| |
|
|
|
PAMOKSLAS LIETUVOS DAILININKAMS |
 |
 |
 |
|
Parašė St. Devenis
|
Metų pradžioje Vilniuje buvo suruošta Lietuvoje esančių dailininkų dailės paroda. Ši paroda turėjo tikslą parodyti Lietuvos dailininkų sugebėjimus ir pasiektus laimėjimus Stalino "saulei" šviečiant, šių metų vasarą bus ruošiama dailės paroda dešimtmečiui nuo Lietuvos pavergimo paminėti, kurioje liepta dalyvauti kiekvienam dailininkui. Buvusioji paroda buvo įvadas į būsimąją parodą.
Dailininkė Trečiokaitė - Žebenkienė (komunistinė veikėja Lietuvos dailininkų tarpe) ir dailininkas V. Mackevičius apie parodą "Tiesos" 49 nr. parašė straipsnį, kuriame smarkiai bara dailininkus, kai kuriems jų pataria skubiai pasitaisyti, o pačią parodą vadina menkaverte, menkesne negu metai atgal, nors ši paroda jau yra įvadas į dešimtmečio parodą.
Skulptoriai Lipdo Stalino Galvas
Recenzentai rašo, kadi parodoje gausiausiai buvo atstovaujama skulptūra. Skulptoriai esą pasiekę kai kurių laimėjimų. Kokybiškai skulptūra parodoje taipgi be konkurencijos užėmusi pirmą vietą. Daugumas skulptorių parodoje išstatę Stalino galvos skulptūras. Dailininkas P. Vaivada pasirodęs su Stalino biustu, kuris esąs geriausias parodos eksponatas. Vaivados sukurtas Stalino biustas prilygstąs geriausiems Stalino biustų kūrėjams. Skulptorius P. Aleksandravičius pasirodęs su vertinga statula žemaitės paminklui, o Br. Vyšniauskas gerai atlikęs Puškino biustą. N. Petrulis ir B. Bučas didesnių laimėjimų nepasiekę. Skulptorius J. Mikėnas pasirodęs tik su vienu darbu, kuris visus apvylęs. Parodoje dalyvavę ir keletas jaunų skulptorių, neseniai baigiusių Kauno ir Vilniaus dailės institutus. Recenzentai rašo, kad visumoje ir skulptūros skyrius yra silpnas, nors jis parodoje ir pats stipriausias. Nemaža kaltė tenkanti Kauno ir Vilniaus dailės institutams, kurie išleidžia dailininkus nepakankamai supažindintus su komunistiniais reikalavimais, nesupažindinus jaunųjų dailininkų su komunistine tikrove, be to, kai kurie dailininkai komunistinėse temose nejaučią jokio atsakingumo. Vienas jaunas dailininkas savo skulptūroje iškraipęs Lenino veido bruožus...
Silpnas Tapytojų Pasirodymas
Tapybos skyrius buvęs negausus ir skurdus. Tematinių paveikslų tik trejetas. B. Jacevičiūtės kompozicija "Solomėja Nėris tėvynės karo metu" esanti pakenčiama. P. Sergija-vičiaus "Medelių sodinimas Vilniaus jaunimo sode" turįs gerų užsimojimų, bet neišbaigtas. B. Mingelaitės -Uogintienės "žvejų artelė" esąs tik etiudas žmonių figūrų peizaže. J. Vienožinskis parodoje pasirodęs su nusipelnusio LTSR mokslo veikėjo prof. J. Mažylio portretu. Darbas turįs tuos pačius trūkumus, kaip ankstyvesnieji Vienožinskio darbai. Recenzentai ne visai švelniai J. Vieno-žinskiui primena, kad "šis darbas dar kartą parodo, kad J. Vienožinskis nepadarė visų išvadų iš kritikos jo adresu ir tas išvadas daro labai lėtai". Br. Uoginto tapyba turinti tuos pačius trūkumus kaip ir Vienožinskio. Geriausiu peizažistu pasirodęs A. Žmuidzinavičius. Apskritai, tapyboje labai nedaug buvę užbaigtų peizažų. Vyravę etiudai ir palaidi eskizai.
Skurdus Grafikos Skyrius
Nepriklausomoj Lietuvoj grafika buvo stipriausia. Ji buvo pralenkusi ir skulptūrą. Jaunoji lietuvių grafikų karta parodė pasididžiuotinų laimėjimų. Iš recenzijos matyt, kad dabar to nebėra. Tiesa, visi geresnieji grafikai pasirinko tremties kelią. S. Trečiokaitė-žebenkienė ir V. Mackevičius rašo, kad "Grafikos skyrius skurdūs. Savo darbus, reikia pasakyti — nevykusius, smulkius ir nereikšmingus, išstatė tik 4 dailininkai". O tie keturi grafikos "nusikaltėliai" yra: A. Kučas, T. Kulakauskas, Tarabildienė ir J. Kuzminskas. A. Kučo medžio raižiniai esą nevykę, T. Kulakausko "Balio Sruogos portretas" nereikšmingas, o Tarabildie-nės iliustracijos Gorkio apysakos "Danka" smulkios ir be didesnės vertės. Kuzminskio darbas esąs pakenčiamas.
Išvardina Parodų Vengiančius Dailininkus
Recenzentai sako, kad parodoje dalyvavo stebėtinai mažas dailininkų skaičius. Kai kurie pasiaiškinę, kad jie smarkiai ruošiasi būsimai dešimtmečio nuo Lietuvos pavergimo paminėjimo parodai. Recenzentai piktu tonu klausia, kodėl kai kurie dailininkai nedalyvavo šioje parodoje ir nedalyvavo kitose parodose, arba jei kada ir pasirodė, tai labai silpnai. "Tiesos" pamokslininkai klausia savo kolegas, kodėl jie vengia viešo pasirodymo. O tokiais parodų vengiančiais dailininkais S. Trečiokaitė-žebenkienė ir V. Mackevičius išvardina: Kazoką, Vaitį, Ma-cutkevičių, Kosciušką, A. Petrulį ir kitus. Daromos tokios išvados: "Tas rodo, jog nemaža mūsų dailininkų dalis dar nėra kaip reikia įsijungusi į gyvenimą, kad jos kūrybinis akiratis dar labai siauras ir kad ji ne tik kad neina įvykių priešakyje, kaip dera tarybiniam dailininkui, o nespėja dargi vilktis tų įvykių uodegoj. Tik tuo galima paaiškinti, jog mūsų vaizduojamoj dailėj nėra nė vieno stambesnio kūrinio, vaizduojančio kolūkių statybą. Tokia padėtis kelia rimtą susirūpinimą mūsų vaizduojamuoju menu. Jos negalima jokiu būdu toleruoti."
Recenzentai rašo, jog tokia tragiška padėtis yra todėl, kad dailininkai nėra įsisąmoninę į Lenino ir Stalino "mokslus", kas sudaro pagrindinę sovietinio gyvenimo ir komunistų politiką. Komunistų partija paskutiniame suvažiavime dailininkų darbais buvusi nepatenkinta ir liepusi pasitaisyti, bet dailininkų sąjunga iki šiol nepadariusi reikiamų išvadų.
St. Devenis
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
