Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
RECENZUOKIME PLATESNES KULTŪRINES VERTYBES PDF Spausdinti El. paštas
Įprastinė recenzijos paskirtis — supažindinti periodinės spaudos skaitytoją su naujai pasirodžiusiomis kultūrinėmis vertybėmis, ypatingai knygomis. Normaliai augščiausiame ir taikos sąlygose klestinčiame tautos kultūros gyvenime recenzuojamos ne tik naujai pasirodžiusios knygos, bet ir teatro spektakliai, kino filmai, koncertai, žymesnės paskaitos ir kiti kultūros gyvenimo reiškiniai. Ir nepriklausomosios Lietuvos spaudoje, ypač žymiausiuose jos dienraščiuose, savaitraščiuose ir žurnaluose turėjome ne tik knygų apžvalgos skyrius, bet ir pastovius teatro, kino, radijo skyrius.

Emigracijoje tautinės kultūros gyvenimas yra žymiai siauresnis, vienašališkesnis. Džiaugiamės, kai mūsų išeivijos laikraščiuose atrandame, nors ir ne visai pastovias, knygų recenzijas, laukiamų teatro spektaklių ar koncertų apibūdinimus bei įvykusių įvertinimus. Kalbant apie naujai iš spaudos išėjusių knygų recenzijas, norisi pageidauti, kad mūsų laikraščių redaktoriai susirastų sau pastovių bendradarbių visoms knygų naujienoms recenzuoti. Juk jei kiekvienas savaitraštis (juo labiau dienraštis) gauna iš leidyklų po vieną egzempliorių naujai išspausdintosios knygos, tai negana tai atžymėti "gauta paminėti" skyriuje: ne kiekvienam laikraščio skaitytojui viena pati autoriaus pavardė ir knygos pavadinimas bei pažymėtoji kaina pakankamai   teikia  paskatinimų  susidomėti knyga ir ją įsigyti. Pastovių, nors ir trumpų, recenzijų skyriuje knyga apibūdinama literatūriniu, estetiniu ir kitais požiūriais, tad ir skaitytojas lengviau apsisprendžia, kurią iš recenzuojamųjų knygų jis tuojau pat turi įsigyti, ko iš J03 gali tikėtis savo protui ir širdžiai ir pan.

Tačiau ne apie knygų recenzijas čia norima kalbėti. Jų vis dėlto turime savo laikraščiuose. Norisi kiek plačiau išsitarti dėl kitų kultūrinių vertybių recenzavimo. Turiu galvoje mūsų radijo valandų, patefono plokštelių ir įvairių atsitiktinių leidinių recenzavimą.

Mūsų lietuviškosios išeivijos gyvenime radijas gimtąja kalba yra labai vertinga priemonė lietuvybei palaikyti, greitai ir plačiai susižinoti. Kadangi beveik visos radijo valandos išsilaiko tik iš gautųjų prekybos, pramonės ir įvairaus verslo skelbimų, tai ir tų valandų turinys didele dalimi susidaro iš tų pačių skelbimų, arba skelbiančiųjų skonį atitinkančių plokštelinės muzikos gabalų. Tačiau pastaraisiais laikais kai kurios iš tų radijo valandų žymiai pažengė tiek žodinio tiek muzikinio turinio atžvilgiu. Kad ta pažanga būtų pastovesnė, ne atsitiktinė, reikalingas būtų ir radijo valandų recenzavimas. Turėtų būti recenzuojamos bent žymesnės, kuriomis tautinių švenčių ar sukakčių progomis rengiamos, radijo valandos. Jei kada būtų galima susilaukti platesnės, bent kelių lietuviškųjų radijo valandų veiklą apimančios apžvalgos, būkime tikri, kad toji lyginamoji (pvz. metine) apžvalga tik paskatintų jų vedėjus tobulinti programą ir jos perteikimą klausytojams. Be to, periodinis radijo valandų recenzavimas prisidėtų ir prie lietuviškųjų radijo valandų klausytojų gausinimo.

Kas čia kalbama apie radiją, dar labiau tinka televizijai. Lietuviškosios televizinės valandėlės yra dar labai retos, atsitiktinės, ir trumpos (ilgiausios, pusvalandinės, J. Stuko rengtosios). Visos jų galimybės yra dar miglotoje ateityje ir tik lietuviškosios, pirmoje eilėje, auditorijos rankose. Kad lietuviškosios televizinės valandėlės pasidarytų periodinėmis, reikia plataus jų išgarsinimo. Gausinimui lietuvių tarpe padėtų ir jau įvykusių televizijos valandėlių recenzijos. Tuo turėtų pasirūpinti ne tik dienraščių ar savaitraščių, bet ir mėnesinių žurnalų redakcijos.

Kas metai susilaukiame naujų lietuviškosios muzikos plokštelių, net ištisų jų albumų. Tačiau vieno tik jų paminijimo laikraščiuose per maža. Juk laikraščių (apskritai, periodikos) skaitytojų tarpe esama ir tokių žmonių, kuriems labai svarbu žinoti ne tik, kas įdainavo ar įgrojo plokštelę, bet ir kaip tas įdainavimas ar įgrojimas atliktas techniškuoju atžvilgiu. Vokalinės muzikos veikalai plokštelėse vis dar praskina sau kelią į negausią muzikos mėgėjų visuomenę. Žymiai blogiau yra su instrumentaline, ypač simfonine muzika. Pastarosios įrekordavimas buvo mėgintas prieš trejus su viršum metų. Buvo paskelbtas tos simfoninės lietuviškosios muzikos plokštelės platinimas abonentams po $10. Ypač uoliai ši plokštelė buvo reklamuojama viename iš mūsų JAV lietuviškų savaitraščių. Plokštelei išėjus iš gamybos, jokio kompetentingo atgarsio nesusilaukėme, tik vienas kitas nepalankus gandas pasiekė suinteresuotuosius, šių eilučių autorius, kaip ir gal daugelis kitų muzikos mėgėjų, nedrįso pirkt katės maiše, nudelsė iki to laiko, kada kiti rūpenčiai ir išlaidos kvaršina galvą ir tuština kišenę, šiuo metu ta plokštelė (veravot gamybos) yra Curtain Call Concerts, Inc. firmos žinioje ir "Tėvynėje" skelbiama jau pusę kainos (5 dol.) tekaštuojanti. Bet ar ji yra ta pati, prieš keletą metų skelbtoji (su Lietuvos himnu, Jakubėno, Gruodžio ir kt. simf. kūriniais), plokštelė, ir iš vėlesniųjų skelbimų neaišku.

Suprantama, kad muzikos kūrinį (gaidose ar plokštelėse) vertinti gali tik muzikas. Kad toks kūrinys, kaip ir knyga, patektų į jo rankas ir susilauktų paminėjimo, juo labiau — kritiško įvertinimo, reikia, kad tuo pasirūpintų kūrinių leidėjai. Deja, plokštelių gamybos ir leidimo srityje šis reikalavimas retai tinkamiau vykdomas. O jis vykdytinas ir biznio sumetimais, nes vienos tik reklamos, be kompetentingų recenzijų, tikrai per maža.

Tas pat pasakytina ir apie viešai platinamus dailės kūrinius: pa verslus, atvirukus ir pan. Ir jie turi būti recenzuojami, kaip ir knygos, nss ir jiems viena pati reklama skelbimais nedaug padeda plisti visuomenėje.

Mūsų radijo (eventualiai, ir televizijos ateityje) valandėlių vadovai neturėtų pamiršti dėsnio "ranka ranką mazgoja" ir savo programose. Juk kultūrinių gėrybių (knygų, žurnalų, muzikos kūrinių ir kt.) paminėjimas per radiją yra tokios pat vertės, kaip ir spaudoje. O gal dar ir didesnės, labiau įtaiguojančios?... Kodėl tad leidėjams nelaikyti tokių pačių glaudžių ryšių su radijo valandėlių vedėjais, kaip iš tradicijos laikomi su periodine spauda?
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai