Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PIRMIEJI ĮSPŪDŽIAI KOLUMBIJON ATVYKUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė El. V.   
Į Kolumbiją emigruojama invidua-liai. Čia IRO kitaip globoja DP: daug žmoniškiau elgiamasi su išvykstančiais, emigracinė procedūra daug švelnesnė ir pati kelionė nereikalauja aklo paklusnumo ir nėra priverstinų darbų.

Kelionė tęsėsi 18 dienų laivu. Atvykstama dažnausiai į Bueneventū-ros arba į Barranquillos uostą, iš kur lėktuvais pasiekia savo paskyrimo vietą; Bogotą arba Medeliną. IRO atlydi iki miesto centro ir tuo IRO globa baigiasi. Lietuviai nelieka be globos. Kolumbijoje yra sudarytas lietuvių bendruomenės komitetas. Į centrinį komitetą įeina kun. Nikodemas Saldukas, kun. Tamošiūnas ir Dr. Sirutis. Su kun. Tamošiūno vardu ir globa susiduria gyvenantys Me-deline. Dr. Sirutis yra vienas populiariausiųjų lietuvių, gyvenąs Kolumbijoje apie 12 metų, oficialus IRO atstovas Kolumbijoje, įsigijęs vietinių žmonių pagarbos ir pripažinimo. Centrinis komitetas tur savo poskyrius Medeline ir Bogotoje.

Kolumbija priklauso vienai iš 20 Lotynų Amerikos valstybių. Ji užima didelį plotą Pietų Amerikoje, susisiekdama su Venecuela, Brazilija, Panama ir Ekvadoru. Pro Kolumbiją tęsiasi Andų kalnai, kurių dėka Kolumbija turi labai įvairų klimatą. Dideli Kolumbijos plotai yra palikti primityvioms indėnų giminėms. Krašto kalnuotumas apsunkina transportą ir susisiekimą traukiniais bei sunk-vežimais. Todėl pagrindinė susisiekimo priemonė yra lėktuvas. Industrija silpna, daugiausia prekės importuojamos iš Jungtinių Valstybių ar kitų kraštų. Suprantama, kad dėl to nėra darbo jėgos paklausos fabrikuose ir įmonėse. Apskritai fizinis darbas yra menkai čia apmokamas, darbo jėgos pasiūla labai didelė iš vietinių žmonių tarpo. Užsieniečiui nėra ko galvoti apie eilinį darbą fabrike ar kur kitur. Suprantama, kodėl emigracija yra individuali ir pageidaujami yra tik tam tikrų sričių specialistai: inžinieriai statybininkai, agronomai, žemės ūkio specialistai bei specialiųjų ūkio kultūrų augintojai, šiaip žmogui su kitomis profesijomis arba be jokių aiškių profesijų įsitaisyti labai sunku. Profesinės sąjungos visai neįsileidžia gydytojų, o jeigu kam ir pavyksta įvažiuoti kitos profesijos vardu, neduodama leidimo praktikai. Aukštąjį mokslą baigę žmonės menkai apmokami, todėl tenka persikrauti darbu.

Atvykusiųjų lietuvių vien į Bogotą ir jos apylinkes priskaitoma apie 200. Kiek mažiau yra atvykusių į Medeliną. Vyko dažniausiai žmonės iš Vokietijos prancūzų okupuotos dalies, kada dar nebuvo galimybes kitur emigruoti. Dabar atvyksta iš įvairių Vokietijos zonų. Pirmieji žingsniai įsikuriant yra labai sunkūs, nes žmonės atsiduria svetimose ir neįprastose jiems sąlygose, nemoka kalbos, nepažįsta vietinių žmonių ir jų gan keistų europiečiui papročių, neturi jokių ryšių ir pažinčių, čia pa-gelbon ateina lietuvių komitetas, remdamas savo patarimais, materialine globa paskolų formoje ir pastangomis surasti darbą. Visas savo bėdas žmonės nukreipia dažniausiai pas kun. Salduką, kuris nenuilstamai padeda savo tautiečiams, panaudodamas įtaką ir plačias pažintis vietinių žmonių ir įstaigų tarpe. Lietuvio vardas kolumbiečių tarpe yra populiarus ir turi tam tikrų simpatijų. Net nelietuviai kartais pasivadina "lituano", siekdami populiarumo ir pagarbos. Daug pastangų naujai atvykusiems įsikurti deda lietuvių bendruomenės komiteto pirmininkas Dr. Baronas ir kun. Tamošiūnas. Ilgesnį ar trumpesnį laiką pavargę, lietuviai įsitaiso, žinoma, nevienodai. Yra labai gerai įsikūrusių, kurie tvirtai stovi, bet yra ir menkai uždirbančių ir tik galus su galais vos tesuvedančių. Priklauso nuo specialybės, gabumų, energijos ir gal nenumatytų aplinkybių. Bet niekas be duonos kąsnio nesėdi. Palyginti su lageriniu DP gyvenimu Vokietijoje, lietuviai įsikuria neblogai. Bendras sugyvenimas lietuvių tarpe yra labai geras. Lietuviai yra vieningi, jokių ginčų nei nereikalingų ideaologinių susiskaldymų nėra.

Joks svetimas kraštas neatstos tėvynės. Niekur lietuvis neras tėviškės ramybės ir gimtosios pastogės meilės. Visur yra svetima, neįprasta, keista. Bet lietuviškas nuoširdumas, susiklausymas ir atjauta savųjų tarpe nekartą palengvina sunkią emigranto dalią.

Bogota.    El. V.
*    *    *
Kun. Pranciškus M. Juras, Lawrence, Mass., klebonas, už nuopelnus Katalikų Bažnyčiai pakeltas šv. Tėvo rūmų prelatu su Very Reverend titulu.
Naujasis prelatas plačiai yra žinomas kaip nenuilstamas darbuotojas katalikybės ir lietuvybės baruose.
 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai