Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KRYŽIAUS KELIAI PRANCIŠKONŲ VIENUOLYNE BROOKLYNE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jurkus.   
Nuo seno Kryžiaus Keliai pranciškonų yra ypatingai pamėgti, šv. Leonardas iš Porto Mauricijo, pranciškonas, itin išplatino Kryžiaus Kelių kultą. Popiežiai gi suteikė privilegiją pranciškonams—jie vieni tegali bažnyčiose ar koplyčiose pašventinti Kryžiaus Kelius.

Tasš pranciškoniškas tradicijas gražiai puoselėja ir lietuviai pranciškonai Amerikoje. Jie Kennebunkpor-te, Me., 1959 pastatė originalų Kryžiaus Kelių paminklą (architektas J. Mulokas, skulptorius V. Kašubą).

Praeitais metais nauji originalūs Kryžiaus Keliai pašventinti ir Brook-lyno vienuolyno koplyčioje, čia jau anksčiau įtaisyti nauji vitražai (V. K. Jonyno), originalios žvakidės (V. Kašubos), altoriams uždangalai lietuvių tautodailės dvasioje (A. Tamošaitienės), daromi stilingi altoriai, išdekoruotas vidus. Pilnam koplyčios ansamblio užbaigimui reikėjo ir originalių Kryžiaus Kelių, nes senieji, devocionaliniai, nebetiko.
Pirmoji idėja buvo — užsakyti mozaikinius Kryžiaus Kelius. Tam darbui pakviesta dailininkė Aleksandra Kašubienė. Ji gerai susipažino su duotom sąlygom ir padarė mėginimus mozaikine technika. Gautieji rezultatai jos nepatenkino. Koplyčia nėra didelė, tai ir stočių formatai negali būti dideli. Gi mažame formate mozaikine technika išsakyti didelė temą nėra taip lengva. Varžė dar ir ribotas laikas. Tada ji pasiūlė įjungti glazūruotas plyteles. Prie tos technikos ir buvo sustota.

Taip šiam darbui Aleksandra Kašubienė visai nenaudojo mozaikinės medžiagos. Ji pati pagal savo planą parengė molio plyteles, apdengė glazūros spalva, išdegino ir tada jas laužė, kaip norėjo. Be to, veidai, rankos, apnuogintas Kristaus kūnas (nukryžiavimo scenose) yra padaryti iš vieno gabalo, čia piešinio linijos yra įdėtos į glazūros spalvą. Tuo laimėta daug: laiko, nes, pvz. dirbant grynai mozaikine technika, vienam veidui reikia daugybės įvairia-formių akmenėlių; antra — faktūrinio subtilaus turtingumo — gintarinė kūnų spalva čia žaidžia įvairiais pustoniais, suvirimais, nubė-gimais, susilietimais, ko visiškai negalima išgauti mozaikos technikoje.
Apie šiuos didžiuosius glazūruotus gabalus dailininkė mozaikiškai komponavo drabužius, įvesdama įvairaus dydžio ir formų plyteles, gi foną dirbo iš keturkampių plytelių.

Į akis krinta forma — Kryžiaus Kelių stotys yra trikampės, o ne keturkampės, kaip esame įpratę visur matyti. Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad dailininkė įieško efekto. Taip nėra. Dailininkė gerai jaučia koplyčios sąlygas — sunkius karnizus palubėje, žibintus, durų ir langų aprėminimus, nes koplyčia nėra statyta specialiai, ji perdirbta iš didelės salės. Savo stočių trikampiu ji norėję įnešti daugiau bažnytinės atmosferos — tie trikampiai primena gotikos langus ar skliautus.

Trikampiai nedidelį, 19 colių augščio, 22 colių pločio. Į tokį formatą reikėjo sutalpinti visą scenos mintį. Taip dailininkė buvo priversta suglaudinti, suprastinti. Figūros rodomos ne pilnai visos, o tik du trečdaliai, pačioje scenoje palikti tik būtiniausi asmenys.
Piešinius padėjo parengti jos vyras, skulptorius Vytautas Kašubą, kuris taip pat ėjo prastinimo keliu, ryškindamas minties pagrindinius bruožus.

Kryžiaus Kelių stotys turi sudaryti bendrą vienetą ir kartu kiekviena turi būti savaranki. Tas bendrumas čia pabrėžiamas tuo, kad veiduose ir pačiose figūrose sutelkta daug rimties ir vienišumo. Kristus išduotas, Kristus vienišas ir kenčiąs . . . Ta nuotaika auga iki nukryžiavimo scenos. Gi kiekviena stotis yra išspręsta ir atbaigta, gerai apgalvojant. Kiekvienoje pabrėžiama slinktis, perėjimas iš vienos stoties į kitą. Ta slinktis išreiškiama rankų mostais, figūrų palenkimu viena kryptim.

Koplyčios sąlygos padiktavo ir spalvą. Dailininkė panaudojo aukso fonus, nes auksas pagauna ir mažus šviesos atspindžius. Taip ir prie mažos šviesos įžiūrimos pagrindinės figūros. Į platų spalvų žaismą dailininkė nesileidžia, palieka visa nedidelėje spalvų varijacijoje, kad nesudrumstų rimties ir vientisumo.

Tos Kryžiaus Kelių stotys yra pakabintos savotiškai — ne tiesiai ant sienos, bet ant riešuto medžio lentos, kuri vienoje pusėje sujungia 9 stotis, kitoje — kitas 5. Prie lentos yra pritvirtinti eilės numeriai ir kryželiai. Ir tai gali atrodyti įmantrų, bet taip nėra. Tokio nedidelio formato, pakabintos tiesiai ant sienos, stotys gali atrodyti nepritapusios. Dabar, sujungtos viena lenta, jos išlaiko vientisumą ir padeda pačiai architektūrai — jos sukelia iliuziją, kad koplyčia yra didesnė. Reikia atkreipti dėmesį ir į augštį kuriame jos pakabintos. Ir augštis yra apgalvotas, išjieškotas. —Dabar tos lentos apvaldo sienos erdvę ir kartu padidina lubų augštį.

Dailininkė Aleksandra Kašubienė pirmą kartą kūrė Kryžiaus Kelius ir reikia pasidžiaugti šia jos kūryba. Per visą 14 stočių ji ištesėjo ir savo nuoširdumą ir kūrybinį polėkį. Taip pat technikiniu požiūriu darbas atliktas be priekaištų.

Kryžiaus Kelių mecenatai: Zenonas ir Ona Klausevičiai-Close iš Ridgewoodo, N.Y. P. Jurkus.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai