Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Koks bus ateities laikraštis PDF Spausdinti El. paštas
Kai San Francisko mieste posėdžiavo Sąjunginių Tautų konferencija, didžiulis ,,New York Times“ dienraštis su savo specialia laida, išleista New Yorke, konferencijos dalyvius pasiekė greičiau, nei savo nuolatinius abonentus New Yorke. Kaip tat pavyko padaryti? Pasirodo, viena. New Yorke atspausdintą laikraščio egzempliorių pavyko perduoti radiograma į San Prancišką ir ten rotacine mašina išspausdinti. Ką tąsyk padarė „Times“, tą ateityje, amerikiečių mėnesinio žurnalo „American Mercury“ tvirtinimu, bus galima padaryti ne tik jam vienam, bet ir daugumai laikraščių — ne tik bus galima, bet net reikės. Kodėl? To reikalaus skubumas ir ištobulėjusi žinių perdavimo technika. Laikraščiai turės turėti savo siųstuvus, o jų abonentai specialius priimtuvus, reikalingą, popieriaus kiekį, ir galės per radiją perduodamus laikraščius su iliustracijomis čia pat atsispausdinti. Ta procedūra vadinama faksimile arba sutrumpintai ,,Fax“. Tuo būdu faksimilė ateity bus svarbiausias laikraštinis veiksnys. Tai bus patobulintas laikraštis, kaip kad televizijos aparatas, galinąs radio klausytojus ne tik girdėti, bet ir matyti programos atlikėjus radiofone.

„Fox“ entuziastai galės rytais, prieš gerdami kavą, skaityti laikraščius, tik kiek sumažinto formato, kiek norėdami, kaip ir mūsų dienomis — jie gaus lygiai tokią pat atspausdinto laikraščio kopiją, kokią kad gavo San Francisko konferencijos dalyviai „Times“ dienraščio. Pagaliau aparatus numatoma taip ištobulinti, kad jie kopijas perduos net abonentui išėjus į darbą ir nesant namie — per lietų ir vėją, nepaisydami sniego audrų, karščių ir šalčių, visokiais atvejais ir visokiais metų laikais, jei tik aparatai veiks. Laikraščio egzempliorių bus galima gauti visur: biure, važiuojančiam traukiny, skrendančiam lėktuve. Tačiau tai vis dėlto dar ateities dalykas. Ligi tai pavyks tobulai padaryti, pirma dar reikia nugalėti pora nežymių kliūčių.

Faksimilė nėra naujiena. Ji praktikos reikalams amerikiečių karinės tarnybos buvo pradėta plačiau vartoti jau 1928 m. Karo metu ja pasinaudojant buvo perduodami skubūs pranešimai, Įsakymai, instrukcijos. Šiandien su ja galima per minutę perduoti 800 žodžių arba 13X18 dydžio paveikslą — vaizdžiau tarus, vidutinio dydžio romaną per 1,5 valandos. Tuo būdu priartėjama prie laikraštinio sparčio, nors, žinoma, nuo greitumo kiek nukenčia spaudinio kokybė ir technika.

Modernus faksimilių priimtuvas yra tokio dydžio, kaip kelioninė rašomoji mašinėlė. Jį galima prilaistyti prie radijo aparato arba kombinuotai naudoti ir radiogramoms, ir faksimilėms priimti. Tereikia tik įjungti popieriaus ritinį — ir laikraštis bus gatavas. Aparato kaina — 50 dol., vadinasi, tiek pat, kiek gera rašomoji mašinėlė.

Savaime aišku, kad tokie metodai, pritaikyti žinioms perduoti ir laikraščiams spausdinti, laikraštiniam gyvenime padarys tikrą perversmą. Faksimilė gamybos kaštus tiek numuš, jog laikraščių leidėjai ne tik prieš ją nekovos, bet kiekvienas stengsis juo greičiau tokį metodą pats prisitaikyti praktikoje. Nereikės tada nei jokių rotacinių mašinų, nei stereotipų, nei savų lėktuvų, nei sunkvežimių išėjusiems iš spaustuvės laikraščiams ekspedijuoti. Gal gi bus galima išsiversti net be popieriaus. Tačiau medžiagos renkamasis darbas — žinių rinkimas ir perdavimas, surinkimas linotipais ir intertipais, techninis sutvarkymas etc. — faksimilės bus vargu paliestas. Tuo būdu reporteris, redaktorius ir rinkėjas ir ateity turės plušėti šios rūšies laikraštinės revoliucijos veik nepatyrę. Nebus sukurtas nė naujas laikraščio tipas, tik sumodernintas spaudinių ar — dabar jau „gaminių“ pristatymas.

Kaip bus renkamas už laikraštį mokestis? Svarbiausią problema, sudarys, kaip pristatyti laikraščio abonentams, turintiems specialius faksimilių priimtuvus, reikalingą kopijoms daryti popieriaus kiekį. Pagaliau laikraščius bus galima dovanai siuntinėti, jei tik juos išlaikys savo skelbimais įvairios firmos. Tačiau, kad būtų išlaikytas laikraščių nepriklausomumas, greičiausiai teks įsivesti vad. kodinius aparatus, kurie pradės veikti tik pagal tam tikrą kodą: aparatas galės priiminėti tik vieno kurio laikraščio siunčiamas kopijas. Galimas dalykas, kad skelbimų davėjai net tokius aparatus dovanai abonentams pristatinės, kad tik juos imtų ir jų norimų žinių klausytų...

Tuo tarpu televizijos aparatai tebedaro greitesnę pažangą už faksimiles. Iš viso spaudos technika per pastaruosius 20 metų toli gražu nėra padariusi tos pažangos, kokią kad padarė kitos pramonės šakos. Tačiau ilgai toks apsileidimas negalės būti toleruojamas, nes laikraščių leidėjus nukonkuruos radijas.

Amerika šiandien turi mažiau laikraščių, nei jų turėjo prieš 20 metų. Tačiau tuo pačiu niveliuojama amerikiečių viešoji nuomonė, kurią vis daugiau ima lemti vad. „spaudos karaliai“, kaip Hearstas ir kt. Stočių skaičius nuo 1000, galimas dalykas, turės Amerikoj padidėti iki kokių 3500, o susidariusią spragą galės užkišti valdiniai paštų įstaigų siųstuvai, kurie nuo vidurnakčio iki ryto, kai neveikia radijo siųstuvai, galės perduoti rytinius laikraščius.

Vis dėlto tai ir Amerikoje tėra dar tiktai rytojaus dienos svajonė. Šiandien laikraščiai ir ten eina, kaip tebėję, — senaisiais metodais.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai