| |
|
|
 Rašant apie to paties Lietuvos kampo žmogų, būtų sunku pirmiausia nepabrėžti etninės giminystės. Kun. dr. J. Prunskis ir šias eilutes rašantysis esame to paties valsčiaus (nors ir ne tos pačios parapijos) žmonės. Taigi, rytų aukštaičiai.
Tačiau su aukštaičiais ne taip jau paprasta: ne tik aplamai aukštaičiai, bet ir rytų aukštaičiai nesame lengvai vienu pagrindiniu bruožu išsemiami. Greičiau, užuot vieningo rytų aukštaičio "paveikslo", tenka ryškinti rytų aukštaičio "sieloje" dialektinę įtampą. Vienam poliui atstovauja Vaižgantas, K. Pakštas, A. Miškinis ar P. Andriušis, antram — vysk. A. Baranauskas, arkiv. M. Reinys, prel. A. Dambrauskas-Jakštas, A. Nyka-Niliūnas. Aptartume pirmuosius entuziastišku viskam atvirumu, į viską veržimusi, "dūšios" platumu, lyriniu jautrumu bei visokeriopu jausmingumu. Priešingai, antraisiais pavyzdžiais kalba nebe entuziastiškas jausmingumas, o racionalus aistringumas, nebe viskam atvirumas, o tiesumas ir kietumas, principingumas ir kovingumas. Daugelio gi rytų aukštaičių sielose susitinka abu šie poliai.
Kun. dr. Juozas Prunskis aiškiai yra daugiau vaižgantinės, negu jakštinės sielos rytų aukštaitis. Kaip Vaižgantą, taip ir Prunskį daugiau apibūdina neturėjimas priešų, negu jakštinis "fronto laikymas". Kun. dr. J. Prunskis visur vaižgantiškai ieško "deimančiukų". Gi kur jų nieku būdu negali rasti, ten jis tenkinasi santūriu apgailestavimu, nei karštai piktindamasis, nei leisdamasis kovon. Tai būdinga kun. dr. J. Prunskiui, lygiai siejančiam savo asmeny ir kunigo, ir žurnalisto pašaukimus.
Gimęs 1907 gruodžio 22 Žvilbu-čių k., Daugailių vis., Utenos aps., vidurinį mokslą ėjo Utenoj ir Rokišky. Kunigu įšventintas 1932, pora metų vikaravo ir kapelionavo Kupišky, o vėliau perėjo į žurnalistinę sielovadą. Iš pradžių dirbo "Mūsų laikraščio" redakcijoj kaip religinio - ideologinio skyriaus redaktorius. Jauniesiems katalikų intelektualams 1936 įkūrus "XX amžiaus" dienraštį, tapo jo vyr. redaktoriumi. Užėjusių bolševikų gaudomas (buvo su A. Sušinsku išvertęs J. Douillet knygą "Maskva be kaukės"), pasitraukė iš Lietuvos ir tuoj išvyko į JAV. Čia Vašingtono katalikų universitete 1945 įsigijo bažnytinių teisių daktaro laipsnį (dicertacija: Comparative Law, Ecclesiastical and Civil in Lithuania). 1948 įsijungė į "Draugo" redakciją ir joj ligi šiolei tebedirba. Paskutiniais metais drauge jis ant savo pečių neša ir marijonų mėnesinio žurnalo "The Marian" naštą.
Kaip žurnalistas, kun. dr. J. Prunskis pasižymi judrumu, pastabia akimi, lengvu žodžiu. Apkeliavęs visus žemynus, davė įdomių kelionės reportažų. Įvykių ir minčių reportažuose jis pakankamai tikslus (nerasi savo paskaitos nebeatpažįstamai iškreiptos, kai ją perteiks Prunskio plunksna: jei kai kur ir nebus pasisekę visą minties tėkmę sugauti, tai atskiros mintys bus visur tiksliai perduotos). Svetimas (tiesiog organiškai svetimas) jam bet koks fanatinis nusiteikimas. Greičiau jam yra tekę susilaukti priekaištų už minėtą "deimančiukų" ieškojimą, šie priekaištai nebuvo be pagrindo, kai buvo leistasi į tokią jam svetimą sritį, kaip dailioji literatūra. Tačiau aplamai verčiau nusikalsti iš geros širdies, nebu į visas šalis arogantiškai spiaudytis tulžimi.
Laikraštinis darbas (bent lietuviškose sąlygose) ne tik sugeria laiką, bet ir nualina žmogų ligi visiško išsisėmimo. Tačiau kun. dr. J. Prunskis savo kieta darbo disciplina pajėgia iš šio įprastinio mūsų laikraštininkų likimo išsimušti. Ligi šiolei jis yra išleidęs bene 28 atskirus leidinius, tarp kurių yra ir stambių, kaip "Mokslas ir religija" ir kiti. žinoma, neišvengiamai laikraštininko charakteris turi atsispindėti kun. dr. J. Prunskio raštuose: liečiant įvairius klausimus, neįmanoma studijižkai susitelkti. Nesiimdamas pats gilintis į visus tuos klausimus, kuriais rašo, kun. dr. J. Prunskis paprastai tenkinasi informacija, kaip kiti autoritetai tuos klausimus sprendžia.
Mūsų sąlygose nelengva knygoms rasti leidėjų. Bet kun. dr. J. Prunskis sugeba nugalėti ir šią kliūtį. Kaip jis moka savo redakciniame darbe sutelkti bendradarbių, taip jis randa ir savo raštams mecenatų. Savo ruožtu jis pats yra mecenatavęs įvairius konkursus ir skyręs premijas.
Nors dr. J. Prunskis rūpinasi ne tik darbo disciplina, bet ir sveikata, tačiau (ar kaip tik dėl to) yra išlaikęs jauną išvaizdą: sutikęs nepasakysi, kad ir jis jau kopia per 60 metų slenkstį. Darbingų metų lietuviškosios spaudos tarnyboje šiam vaižgantiškai entuziastiškam žurnalistui ir kunigui.
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
