Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
—    Prel. dr. Antanas Deksnys paskirtas nauju vyskupu Europos lietuviams. Naujasis vyskupas yra rytų aukštaitis, gimęs 1906 gegužės 9 Butėniškyje, Juodupės vis., Rokiškio aps. JAV nuo 1943 jis klebonavo East St. Louis liet. parapijoj. Prieš ketveris metus buvo pakeltas prelatu.
Nauju PLB valdybos pirmininku 111.15 posėdy išrinktas Stasys Barzdų kas, nuo 1963 rudens ėjęs vykdomojo vicepirmininko pareigas. Dabar tas pareigas perėmė dr. A. Butkus. PLB Kultūros tarybos pirmininku, atsistatydinus dr. A. Klimui, išrinktas dr. A. Nasvytis.
—    BALFo XIV seimas vyko Čikagoj 111.15. Seime dalyvavo apie 150 atstovų ir svečių, bankete — apie 500. Tarp banketo svečių buvo ir Čikagos kardinolas Cody. Nauja centro valdyba: pirm. kun. V. Mar-tinkus (perrinktas), I vicepirm. dr. A. Armanienė, St. Dzikas, Br. Spu-dienė, dr. A. Skėrys, sekr. Alb. Dzir-vonas, ižd. A. Senikas ir protokolo sekr. J. Bagdonas. Šiame seime paminėta BALFo veiklos 25 metų sukaktis. Per tą laiką lietuvių šalpai buvo sutelkta ir išleista apie 10 mil. dolerių. Garbės nariais pakelti BALFo steigėjai: prel. I. Albavičius, prel. J. Balkūnas, J. Bacevičius, St. Gegužis, E. Devenienė, V. Kolyčius, J. B. Laučka, E. Paurazienė, N. Rastenis, E. Samienė, L. šimutis, dr. J. Tamošaitis, J. Tuinila, dr. A. Zi-mantas, be to, dr. P. Daužvardis, dr. P. Grigaitis, M. Vaidila ir S. čerienė.
—    Lietuvių fondas iš 1968 m. pelno įvairiems kultūriniams reikalams paskyrė 28,300 dol. sumą: stipendijoms lituanistinėms studijoms — 5800 dol., grožinei literatūrai — 2200 dol., švietimui ir lituanistinėms m-loms — 10.150 dol., muzikos ir dailės puoselėjimui — 1800 dol., spaudai — 3050 dol., mokslo veikalams — 6800 dol. Tarp stambesnių fondo užmojų yra užsakymas prof. Z. Ivinskiui parengti Lietuvos istorijos tris tomus. Šios istorijos I tomo rankraštis gavo mūsų žurnalo premiją prieš penkeris metus (1963). Lietuvių fondo metinis suvažiavimas įvyko Čikagoj 111.29. Pranešimus padarė tarybos pirm. dr. G. Balu-kas, valdybos pirm. dr. A. Razma ir reikalų vedėjas A. Rėklaitis. Ligi kovo 16 fondas sutelkė jau 567.967 dol. Tarybon perrinkti 6 nariai: dr. V. Šimaitis, A. Rėklaitis, dr. K. Ambrazaitis, inž. V. Naudžius, S. Rauc-kinas ir F. Eidimtas.

Sukaktys. — 70 metų amžiaus kovo 19 sulaukė prof. Alfredas Sennas. Gimtinėj Šveicarijoj baigęs germanistikos studijas Fribourgo un-te, jis atvyko Lietuvon ir čia dėstė naujai įsteigtame universitete. 1930 išvyko į JAV, ligi 1938 profesoriavo Wisconsin un-te Madisone, o nuo 1938 profesoriauja Pensilvanijos un-te Filadelfijoj, šiame un-te jo pastangomis 1947 buvo Įsteigtas baltų ir slavų studijų skyrius, kuriam visą laiką ir vadovauja. Plačiau prof. A. Senno darbus prieš penketą metų mūsų žurnale (1964 nr. 10) aprašė dr. A. Klimas. Į šį straipsnį ir nurodome žurnalo skaitytojus, čia tepriduriame, kad ir paskutinieji penkeri metai prof. A. Sennui nebuvo tušti. Pernai sėkmingai baigė savo didžiausią darbą — lietuviškai - vokiško penkiatomio žodyno Wörterbuch der litauischen Schriftsprache (nuo II tomo galo drauge su prof. A. Saliu) leidimą. Be to, 1966 m. išleido lietuvių kalbos vado-
 
vėlio I dalį — Handbuch der litauischen Sprache (vol. I: Grammatik, 495 psl.), o 1967 m. drauge su E. B. Williams parengė septynių kalbų žodyną The New College Multilingual Dictionary (309 psl.). Tai tikrai gražus derlius, apvainikuojąs karjerą mokslininko, kurio darbo didžiausioji   dalis   skirta   lituanistikai.
—    Kovo 19 taip pat 70 metų amžiaus sulaukė rašytojas Juozas Petrė n as, kūrybiniu vardu — Petr. Ta-rulis. Nepriklausomybės laikmečio pradžioj jis buvo tarp revoliucingųjų keturvejininkų, ir jo apysakų rinkinys "Mėlynos kelnės" (1927) buvo šio sąjūdžio bene stipriausias prozoje dokumentavimas. Bet toliau jis įsisuko į žmogų nualinantį žurnalistinį darbą ir literatūroj nutilo. Tik po karo grįžo į ją apysakų rinkiniu "žirgeliai padebesiais" (1948). Gi prieš trejetą metų (1965) sulaukėme jo romano "Vilniaus rūbas" (T. Algos šios knygos recenzija mūsų žurnalo 1967 nr. 3). šiuo metu J. Petrėnas yra "Tėvynės" redaktorius.
—    Kovo 26 to paties 70 amžiaus sulaukė ir dr. Pranas Skardžius, apie kurį kovo numery atskirai rašė dr. P. Jonikas.
—    Balandžio 4 taip pat 70 metų amžiaus sulaukė istorikas Pranas Čepėnas. Jo gyvenimą žymi enciklopedinis darbas. 1931 pradėjus leisti Lietuviškąją Enciklopediją, jis nuo pat pradžios įsijungė į šį darbą kaip sekretorius, o vėliau vienas redaktorių. Drauge 1940-44 dėstė Vilniaus un-to humanitarinių mokslų fakultete. Vokietijoj 1945-49 buvo Pabaltijo un-to Pinneberge dėstytojas. JAV nuo 1953 dirbo Lietuvių Enciklopedijos redaktoriumi. Draugėn sudėjus abi enciklopedijas, Pr. Čepėnas enciklopediniam darbui yra skyręs apie 28 metus, šiuo metu jis redaguoja vieną leidinį apie Vytauto D. un-tą, antrą leidinį — apie Lietuvą šiame amžiuje. Visuomeniš-
Ii. n yra veikęs aušrininkuose, Kūlimus būreliuose ir kt. kairiosiose organizacijose. Politine orientacija artimiausias buvo socialistams revoliu-iiilcriams (eserams).
60 metų amžiaus kovo 15 šutė kun. Vaclovas Martinkus. Teisių kunigų seminariją baigė ir buvo (Šventintas kunigu 1935. Penkeris metus vikaravo Mažeikiuose, 1940 buvo paskirtas Židikų parapijos klebonu Ten vadovavo naujos bažnyčios statybai, o taip pat pastatydino arch. J. Muloko projekto paminklini,' koplyčią rašytojai M. Pečkaus-kaitei — Šatrijos Raganai (mirusiai ir palaidotai Židikuose). 1950 atvykęs i JAV, kun. V. Martinkus nuo I!i"i2 vikaravo Providence, R. I., lietuvių parapijoj, kurios klebonu tapo 1963. Dideles energijos ir visuomeninio entuziazmo vyras, kun. V. Martinkus niekada negalėjo pasitenkinti nei tik "zakristija", nei tik klebonija. Lietuvoj jis daug veikė jaunime — pavasarininkuose ir ateitininkuose. Jo nepakeitė nė Amerika. Todėl nuo 1964 rudens iš savo nuošaliosios Providence parapijos kun. V. Martinkus vadovauja BALFui kaip i entro valdybos pirmininkas. Tai, gal būt, mažiausiai dėkingas, sunkus ir pigiai garbės neteikiąs darbas, bet juo labiau jis reikalingas atsidėjusių idealistų.
—    60 metų amžiaus IV. 5 sulaukė kompozitorius Julius Gaidelis, vienas pačių pagrindinių mūsų muzikinės kūrybos atstovų. Jubiliejinis 60-metis jį užtiko kaip tik tuo metu, kai Čikagoj pastatyta jo opera "Dana". Kitame numery bus aptariamas šis J. Gaidelio kūrybos vaisius, o tuo pačiu bus žvelgiama ir į jo kūrybinę asmenybę.
—    50 metų kovo 19 sulaukė dr. Juozas Sungaila. Medicinos mokslus 1947 baigęs Austrijoj Innsbrucko un-te ir Kanadoj 1958 įsigijęs rentgenologo specialybę, jis dirba šioj specialybėj ir priklauso Toronto unto mokomajam personalui. Tai vienas gydytojų, kurio profesija neatitraukia nuo žmonių — visuomeninio gyvenimo. PLB pirmąja valdybą 1958 sudarius Kanadoj, jis buvo joj nariu, o pasitraukus J. Matulioniui, 1961 perėmė pirmininko pareigas ir jas ėjo iki 1963, kol "amerikiečiai" nusprendė PLB vadovybę iš Kanados perkelti į JAV. 1965 rengiant ateitininkų VII kongresą Toronte, dr. J. Sungaila vadovavo vietiniam rengimo komitetui. Šiuo metu jis pirmininkauja LKMA Toronto židiniui, kuris pavestas surengti LKMA suvažiavimą 1970.

Dailė. — K. Varnelis už paveikslą "Ritmo refleksijos" laimėjo l Dugos Meno instituto 100Ó dolerių premiją. Be šio paveikslo, 111.22 - IV. 20 vykstančion parodon priimti dar du jo darbai. Laimėtoji 1000 dol. premija buvo viena iš trijų pagrindinių (kitos — mažesnės). Iš per 1000 pristatytų Čikagos ir apylinkės dailininkų paveikslų parodon atrinkti 106 kūriniai. Visi trys K. Varnelio kūriniai atstovauja op art krypčiai. M. Šileikis juos taip aptaria: "K. Varnelio kūriniai išsiskiria iš visos parodos savo originalumu, išradingumu, švaria, simetriška technika plus darbo kruopštumu, tai unikumas" (Naujienos, 1969.111.29).
—    Čikagoj Balzeko muziejus III. 9 - IV.8 rodė Ad. Varno šaržus ir keletą kitų darbų.
—    Čiurlionio galerijoj III.15-22 skautai filisteriai surengė J. Kele-čiaus antrąją parodą. Parodą atidarė LDI pirm. A. Valeška. Buvo išstatyta per 30 paveikslų. Ne mėgėjiškai imdamasis tapybos, bet rimtai studijavęs Čikagos Meno institute, J. Kelečius savo pirmąją parodą buvo surengęs prieš trejetą metų. Per tą laiką padarė didelės pažangos ir šia paroda susilaukė pasisekimo žiūrovuose ir pripažinimo kituose dailininkuose (M. Šileikio, J. Pautieniaus, B. Jameikienės recenzijos). Anksčiau laikęsis objektinės tapybos, dabar kai kuriais išstatytais paveikslais suka j abstraktizmą. Prisimindama jį kaip aktorių, M. Jameikienė (Drauge) pastebi: "drobė jo rankose tampa miniatiūrinė scena".
—    New Yorke kovo mėn. surengtos bent kelios parodos. Pabaltijo moterŲ taryba savo 22-ose metinėse III.2 surengė moterų dailės parodą, kurioj iš lietuvių savo darbus buvo išstačiusios B. Gedvilienė, R. Ingelo-vičienė, A. Montvydienė, S. Plechavi-čienė, EI. Urbaitytė, Al. Vitkauskaitė - Merker, L. židonytė ir M. Žukauskienė. III.22-23 vyko clevelandie-čio R. Laniausko 26 tapybos darbi} paroda. Dailės mokslus baigęs Cle-velande 1963, jis atstovauja daugiau mažiau dabarties moderniajai tapybai, bet neidamas į kraštutinumus, o greičiau orientuodamasis į A. Wyeth savo skaidria lyrine nuotaika. III. 29-30 savo tapybos darbus rodė J. Rūtenis. Amerikiečių Pacem in Terris galerijoj Manhatte-ne III.17-28 60 foto nuotraukų buvo išstatęs A. Kezys, S. J.
—    Bostone 111.29-30 rodyta Lietuvos grafikų R. Gibavičiaus bei Kisarauskų ir Paryžiuje gyvenančio Prano Gailiaus grafikes darbai. — Waterbury tuo pačiu laiku per 70 savo tapybos darbų rodė Č. Janusas.

Muzika. — Bostone III. 14 Jordan Hall Baltų koncertų tryliktasis sezonas baigtas solistės D. Mongir-claitės  dainų   (Brahmso,   Ravelio  ir kt.) ir operinių arijų (Pergolesio, Mozarto ir Leoncavallo) rečitaliu. Iš lietuvių kompozitorių programoj buvo po dvi J. Gruodžio (Rūta, Aguonėlės) ir V. Jakubėno (Mėlyni varpeliai, Spindulėlis vakarų) dainas. Dienraščio "The Boston Globe" (III. 15) kritikas Harry Neville pripažino solistei balso galimybes, bet drauge daug ką kritiškai vertino (Miss Mongirdas possesses very fine basic vocal equipment but for the most part it is sadly misused). Tokia recenzija skyrėsi nuo mūsiškių, bet nebuvo ir "beveik visai sunaikinanti", kaip buvo skųstasi "Dirvoje".
—    111.23 J. Kačinsko vadovaujamas Bostono liet. šv. Petro parapijos choras surengė bažnytinį koncertą, kuriame atliko G. Faure "Requiem" (solistai — sopranas D. M. Schultes ir baritonas R. Ramirez). V. Vasyliūnas vargonais pagrojo J. Kačinsko "Trumpą fantaziją", G. Muffato "Toccata" ir C. Francko "Cantabile". Koncerte stokojo jaunimo, nes tą pačią dieną skautai nelemtai vykdė savo Kaziuko mugę.
—    Clevelande Music School Settlement salėj 111.18 turėjo fortepijono rečitalį A. Kuprevičius, neseniai paskirtas šios m-los fortepijono skyriaus vedėju. Šia prasme debiutiniam rečitaliui buvo pasirinkęs Scarlatti 6 sonatas, Beethoveno sonatą opus 110, Debussy pirmosios "Images" knygos tris dalykus, Faure baladę opus 19 ir dabarties argentiniečio kompozitoriaus Ginasteros siuitą "Danzas Criollas". Dienraščio "The Plain Dealer" (111.19) kritikas R. Finn savo teigiamą vertinimą i-vardino antrašte "Kuprevičiaus debiutas — laimėjimas".
—    III.15 Clevelande koncertavo solistai I. Stankūnaitė ir A. Grigas, atlikdami dainų (daugiausia lietuvių kompozitorių) ir arijų programą.
—    Čikagoj III.16 BALFo seimas baigtas Čiurlionio ansamblio koncertu, kuriame kaip solistai dalyvavo R. Mastienė, A. Grigas ir kt. Tai buvo ansamblio ilgamečio dirigento A. Mikulskio paskutinis diriguotas koncertas, nes dėl sveikatos motyvų iš dirigento pareigų pasitraukia.
—    Detroite III.15 koncertavo Toronto liet. studentų choras, vadovaujamas kun. B. Jurkšo. Tame pačiame koncerte mūsų poetų kūrybą skaitė jauna deklamatorė Karilė Baltrušaitytė (iš Čikagos).
—    Los Angeles III.15 surengtame muzikos, dainos ir dailiojo žodžio vakare dalyvavo solistai F. Korsakaitė, St. Pautienienė ir A. Pavasaris, pianistė R. Apeikytė ir aktoriai N. Apeikienė ir J. Kaributas. — III.30  Br.  Budriūno vadovaujamas Šv. Kazimiero parapijos choras savo surengtame religiniame koncerte atliko Dubois oratoriją "Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai" (solistai B. Dabšienė, A. Pavasaris ir R. Dabšys, vargonais grojo M. Preikšaitis).
—    Hamiltoniečiai III. 9 gastroliavo Toronte su G. Veličkos dviveiksme muzikine "Šienapiūte", o toron-tiečių Varpo sutartine (vadove D. Viskontienė) III.8 buvo išvykusi koncertuoti j Montrealj.
—    D. Lapinsko 5 kinų poemos tenorui ir orkestrui III.3 buvo atliktos Colorado universiteto dabartinės muzikos festivalyje.
—-""Vytautas Bacevičius išleido savo kūrinių ilgo grojimo plokštelę, kur jis pats fortepijonu atlieka 8 savo kūrinius: Sixième mot, Capric-cio, Méditation, Deux grotesques, Vision, Trois pensées musicales, Étude No. 2, Poème cosmique. Kaina 5 dol. Užsisakymui adresas: V. Bacevičius, 150-03 88 Ave. (Apt. 3D), Jamaica, N. Y. 11432.
—    PLB valdybos skelbtą tautinių giesmių konkursą laimėjo Br. Bud-riūnas, sukūręs suaugusių chorui pagal Putino žodžius "Lietuvos giesmę" (atlikta Čiurlionio ansamblio koncerte Čikagoj III.16) ir vaikų chorui — pagal B. Brazdžionio tekstą "Mūsų žemę".

Teatras. — Alvudo Vaikų teatras atšventė savo pirmą dešimtmetį Čikagoj 111.23, pastatydamas A. Kairio 3 veiksmų su muzika (J. Bertulio) ir baletu (S. Velbasio) vaidinimą Du broliukai. Režisavo Alf. Brinką, ilgametis šio teatro vadovas, talkinamas A. Sobieskienės. Tai penktasis šio vaikų teatro pastatymas.
—    Mokytojų suvažiavimo proga New Yorke 111.15 antrąkart suvaidinta P. Jurkaus 6 paveikslų pasaka Miegančioji gražuolė. Vaidino Maironio šeštadieninės m-los mokiniai, vaidinimą tvarkė T. Alinskas ir J. Matulaitienė.
—    Bostone 111.15 Kultūriniame subatvakaryje aktorius V. Valiukas (iš New Haveno) skaitė paskaitą apie dabarties teatrą ir paskaitė J. Kaupo "Pasaką apie Arlekino meilę". — Kultūros klubo susirinkime III.23 aktorė Al. Gustaitienė paskaitė M. Katiliškio novelę "Kaitra". — III.28 neolituanai ir santariečiai inscenizavo Ad. Mickevičiaus "Vėlinių" antrą dalį.
—    Miami, Floridoj, liet. dramos mėgėjai suvaidino A. Rūko "Vieno kiemo istoriją". Režisavo ir pats vaidino aktorius V. Siemaška. Tai pirmas vaidinimas toj kolonijoj.
Literatūra. — "Draugo" romano 18-toji premija J. Gliaudai už romaną "Liepsnos ir apmaudo ąsočiai" įteikta Detroite 111.22 iškilmingame parengime, kurio programoj buvo rašytojas A. Baronas, solistas St. Baras ir aktorė Z. Kėvalaitytė. Premiją įteikė mecenatas kun. B. Sugintas.
—    Dirvos novelių konkurse I premiją (300 dol.) laimėjo J. Gliaudą už novelę "žaizdre" ir II premiją (150 dol.) A. Mironas — už novelę "Alytis". Viso buvo gauta 10 novelių. Jury komisiją sudarė: Z. Burneikytė, č. Grincevičius, Al. Dundulis, E. Juodvalkytė ir J. Masilio-nis. Premijų mecenatas — S. Kaše-lionis.
—    Knygų pristatymai. Krikščionis gyvenime serijos pirmasis tritomis leidinys — II Vatikano susirinkimo dokumentai — Bostone 11.23 pristatytas prel. V. Balčiūno ir dr. V. Mantauto paskaitomis ir senosios bei krikščioniškosios knygos parodėle: — S. Rūkienės sibirinių atsiminimų knyga Vergijos kryžkeliuo-se III.15 pristatyta Čikagoje: be autorės ir mecenato dr. J. Dauparo žodžių, knygą aptarė A. Augustina-vičienė, o PLI studentai atliko iš knygos D. Veličkos sudarytą montažą — inscenizaciją. — Dr. A. Geručio redaguota ir Lietuvos Nepriklausomybės fondo finansuota knyga Lithuania 700 Years, dalyvaujant jos autoriams dr. A. Geručiui, dr. J. Puzinui, dr. J. Jakštui ir dr. A. Budreckiui, pristatyta New Yorke III.23. Iš Šveicarijos atvykęs dr. A. Gerutis vėliau su paskaitomis lankėsi Bostone, Clevelande ir Čikagoj, kur irgi vyko minėtosios jo redaguotosios knygos pristatymas.
—    Elizabeth, N. J., 111.22 surengtas literatūros vakaras, kuriame savo kūrybą skaitė O. Audronė, K. Grigaitytė, Pr. Naujokaitis ir L. Žitkevičius, o muzikinę programą atliko pianistė J. Rajauskaitė.
—    Dr. V. Skrupskelytė Rocheste-ryje 111.15 skaitė paskaitą apie partizanus mūsų dabartinėje literatūroje. — Dr. Ad. Darnusis 1941 sukilimo prasmę ryškino paskaitoj, skaitytoj Bostone  LB  Kultūros  klube  111.23.

Iš visur. — New Yorke III. 15-16 vyko Atlanto pakraščio li-tuanistirių mokyklų mokytojų konferencija, sušaukta inspektoriaus A. Masionio iniciatyva. PLB švietimo tarybos pirm. A. Rinkūnas savo paskaitoj analizavo beskyrinę sistemą, ją siūlydamas ir mūsų šeštadieninėms mokykloms. Iš Čikagos atvykusi Montessori liet. vaikų darželio vedėja J. Juknevičienė aptarė parengiamosios klasės problemas. Simpoziume svarstytas tautinis ir visuomeninis auklėjimas lituanistinėje mokykloje (moderatorius A. Saulai-tis, A. Samusis, J. Matulaitienė, Putnamo seselė Viktorija, G. Ivaš-kienė ir A. Rygelytė). Panaši Kanados lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija vyko Toronte 111.22, kur tas pačias paskaitas skaitė A. Rinkūnas ir J. Juknevičienė, be to, E. Krikščiūnienė svarstė mokyklinę drausmę.
—    Valstiečių liaudininkų s-gos VII suvažiavimas egzilyje vyko Čikagoj 111.29-30. Pagrindinėj paskaitoj M. Mackevičius apžvelgė mūsų vedamosios laisvės kovos padėtį. J. Audėnas aptarė VLIKo veiklą. Dr. J. Pajaujis išrinktas s-gos garbės pirmininku. S-gai pirmininkauja agr. J. Daugėla. Vietoj mirusio J. Kardelio ir pasitraukusio V. Bildušo į centro komitetą išrinkti L. Girinis -Norvaiša ir E. Boreiša.
—    Liet. žurnalistų s-ga skelbia slaptą konkursą sugalvoti dviems šūkiams — dėl Lietuvos vadavimo ir dėl lietuvybės išlaikymo. Skiriamos dvi premijos po 40 dol. Pasiūlymus siųsti ligi š. m. spalio 1 šiuo adresu: Konkursui, 15369 Freeland, Detroit, Mich. 48227.
—    Laiškų Lietuviams skelbtą rašinio apie toleranciją ir ištikimybę principams konkursą suaugusių grupėj laimėjo V. Zalatorius (I premija) ir L. Dambriūnas (II premija), jaunimo grupėj — R. šilė-naitė (I premija) ir A. Rygelytė (II premija).
—    Australijos LB krašto nauja v-ba: pirm. S. Narušis (nuo 1964), M. Zakaras, V. Patašius, J. Maksvytis (Kultūros tarybos pirm.), D. Burneikienė, V. Jaras ir V. Aras-Asevičius. Taip pat nauja LB krašto valdyba sudaryta ir Vokietijoj: pirm. inž. J. K. Valiūnas, kun. Br. Liubinas, O. Bartusevičienė, J. Ba-rasas ir A. Šmitas, tarybos prezidiumo pirm. dr. J. Grinius, kun. A. Bernatonis ir A. Lingė.

KOREKTŪROS KLAIDOS
Kun. Augustino Rubiko straipsnyje "Bažnyčios demokratinimas po Vatikano II susirinkimo", 1968 nr. 10, 434 psl. antroj skilty iš viršaus 7 eilutėje vietoj "nepriklausomybe" turi būti priklausomybe.
Antano Musteikio straipsnyje "Tautinės atsparos pavidalai", 1969 nr. 2, 60 psl. pirmoj skilty 15 eilutėj iš viršaus vietoj "egzistencinę dvasią" turi būti rezistencinę dvasią.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai