Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NAUJIENOS LITUANISTINIAM MOKYMUI PDF Spausdinti El. paštas
Pedagoginis Lituanistikos Institutas pernai (1966) išleido savo direktoriaus D. Veličkos parengtus du leidinius: Konspektinė lietuvių kalbos metodika (II dalis. Grožinio skaitymo pamokos) ir Lietuvių kalbos pratimai mokyklai ir namams (I sąsiuvinis)

Kai paimi į rankas šiuos du leidinius, dingteli mintis galvon: kodėl gi nesusilaukta šitokių leidinių bent 10 metų anksčiau? Nors ir žinai žmogus atsakymą, nors gailiesi, kad vėlai susilaukiame rimtesnės pagalbos šeimai ir mokyklai lituanistinio švietimo srityje, tačiau šitokios mintys nė kiek nemažina džiaugsmo, kad pagaliau turime ką duoti į rankas ne tik "reguliarų" lituanistinį mokslą einančiam jaunimui savaitgalio mokyklose, bet ir jų tinkamiau nelankiusiems peraugėliams ir savamoksliams (jei tokie dar tuo reikalu domėtųsi).

1. Konspektinės lietuvių kalbos metodikos II-ji dalis skiriama gyvojo žodžio kultūrai ("grožinio skaitymo pamokoms"), parašyta mašinėlės raštu ir rotatoriumi atspausdinta, sudaro stambų 91 psl. (vienapuslapinio teksto lapų) sąsiuvinį (kaina 2,50 dol.). Pratarmėje autorius paaiškina, kad kolektyviniam visos šio dalyko metodikos parengimui užsivilkinus teko atskirai išleisti antrąją jos dalį, skirtą grožiniam skaitymui, ir pateikti ją konspektine forma, prieinamesne mažiau metodiškai pasiruošusiems mokytojams ir Instituto klausytojams.

Įvadinėse pastabose autorius vykusiai iškelia viešumon gyvojo žodžio kultūros smukimo ir smukdymo faktus, kai ne vien suaugusių ir jaunimo sambūriuose, bet ir mokyklose dailusis skaitymas ir deklamavimas laikomas atkištiniu dalyku, kurio ūgtelėjęs jaunuolis pradeda gėdytis ir vengti, kaip "vaikiško", o pati "plačioji visuomenė" ne taip jau ir pasigenda. Toliau autorius trumpai aiškina didaktinio (pamokinio) dėstymo sistemos, metodo ir formos esmę. Paimdamas labiausiai nusistojusius ir moderniojo mokymo sistemose Herbarto pamokos planavimo dėsnius, autorius pateikia tipišką pamokos formalinių laipsnių planavimo pavyzdį. Aptaręs dialoginę dėstymo formą, kaip psichologiškai priimtiniausią vaikų ir jaunimo mokymui, autorius pereina prie pačios pagrindinės šios metodikos dalies — pavyzdinių grožinio skaitymo pamokų.

šioje dalyje autorius duoda 4-ių pamokų konspektus, parengtus gyva dialogine forma. Visos šios pamokos tariamai atliekamos su VII skyriaus mokiniais. Visų pamokų tikslas: supažindinimas su sakinio ir ištisų grožinės prozos bei poezijos kūrinių intonacija.

Pirmojoje pamokoje mokytojas (autorius) pradeda pokalbį, pamokos paruošimo fazėje aptardamas su mokiniais jų girdėtą literatūros vakare aktoriaus H. Kačinsko ir poeto Bernardo Brazdžionio deklamavimą. Pereidamas į išdėstymo laipsnį, mokytojas išgauna iš vaikų pasisakymus, kad gražiai kalbėti ir skaityti galima išmokti kiekvienam savu balsu ir be specialaus aktoriško parengimo. Pasirenkamas jau iš H. Kačinsko lūpų girdėtas ir skaitymo knygoje turimas kūrinys, V. Kudirkos "Lietuvos tilto atsiminimai". Mokytojas leidžia mokiniams skaityti sakinį po sakinio ir ieškoti minties pabrėžimų. Taip palaipsniui prieinama prie loginio kirčiavimo supratimo ir praktinio jo panaudojimo užduodant sukirčiuoti ir atmintinai išmokt trečią ir ketvirtą "Lietuvos tilto atsiminimų" sakinį.

Antrojoje pamokoje mokytojas tikrina ir įvertina mokinių žinias, ištaisydamas visų pastangomis atrastąsias loginio kirčiavimo klaidas. Atkreipdamas mokinių dėmesį į skyrybos ženklų reikšmę skaitant ir deklamuojant, mokytojas iškelia pauzių reikšmę skaitomo dalyko grožiui. Iš čia jau lengvai pereinama prie intonacijos sakinyje ir žodyje. Pamoka baigiama pritaikymu: mokiniams užduodama išmokti visą nagrinėtą "Lietuvos tilto atsiminimų" dalį atmintinai ir sutariama kitai pamokai panaudoti garsarašį (fonografą, "teiprekorderį").

Trečioji pamoka pradedama pritaikymo laipsniu, nes atneštasis į klasę garsarašis tuojau panaudojamas išmokto teksto deklamacijos užrašymui. Išklausius įdekla-muotą tekstą, pakritikuojama deklamacija, pakartotinai choru įdeklamuojama ir įvertinama. Pasigėrėjus chorinio deklamavimo skambesiu, pereinama prie intonacijos taikymo eilėraščiui. Pasirenkama B. Brazdžionio "šiaurės pašvaistė". Mokinei padeklamavus pirmąjį eilėraščio posmą, mokytojo padedami mokiniai patys siūlo ir suranda intonaciją. Pokalbio eigoje išryškėja turimų lietuviškų įkalbėtų plokštelių svarba grožinio skaitymo mokymuisi, įdeklamuojamas tas pats pirmas eilėraščio posmas ir išklausomas garsarašyje, pagaliau sutariama suintonuoti ir išmokti atmintinai visą eilėraštį, kad tiktų deklamuoti mokyklos vakarėlyje.

Ketvirtojoje pamokoje autorius aiškina, kaip mokiniai supažindinami su grafiniu intonacijos vaizdavimu. Tam reikalui naudojama klasės lenta, kai patiems mokiniams dalyvaujant sudaroma intonacinė nagrinėjamo teksto figūra, arba iš anksto mokytojo pagamintas tokios figūros brėžinys. Autorius sumini iškeltinas pamokose kitas intonacijos savybes: tempą, tembrą ir emocijų toną. Ta proga įspėja mokytojus saugoti natūralią mokinio balso gaidą, vengiant įtaigoti jį savo (mokytojo) balso gaidomis ir tuo "štampuoti" jauno kalbėtojo balso išraišką. Grafinio intonacijos vaizdavimo pavyzdžiai autoriaus duoti trimis brėžiniais (78-80 psl.).

Baigiamosiose pastabose (81-90 psl.) autorius apsvarsto normalesnes mokymo aplinkybes vienoje klasėje su vienu skyriumi ir "vargo klasėje" su keliais skyriais ir trumpesniu laiku (pvz., 30 min). Toliau aptaria grožinio skaitymo galimybes pradinėje ir aukštesniojoje mokykloje, taip pat ir organizacijose. Įsidėmėtina mokytojams ir organizacijų vadovams autoriaus mintis, kad "ten, kur gyvasis žodis pradeda skursti, prasideda ir pačios lietuvybės skurdas" (88 psl.).

Aplamai vertinant šį D. Veličkos darbą, tenka pažymėti, kad jis parašytas su meile gerai pažįstamam dalykui, ir palinkėti kiek galint platesnio pareikalavimo ir panaudojimo mūsų išeivijos mokyklų praktikoje.

2. Lietuvių kalbos pratimai autoriaus skiriami, kaip iš "Pratarmės" matyti, tiems Instituto mokiniams, kurie neakivaizdiniu būdu siekia išeiti aukštesniosios lituanistinės mokyklos kursą. Tais pratimais galį pasinaudoti ne tik Instituto mokiniai, bet ir kitų mokyklų mokytojai ir mokiniai, taip pat ir tėvai, kurių vaikams neprieinamos minėto laipsnio mokyklos. Iš tos pačios "Pratarmės" sužinome, kad su šiuo pirmuoju pratimų sąsiuviniu, skirtu lietuvių kalbos fonetikai pažinti, išleidžiama ir magnetofoninė juostelė su kirčiavimo ir garsų tarimo pavyzdžiais. Juostelės įkalbėjimus prižiūrėjęs Instituto lektorius dr. P. Jonikas.

Pratimų sąsiuvinį sudaro 59 vienapuslapinio teksto lapai. Turinį, kaip jau sakyta, sudaro lietuvių kalbos fonetika: garsynas, garsų susidarymas, tarimas, užrašymas bei rašyba, kirčiavimas ir priegaidžių bei intonacijos aiškinimas.

Garsas ir jo susidarymas pailiustruotas schematiniu kalbos padargų piešiniu (5 psl.). Toliau (6-8 psl.) aiškinamas kalbos garsų ir raidžių santykis, pateikiamas lietuviškas spausdintas ir rankraštinis raidynas ir rankraštinio teksto pavyzdys.

Nuo 9 psl. pradedami patys pratimai. Autorius jau pratarmėje pasisako duodąs pratimuose ir gramatikos paaiškinimų, kad dėl tinkamų vadovėlių stokos patenkintų ne tik Instituto mokinius, bet ypač tuos, kuriems tokio laipsnio mokyklos neprieinamos. Todėl tolimesniuose pratimų puslapiuose randame didžiųjų raidžių vartojimo taisykles su sekančiais po jų praktinio taikymo puslapiais. Nuo 16 psl. nagrinėjama lietuvių kalbos garsai, jų rūšys, žinioms į-diegti duodama apsčiai pratimų. Duodama rinkti žodžius iš knygų ir žodynų su paskirais ilgaisiais balsiais: ū, y, ė... ir kt. Panašiai daroma išnagrinėjus priebalsių skyrius. Įdomiai pateikiami priebalsių minkštinimo pratimai: lapukas - lapiukas, rašau - rašiau ir pan. Tačiau žodžiu poros "žirnis - žirniai, peilis - peiliai" nėra tinkamos kaip priebalsio minkštė-jimo antrame žodyje pavyzdžiai, nes abiejose porose turi minkštus n ir 1. Kas kita 18-me pratime: blūdas galima versti bliūdu, galū-lflnė - galiūne ir pan. Gerai išaiškinta priebalsių asimiliacija. Po visos eilės nurodymų, kaip duslieji priebalsiai, atsidūrę prieš skar-džiuosius, virsta skardžiaisiais (k prieš d - sugdamas), arba skardieji priebalsiai prieš dusliuosius virsta dusliaisiais (b prieš t - dirp-ti), toliau duoda pakankamą eilę pratimų kilminei rašybai įsisąmoninti. Gana platūs skiemenavimo ir žodžio kiton eilutėn kėlimo aiškinimai su reikiamais pratimais.

Pratimų pabaigoje duodamas gerai grafiškai pavaizduotas kirčio ir priegaidžių aiškinamasis skyrius.

Prisimenant aplinkybes, kuriose šiuo metu gaminama tėvų ir mokytojų laukiama metodinė literatūra, tenka džiaugtis, kad asmeninė iniciatyva dažnai pralenkia kolektyvų rengiamus darbus jau tik laiko atžvilgiu ir tuo pačiu metu duoda visai gerų rezultatų. Prie džiaugsmo reikia jungti ir padėkos jausmus. Konkretus to jausmo reiškimas labai paprastas: reikia pirkti ir naudoti šią literatūrą neatidėliojant, kol mūsų savaitgalinės mokyklos turi mokinių, kol idealistai tėvai ir mokytojai nepaliauja tikėję, kad ir ateityje tos mokyklos nestigs mokinių ir mokytojų. P. L. Instituto lektorių darbai tiek instituto sienose, tiek ir skelbiamais viešumai leidiniais tą jų viltį paremia ir stiprina.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai