėjimo parodyta ir Lituanus žurnalui. Jį taip pat mielai gaudė suvažiavimo atstovai. Tik panašiuose tarptautiniuose suvažiavimuose labiausiai paaiškėja, kokie reikšmingi yra Stepo Zobarsko užmojai skelbti mūsų rašytojų kūrybą anglų kalba. Tie užmojai, aišku, turėtų būti stipriau remiami mūsų organizacijų bei pavienių asmenų — mecenatų. Sovietai gi nesnaudžia ir nesigaili lėšų iškreiptai propagandai svetimomis kalbomis. Mes kol kas turime galimybių teisingai informuoti pasaulį apie Lietuvą ir jos literatūrą.
1979 m. P.E.N. Klubo suvažiavimas įvyks Brazilijoje.

Būtų naudinga, kad Lietuvių Fondas finansuotų išleidimą mažų lietuvių literatūros antologijų anglų, ispanų ir portugalų kalbomis.

P.E.N. Klubo suvažiavime Barce-lonoje lietuviams atstovavo Tomas Venclova ir šio pranešimo autorius. Mudu turėjome progų ne tik nušviesti lietuvių literatūros padėtį tėvynėje ir emigracijoje, bet apie tai ir privačiai pakalbėti su daugelio kraštų atstovais. Tomo Venclovos pristatymas suvažiavimo dalyviams kaip poeto ir Helsinkio lietuvių grupės nario susilaukė Katalo-nijos P.E.N. Klubo prezidento Josep Palau į Fabre labai palankių žodžių. Malonu ir tai, kad Kataloni-jos poezijos žurnalo El Pont redaktorius Miąuel Arimany didžiai domėjosi Pabaltijo tautų poezija, kurią rado Lituanus žurnale. Jis prašė atsiųsti jam tos poezijos originalų ir ispaniškų vertimų. Ypač jis susidomėjo Tomo Venclovos poezija, kurios porą eilėraščių jam išverčiau į ispanų kalbą.

Ir šiame P.E.N. Klubo suvažiavime iškilo Sovietų Sąjungos rašytojų priėmimas. Jų reikalavimai kieti — pašalinti iš klubo egzilų rašytojų vienetus. Sovietų Sąjungos priėmimas susilaukė opozicijos, ir jo svarstymas atidėtas ateinančių metų suvažiavimui. Rusai patyrė ir kai kurių nepalankių staigmenų. Svarstyta kalinio Viktoro Petkaus priėmimas svečiu į kurį nors P.E.N. Klubo centrą. Tai daroma, kad disidentams būtų suteikta moralinė apsauga. Perskaitytas ir iš Sovietų Sąjungos atsiųstas disidentų rašytojų laiškas, kuriame prašoma padėti įsteigti nepriklausomą P.E.N. vienetą Maskvoje.

Lietuvių atstovai turėjo progų ir už P.E.N. Klubo suvažiavimo salės durų pasikalbėti su žurnalistais bei rašytojais ir duoti tris pokalbius laikraščiams, būtent Madrido El Pais, Barcelonos La Vanguardia ir Katalonijos vieninteliam dienraščiui jų kalba — Avui. Mūsų dalyvavimas buvo prasmingas: Lietuvos vardas bei jos problemos išplūdo į paviršių tiek tarptautiniame rašytojų suvažiavime, tiek Ispanijos spaudoje.
Stasys Goštautas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai