Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
"HAMLETAS" - NUGALĖTOJAS PDF Spausdinti El. paštas
Išjoja pamiškėn nuleidęs galvą
Princas:

Skalikų ir arklių klyksme laukai patvinsta —
Ir  sminga   žodis,  kaip  strėla širdin: Ruduo.

A. Nyka - Niliūnas: Princas XVIII Amžiuje

Kaip kiekvienas savo ūsų vertas Amerikos traperis turėjo bent sykį galinėtis su meška, taip kiekvienas aktorius svajoja kada nors suvaidinti Hamletą, taip ir kiekvienam iškilesniam poetui neišvengiamai ateina pagunda išversti savo kalbon Šekspyro dramą apie "melancholiškąjį" Danijos princą.

Alfonsas Nyka - Niliūnas yra pirmasai tikras lietuvių poetas ėmęsis "Hamleto" vertimo. (A. Nykos - Niliūno atliktą "Hamleto" vertimą išleido šviesa - Santara Čikagoje 1964; Lietuvoj 1958 buvo paskelbęs "Hamleto" vertimą A. Churginas). Be to, jis ir kritikas lr literatūros istorikas — labai naudingos savybės tokiam stambiam užmojui. Nors ir ne dramaturgas, Jis "dramatiškas" poetas, kupinas lūžių, kaktomis susidaužiančių dilemų, iš karto neatsakomų klausimų, neišnarpliojamų prieštaravimų Patsai "Hamleto" pasaulis Nillūnui turėjo būti ypatingai paliaukius; "Hamletas" yra ne tik metafizinė    poema,   charakterinė tragedija, bet ir melodrama apie išbalusį princą, "nusmukusiomis kojinėmis" klaidžiojantį dažnai pragarą menančioje pilyje, kurios koridorius ar požemius pratęsus Danijos princas anksčiau ar vėliau susitiktų beklaidžiojančius Niliūno "Inferno" ar kitos metafizinės poemos veikėjus.

Vienu atžvilgiu lietuvis "Hamleto" vertėjas yra palankioje padėtyje. Elžbietinių laikų anglų kalba buvo dar nenusistojusi, tebesi-rutuliojanti, "tebegimstanti", ir Šekspyro genialiose rankose ji tapo itin lanksčiu, įvairiu, išraiškiu instrumentu. Todėl ir prancūzas vertėjas, vien dėl savo gimtosios kalbos tokio skirtingo pobūdžio, dažnai paverčia Šekspyrą pernelyg permatomu, logišku, klasiškai gracingu. Gi literatūrinė lietuvių kalba, kaip ir elžbietinė, tebėra dar, palyginant, jauna, tebesiformuojanti, neįšalusi į akademines formas ir formules.

Bet, aplamai, "Hamleto vertėjas lietuvių kalbon susiduria su daugiau sunkumų, kaip dauguma kitakalbių. Kai kuriuos tų sunkumų Niliūnas aptaria savo išsamiame postskripte. Pavyzdžiui, pasak jo, "nelengva penkiapėdžio jambo eilutę sutalpinti į lietuviškąją". Vokiečiui vertėjui toksai uždavinys žymiai lengvesnis. Lietuviški žodžiai paprastai ilgesni, ir kai kuriuos originalo žodžius reikia noromis nenoromis išmesti. Niliūnas tą problemą dažnai vykusiai išsprendžia:

And flights of angels sing thee to thy rest. Teužliūliuoja angelai tave.

Retkarčiais, apsieidama su mažiau žodžių, šekspyrinė eilutė vertime tampa blankesnė, kaip šioji, kurioje žodžių gausa suteikia Hamleto pykčio išsiveržimui didesnio intensyvumo:

O villain, villain, smiling, damned villain!
O besišypsantis prakeiktas niekše.

Panašus pavyzdys:

O all you host of heaven!  O earth! What else?
And shall I couple hell? O fie!
Hold, hold my heart!

(A. W. Schlegelio itin vykusiame vertime:
O Herr des Himmels! Erde!

— Was noch sonst?
Nenn' ich die Holle mit? O pfui!
Halt, halt mein Herz!)

O jūs, dangaus pulkai! O žeme!
Dar ko —
Gal pragaro paties — man šauktis? Tik laikykis,širdie!

Originalo eilutė, tarsi nepakeldama jausmo krūvio, sprogsta žodžių skeveldromis. Vertime eilutė palygėja, suramėja; poeto instinktas čia stipresnis už dramaturgo. Taip pat vertime dingsta žodžio couple "kopuliacinė" aliuzija, dalis "Hamleto" kraujomaišos ir lytinio akto įvaizdžių komplekso.

Kita problema Šekspyrą verčiant išplaukia iš ypatingo anglų kalbos pobūdžio, jos dvilypės sandaros, apimančios ir germaniškos ir lotyniškos kilmės žodžius. Šekspyras išgauna kai kuriuos savo įspūdin-giausiųjų poetinių efektų, įvairuodamas ilgesnius, abstraktesnius lotyniškos kilmės žodžius su trumpesniais, konkretesniais anglosaksiškais. Lietuviškame vertime tokius efektus sunku pakartoti. Šios dvi eilutės, pavyzdžiui, kurių pirmojoje vyrauja lotyniškos, o anttroje anglosaksiškos kilmės žodžiai, lietuviškoje versijoje, nors ir tikslioje, praranda savo kontrastą:

Absent thee from felicity awhile,

And in this harsh world draw thy breath in pain.

Atsižadėk palaimos dar momentui,

Skausmingai   atsikvėpk   rūsčioj buity.

Antra vertus: "Bet kas man toji dulkių kvintesencija" išsaugo šekspyrinį efektą.

čia išvardintų pakeitimų ir problemų lietuviškame vertime beveik neįmanoma išvengti. Visas Šekspyras niekad netelpa svetimon kalbon. Niliūno versiją perskaičius, pirmiausia reikia stebėtis vertėjo kruopštumu, tikslumu ir skoniu; stambesnių priekaištų, ir labai stengiantis, sunku atrasti.

Niliūnas jautrus šekspyrinės kalbos ir metrikos įvairavimui. Eufuistiškai bombastinę frazę "the most beautified" jis tiksliai išverčia "gražingiausiajai". Pamišusios Ofelijos ir duobkasių dainelės išverčiamos laisvokai, su lietuviškų liaudies dainų užuominomis. Karalienės kalba, prasidedanti

There is a willow grows aslant
a brook
nepraranda savo poetinio tyrumo lietuviškoje versijoje:
Yra palinkęs virš upokšnio
gluosnis
Srovėj atspindintis blyškius
lapus...

Žymieji "Hamleto" vertėjai dažnai apvilko Šekspyro tragediją savo pačių stiliaus rūbais. Taip Pasternako rusiškoji versija yra labiau šlifuota, nulyginanti originalo šiurkščius kampus; Madariagos ispaniškasis vertimas epigramatiš-kai aiškus, bet praranda Šekspyro turtingą daugialypumą. Niliūnas skrupulingai stengėsi būti ištikimas originalui ir laikyti save, vertėją, antraeilėje pozicijoje. Tai didžiai pagirtina laikysena, nors beskaitant vertimą kartais norėjosi, kad poetas būtų parizikavęs "išeiti iš kelio" ir išversti kokį sudėtingą pasažą savivališkai, niliūniškai. Tačiau vertimo visumai Niliūno pasirinktasai kelias, be abejo, naudingesnis.

"Hamleto" vertimas yra svarbus egzaminas vertėjui ir svarbus įvykis jo tautinei literatūrai. Pasak Yves Bonnefoy, toksai vertimas yra "kalbos grumtis su savo pačios prigimtimi". Pavykusi nauja "Hamleto" versija praturtina vertėjo tautinę literatūrą, praplečia jos ribas ir tampa daugiau, negu vertimu. A. Nykos - Niliūno lietuviška versija visa tai atsiekė.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai