Mūsų religinė literatūra buvo negausi ir nestipri nepriklausomybės laiku. Gi tautai patekus ateistinio okupanto vergijon, ji pasiekė vege-tavimo laipsnį. Todėl kiekvienas religinis rašinys ar veikalas yra sveikintinas ir brangintinas. Sveikintinas yra ir neseniai pasirodęs T. dr. Kornelijaus Bučmio, O.F.M., veikaliu-kas apie Mariją. Jo pretenzija, tiesa, yra labai kukli — jis skirtas tik gegužinių pamaldų mąstymams apie Mariją. Iš tikrųjų tačiau T. K. Bučmio knyga "Gegužės Mcnuo" yra trumpa, populiari marijologija. T. K. Bučmys pateikia savo mažame veikale beveik visa, ką galima rasti plačiuose teologiniuose veikaluose apie Dievo Motiną.
Veikalo kalba yra gryna ir lengva. Kadangi veikalas yra skirtas nevienodo išsilavinimo tikintiesiems, būtų buvę galima lengvai pakeisti kai-kuriuos lotyniškus, tiesa, jau tarptautiniais virtusius žodžius, pvz. modelis (66 p.), racionalistai (85 p.).
Veikalo stilius yra sklandus ir dominąs, tik kiek nevienodas. Be abejo, stilius daug priklauso nuo aprašomojo dalyko. Nenuostabu todėl, kad ir T. K. Bučmys turėjo keisti
stilių, aprašydamas skirtingus Mariją liečiančius dalykus. Tačiau jis galėjo lengvai išlaikyti vienodą stilių, jei tik būtų daugiau kreipęs į tai dėmesio. Gi vienodas stilius būtų padaręs veikalą labiau suprantamu, ypač mažesnio išsilavinimo skaitytojams.
Dar būtų galima prikišti autoriui sistematiškos tvarkos stoką. Logiška tvarka yra reikalinga kiekvienam veikalui. Ypač ji reikalinga veikalui, skirtam mąstyti ir atsiminti. Juk yra visiems žinomas psichologinis reiškinys, kad vienas daiktas ar įvykis mums padeda prisiminti kitą, į jį panašų, šis principas turėjo būti pritaikintas ir "Gegužės Mėnesio" veikalui. Kadangi jis liečia vieną ir tą patį asmenį, tai jo atskiri straipsniai turėjo būti pateikti pagal jau visame pasaulyje nusistovėjusią tvarką: trumpa Dievo Motinos biografija, jos asmens charakteristika, jos veikla ir jos reikšmė pasauliui. Šitokia tvarka būtų padariusi veikalą daug įdomesniu ir praktiškesniu.
Dar viena veikalo silpnybė yra pastebima: skaitymų gale praktiškų išvadų stoka. Tiesa, kai kurie skaitymai yra ištisai moralizuoją, kiti turi vykusias išvadas ir paskatas. Tačiau dauguma skaitymų, ypač dogmatiško pobūdžio, yra baigiami staiga, be jokių išvadų. Tai yra negera. Paskutinių laikų vokiečių panašūs veikalai turi ne tik trumpas, praktiškas išvadas ir paskatas, bet net trumpas maldas. Mano nuomone, ir T. K. Bučmys turėjo tai padaryti, ypač dėl dviejų aplinkybių: gegužinės maldos šiame krašte yra laikomos ne visose lietuvių bažnyčiose. Be to, bendrai jos yra labai negausiai lankomos. Todėl šis veikalas turėjo būti skirtas labiau privačiam pamaldumui. Tam gi praktiškos išvados su trumpomis maldomis būtinai reikalingos.
Dėl viršminėtos aplinkybės pageidautina, kad šios rūšies veikaluose būtų daugiau maldų ir giesmių knygos pabaigoje. Tai padeda padaryti tiek viešas, kiek ir privačias pamaldas įvairiomis ir įdomiomis. Juk vartoti visą gegužės mėnesį tą pačią litaniją, giesmę ir maldą yra labai nuobodu. Norint padaryti pamaldas įvairesnes, tenka vartoti kitą vadovėlį, o tai yra nepraktiška.
Nepaisant šių kritiškų pastabų, T. dr. Kornelijus Bučmys, išleisdamas šią knygelę, labai daug patarnavo lietuvių katalikų visuomenei. Mano troškimas yra, kad kiekvienas tikįs lietuvis įsigytų šį veikalą ir dažnai juo naudotųsi. Taip elgdamasis, tikįs lietuvis ne tik sustiprintų savo pamaldumą į Dievo Motiną, bet ir pagilintų savo žinias apie Marijos asmenį ir jos vaidmenį žmonijos atpirkimo ir išganymo paslaptyje, ši paskutinė aplinkybė ypač pabrėžtina mūsų laike. Juk, kaip T. K. Bučmys savo veikale pažymi, Katalikų Bažnyčios mokslas ir pamaldumas į švenčiausiąją Mariją yra viena iš svarbiausių kliūčių suartėti nekatalikams su katalikais. Gi nekatalikai, suinteresuoti tokiu suartėjimu, dažnai kelia savo abejones ir užmetimus mūsų tikėjimui. Todėl katalikui labai svarbu žinoti Bažnyčios mokslą apie Mariją, kad galėtų užmetimus darančiam ar savo abejones išreiškiančiam nekatalikui atsakyti.
Kun. Jonas Maknys, S.T.D.
|