| |
|
|
|
AKADEMINIS LIETUVIŲ JAUNIMAS IŠEIVIJOJE |
 |
 |
 |
* 1 *
Išeivijoje gyvenąs asmuo, be įprastinių visuomeniškų gyvenimo apraiškų, yra veikiamas dar ir specifinių įtakų, kurios pirmoje eilėje priklauso nuo išeivijos priežasties ir pobūdžio. Individas gali pasirinkti išeivio-emigranto gyvenimą, jei jis naujoje šalyje tikisi atrasti savo žemišką laimę ir tame krašte pastoviai įsikurti. Tokiu atveju ryšys su tėvyne tik kilninančio sentimentalaus pobūdžio, nereikalaująs gilesnių įsipareigojimų. Kitokios išeivijos nuotaikos veiks tą asmenį, kuris savo tėvynę apleidžia dėl idėjinių-politinių priežasčių ir tikisi pirma galima proga į ją sugrįžti. Tai dvi ryškiosios išeivių kategorijos. Tačiau gyvenimas sukuria dar ir trečią tendenciją; ji ypač pastebima jaunesnių žmonių tarpe. Tai politiniai pabėgėliai, kurie laikui bėgant, vis giliau įsijungia į naujos šalies gyvenimą ir tuo pačiu praranda politinio bėglio savybes; pamažu jie perima išeivio-emigranto gyvenimišką rolę.
Šio rašinio rėmuose norima pažvelgti į šių dienų lietuvių akademinį jaunimą išeivijoje, gi apžvalgos apimtis ribojasi tais studentais, kurie iš tėvynės iškeliavo kaip politiniai bėgliai, tiksliau tariant, kaip tų bėglių vaikai. Šiandien toj studentijoj vis stipriau pajuntamas minėtos trečiosios tendencijos intensyvumas. Apskritai gi išeivijos specifinė padėtis turi savo savitas apraiškas, įtakas ir jai būdingus niuansus, ypač metodiniu atžvilgiu. Tas specifiškumas ir vertas mūsų visų dėmesio.
* 2 *
Patekę į vertybinį pasaulį, kuriame intensyviai dominuoja kiekybinis elementas, pažvelkime ir mes į mūsų akademinį jaunimą pro nuogų skaičių prizmę. Duomenys tegali mus džiuginti, nes beveik visuose pasaulio kampuose rasime bestudijuojančių lietuvių jaunuolių, kurių didžiausias skaičius yra Šiaur. Amerikos kontinente. Ir tai nenuostabu, nes šioje žemės dalyje susibūrė didžiausias lietuvių išeivijos telkinys. Praeitais mokslo metais JAV augštąsias mokyklas lankė vien tik Lietuvių Studentų Sąjungos JAV-se 743 nariai. Tačiau tikrasis studentų skaičius minėtąjį prašoka bent šimtine.1) Žinodami, kad per paskutinį dešimtmetį šį kraštą pasiekė daugiau kaip 30,000 lietuvių, galime tikrai džiaugtis labai palankiu studentų ir lietuvių bendruomenės proporciniu santykiu, kuris apytikriai būtų 1:40, kai tuo tarpu pačių JAV studentų ir gyventojų santykis siekia maždaug 1:70. Nors vyrų yra daugiau, bet mergaičių skaičius vis dėlto sudaro maždaug 40% viso studijuojančio lietuvių jaunimo. Geografiniu atžvilgiu stipriausia koncentracija yra Čikagoje, kurioje gyvena virš 200 lietuvių studentų. Apskritai gi į pasiskirstymą vietovėmis pažvelgę, rasime šiame krašte apie 25 vietoves, kuriose studijuoja bent 5 lietuviai.
Šiaurinio JAV kaimyno žemėje studijuoja arti 100 lietuvių. Kanadoje studijinės sąlygos kiek sunkesnės, todėl proporcinis santykis su lietuvių visuomene mažesnis. Ir čia apie 60'A bendro studentų skaičiaus sudaro vyrai. Daugiausia jų yra Toronto mieste, tačiau lietuvių studentų rasime bent 6-se Kanados universitetuose.
Tolimosios Australijos žemyno universitetuose atsidūręs lietuvis turėtų ne viena proga susitikti su savo tautiečiu, nes tame kontinente bent 130 lietuvių studijuoja; iš jų apie 90% priklauso ten gyvuojančiai Australijos Lietuvių Studentų Sąjungai. Merginos čia sudaro maždaug 35 1/2 visų studijuojančių. Lietuvių rasime bent 6 universitetinėse vietovėse, gi Sidnėjus pirmauja su arti 40 akademikų. Australijos pašonėje esančios Naujosios Zelandijos universitete studijuoja 3 vyrai.
Lietuvių studentų yra beveik visose Vakarų Europos valstybėse. Iš jų skaičiumi vyrauja Vak. Vokietija, kurios augštosios mokyklos yra priglaudusios apie 50 lietuvių, jų tarpe 20% merginų. Lietuviai sutinkami 10-yje universitetų. Prancūzijoje mokslo žinių semiasi apie 20 akademikų kurie daugumoje lanko Paryžiaus ir Strasburgo universitetus. Kaip daugumoje akademinių bendruomenių, vyrai čia sudaro 60%. Anglijos žemėje aštuonis universitetus lanko apie 15 lietuvių. Italijoje studijuojančių skaičius virsija 20, o Ispanijoje, Belgijoje, Olandijoje, Šveicarijoje ir Švedijoje mūsų studentų skaičiai neprašoka 5.
Jei Afrikoje bei laisvoje Azijoje lietuvių studentų negirdėti, tai Pietų Amerikos kontinente jų vis dėlto esama. Brazilijoje bei Argentinoje jų rasime daugiausia. Tačiau šio žemyno akademinio pasaulio struktūra daug kuo skiriasi nuo mums įprastų Europos ir Šiaurės Amerikos universitetinių sistemų (ypač visuomeninės organizacijos atžvilgiu), ir todėl apie šios pasaulio dalies lietuvius studentus mums trūksta platesnių žinių.
Ne paslaptis, kad atskirų kraštų mokslo institucijų sistema, reikalavimai bei bendras mokslo lygis nėra vienodi ir todėl bendro, palyginamojo susumavimo išvesti negalima.
* 3 *
Dabartinės mūsų akademinio jaunimo pastangos semtis mokslo žinių ir gilintis savo pasirinktose srityse rišasi su nepriklausomos Lietuvos atstatymu. Savaime tad ir kyla klausimas, į kokias mokslo šakas yra nukrypęs mūsų studentijos dėmesys.
Jeigu sujungsime techniškus mokslus (inžinerija ir kt.) su griežtaisiais mokslais (matematika, fizika, chemija ir t.t.), tai matysime, kad šios sritys yra patraukusios absoliučią mūsų studentijos daugumą. Amerikoje arti 300 studentų gilinasi inžinerijos srityje, o griežtųjų mokslų šakos yra patraukusios bent 150 akademikų dėmesį. Kanados lietuvių studentų specialybių pasirinkimas irgi panašus. Apie 80 % studentų gilinasi jungtinėje technikos bei griežtųjų mokslų srityje. Australijoje pirmauja inžinerijos studentai. Apie 70% Vokietijoje studijuojančia lietuvių yra pasirinkę minėtą jungtinę sritį. Nors Prancūzijos, Italijos ir Anglijos lietuvių studentų absoliuti dauguma ir nėra savo dėmesio nukreipusi j tas šakas, tačiau palyginamoje plotmėje ir tose šalyse didžiausias skaičius domisi technika bei griežtaisiais mokslais.
Socialiniai mokslai (jie apima psichologiją, sociologiją, politinius mokslus) bei komercinė sritis (ekonomija, prekybiniai mokslai) studijų šakų pasirinkimo atžvilgiu yra užėmę antrą vietą. Apie 150 JAV-se gyvenančių lietuvių studijuoja vieną iš minėtų šakų. Kanadoje ir Vokietijoje šias mokslo šakas pasirinkę yra apie 15% visų lietuvių studentų. Panašias proporcijas atrasime ir kituose kraštuose (Brazilijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir t.t.).
Humanitariniai mokslai yra trečioje vietoje. Juos studijuoja proporcingai mažiausias lietuvių studentų skaičius. Amerikoje tą sritį pasirinkusių skaičius vargiai ar siekia šimtinę. Vokietijoje 12% mūsų akademinio jaunimo domisi šia sritimi, Prancūzijoje tuos mokslus studijuoja 4 lietuviai. Kanadoje tik apie 5% mūsų akademikų pasirinko humanitarines studijas. Jei humanitarų skaičiai tarp įvairių kraštų ir yra skirtingi, tai bendra tą šaką pasirinkusių akademikų proporcija su visa studentija yra maždaug ta pati. Regis, beveik nė vienu atveju humanitarinių mokslų studentų skaičius nesiekia nė trečdalio bendro studentų skaičiaus (gal tik Prancūzijoje mūsų akademinis jaunimas sudaro vienintelę išimtį).
Specifinį dėmesį tektų skirti kelioms mokslo šakoms. Tai medicinos mokslas, kurio pasirinkime jaunuolis sutinka daug kliūčių. Tai aiškiai riboja ją studijuojančių skaičių. Susidomėjimas šia mokslo šaka būtų kur kas didesnis, jei tam būtų palankios studijinės galimybės. Štai JAV-se dėl egzistuojančios mokslinės sistemos šiuo metu to krašto medicinos mokyklose rasime mažiau negu 10 lietuvių studentų. Nenuostabu tad, kad dalis studentų vyksta į Vokietiją medicinos mokslus studijuoti ar juos užbaigti (ypač jei studentas juos, prieš išvykdamas iš Europos, pradėjo). Kur sąlygos šios mokslo šakos studijavimui yra palankesnės, ten ir tą sritį pasirinkusių skaičius yra atitinkamai didesnis (pvz. Australijoje).
Dėl gerai suprantamų priežasčių lituanistiką studijuojančių skaičius beveik lygus nuliui. Tik vienas kitas yra pašventęs visą savo dėmesį šiai mokslo šakai. Teologijos studentų skaičius irgi labai ribotas. Tiesa, Romoje veikia lietuvių kolegija, ir jos studentai daugumoje gilinasi teologijoje, tačiau bendras šios srities studentų skaičius yra tikrai labai mažas — neprašoka net 20-ties.
Įdomu pastebėti, kad studijų šakų pasirinkime tikrai balansuotą vaizdą suteikia Naujosios Zelandijos lietuviai akademikai. Vienas studijuoja architektūrą, antras teisę, gi trečias savo dėmesį yra pašventęs filosofijai. Būtų gera, jei šiuo atžvilgiu tos salos lietuvių studentų pavyzdys turėtų gilesnę įtaką kitiems lietuviams išeiviams.
Kodėl gi toks ryškus mūsų studentų pakrypimas į civilizacinio gyvenimo šakas? Priežasčių šiai tendencijai daug. Tik ryškesnes iš jų paminėsime. Pirmiausia tenka pastebėti, kad bendras universitetinis vaizdas yra panašus į lietuvių studentų studijinių šakų susiskirstymą. Technikos bei tiksliųjų mokslų specialistų pareikalavimas yra pats ryškiausias, todėl nenuostabu, kad tam ir daugiausia dėmesio skiriama. Išeivio pasąmoninio pasaulio veržimasis į geresnį įsikūrimą laikytinas antra ryškia studijų pasirinkimą apsprendžiančia priežastimi. Daugumas pasirinktos šakos užtikrina ekonomiškai tvirtesnę egzistenciją, todėl jos ir dominuoja. Tai gan gyvenimiška tendencija, tačiau ji darosi pavojinga, kai šių šakų pasirinkimas suvaržo natūralųjį talentą. Žinomas yra ne vienas atvejis, kada studentas, turįs tvirtą potencialų sugebėjimą humanitarinėje srityje, pasirenka (dažnai ir tėvų veikiamas) technikos mokslus, o juos baigęs, būna antraeilis inžinierius. Čia ir išryškėja trečioji ryški priežastis: tai mūsuose dar nepripažintas psichologinis oportunizmas tremtinių tarpe, kuris visai mūsų tremtinių kartai visgi labai charakteringas. Todėl ir tiek mažai humanitarų, teologų, lituanistų; pasirenkąs šią sritį asmuo turi turėti savyje gilaus idealizmo suvokimą, gi jo mūsų plačiosios studentų masės stokoja. Turėdami omenyje faktą, kad nepriklausomos Lietuvos atstatyme dvasinių vertybių vystymo problemos bus kur kas intensyvesnės, turime pripažinti, kad šių dienų išeivijos akademinis jaunimas nevisiškai tinkamai tam uždaviniui ruošiasi. Šviesų pragiedrulį tačiau sukuria pastebėti reiškiniai, kad tiek humanitarinių, tiek socialinių sričių specialistai savo šakose yra pasiekę reliatyviai daugiau laimėjimų gyvenamuose kraštuose negu mūsų technikinių sričių atstovai. Be to, turime pastebėti, kad visgi nemažas griežtųjų mokslų ir ypač inžinerijos studentų skaičius aktyviai dalyvauja bendruomeninėje bei organizacinėje veikloje, ir tuo pačiu mes artėjame prie siekiamo civilizacinių ir kultūrinių interesų balanso.
* 4 *
Įdomu palyginti išeivijos akademinį jaunimą su gyvenamojo krašto studentija. Tokie vertinamojo pobūdžio palyginimai yra labai sunkūs. Tačiau iš kelių čia paduotų reiškinių skaitytojas turės progos susidaryti apibendrinantį vaizdą, nors ir labai ribotą.
Jei palyginsime JAV universitetuose studijas pradėjusių ir jas baigiančių santykį tarp lietuvių ir vietinių studentų, tai ši proporcija bus lietuvių naudai. Šiuo metu dar neturime tikslių duomenų, tačiau patirtis rodo, kad labai mažas lietuvių studentų skaičius apleidžia augštojo mokslo institucijas prieš diplomo (mokslinio laipsnio) įsigijimą, o amerikiečiams toks reiškinys yra gan dažnas, sudarąs ryškų studijas pradėjusių procentą.
Įdomus ir tas faktas, kad proporcingai didesnis lietuvių studentų skaičius įgyja daktaro laipsnį JAV-ių universitetuose. Tačiau tenka pastebėti, kad šis palyginimas nėra labai prasmingas, nes išeiviui pats mokslinis laipsnis turi apčiuopiamesnės vertės gyvenimo varžybinėje plotmėje, o vietinis akademikas geresniu gyvenamos aplinkos supratimu, pažintimis ir pan. aspektais varžosi gyvenimo kompeticijų lauke.
Šiaurės Amerikoje, ypač JAV-se, naudojama visa eilė studentų pažangumą pagerbiančių formų. Įvairios garbės korporacijos, kurios reprezentuoja beveik kiekvieną ryškesnę mokslinę sritį, įrašymai garbės lentose bei įvairūs medaliai išreiškia tuos pagerbimus. Štai Kanadoje per paskutinius 3-jus metus 22 lietuviai savo studijas baigė su pagyrimais, kurie suteikiami tik išimtinais atvejais už pirmavimą moksle. Palyginę vietinių studentų, baigusių su tokiais pagyrimais, skaičių su lietuviais, matysime, kad mūsų tautiečiai turi ryškią proporcinę persvarą. JAV-bių garbės korporacijų priklausomumo palyginimui trūksta konkrečių duomenų, tačiau tenka pastebėti, kad labai didelis lietuvių studentų skaičius yra pakviesti į šiuos garbės vienetus. Žymiausia korporacija šioj plotmėj tektų laikyti Phi Beta Kappa. Jon nariais kviečiami tik išimtinų gabumų studentai, pasižymėję ypatingais laimėjimais studijose. Iki šiol į tą garbės korporaciją pakviesti 6 lietuviai studentai. Sunku būtų išvardinti, kiek lietuvių įrašyta universitetų garbės lentose, tačiau galima bent paminėti University of Illinois bronzinę lentą, nes ji suteikia progos palyginti dabartinės išeivių kartos akademinį jaunimą su čia gimusiais lietuviais, nors pats palyginimas paviršutiniško pobūdžio. Tos mokslo institucijos metinėse garbės lentose iškalamos tų studentų pavardės, kurie pasižymėjo ypatingais studijiniais sugebėjimais (itin augštas pažymių vidurkis, faktiškai apimąs tik pirmuosius 3% tais metais studijas baigiančių studentų). Per paskutinius 25 metus savo pavardės išvardinimo teisę pelnė 3 šiame krašte gimę lietuviai-), tuo tarpu per paskutinius 5 metus į tą pačią garbės lentą pateko 4 naujų ateivių pavardės. Europos kontinente tokio pobūdžio pagerbimai nepraktikuojami, todėl ir šios rūšies palyginimai su vietiniais akademikais neįmanomi.
Netrūksta mums ir ypatingų laimėjimų. Štai V. Skrupskelytei buvo paskirta JAV-bių valstybinė Fullbright stipendija, suteikianti jai progą išvykti į Prancūziją pagilinti pasirinktųjų humanitarinių studijų. Ši stipendija yra labai retas ir itin vertingas reiškinys akademinėje plotmėje. Pagal turimus duomenis, tai pirmoji iš visų į Ameriką atvykusių tautų tremtinė (DP), kuriai ta garbė suteikta. Prasmingu reiškiniu tenka laikyti ir faktą, kad Sidnėjaus universitetas iš Australijos į Vokietiją filosofijos studijų pagilinti pasiuntė mūsų tautietį Vyt. Donielą. Būtų galima išvardinti dar daugiau panašaus pobūdžių įvertinimų, tačiau pakaks šių pavyzdžių įrodymui, kad lietuviai pagerbiami už savo sugebėjimus ir laimėjimus.
Džiugu pastebėti, kad vis didesnis lietuvių akademikų skaičius pradeda dėstyti vietiniuose universitetuose. Jau ir tolimoje Australijoje turime tokių reiškinių, o JAV-bių mokslo institucijoje tai gan dažnas reiškinys, nesukeliąs ypatingesnio nusistebėjimo. Europoje, žinoma, tokie laimėjimai itin reti, beveik neįmanomi.
Mokslus baigiančių lietuvių skaičius vis didėja. Nors tikslių duomenų trūksta, tačiau arti 500 lietuvių per paskutinius 8-ius metus įgijo bakalauro laipsnį JAV-bių universitetuose. Tame pačiame krašte apie 100 lietuvių gavo magistro laipsnį, gi daktaro mokslinis atžymėjimas buvo suteiktas bent 10 lietuvių. Kanadoje 52 pasipuošė bakalauro laipsniu, 8-iems suteiktas magistro laipsnis, o 5 tapo įvairių sričių daktarais. Australijoje augštuosius mokslus baigė, įgydami įvairius mokslo laipsnius, apie 20 tautiečių. Prancūzijoje 2-iems suteiktas daktaro laipsnis ir 5-iems bakalauro. Brazilijoje studijas baigė bent 6 lietuviai. Anglijoje 3-ims lietuviams suteiktas bakalauro laipsnis. Neturime tikslių duomenų apie Italijoje ir Vokietijoje augštąjį mokslą baigusius, tačiau šiose valstybėse daktaro laipsniu pasipuošusių skaičius yra proporcingai didesnis negu anksčiau išvardintuose kraštuose. Šiuos duomenis apibendrindami, galime pastebėti, kad akademinis mūsų būrys, pasipuošęs moksliniais laipsniais, vis didėja.
* 5 *
Plačioje vietinių studentų masėje paskendęs lietuvis akademikas, nepalaikąs bent minimalinių ryšių su savo tautine bendruomene, lietuviškumo atžvilgiu mūsų visuomenei nelabai vertingas. Todėl savaime mūsų žvilgsnis krypsta į bendruomeninius lietuvių studentų susibūrimus. Juos galime skirstyti į 2 ryškias formas: (a) bendrines studentų sąjungas, apjungiančias visus tame krašte gyvenančius lietuvius studentus, ir (b) idėjines-ideologines organizacijas, į kurias buriasi vienodų ar bent panašių pasaulėžiūrų asmenys.
Visų pirma pažvelkime į bendrines lietuvių studentų organizacijas įvairiuose kraštuose.
Gausiausia skaičiumi ir tuo pačiu įtakingiausia yra Lietuvių Studentų Sąjunga JAV-se, kuriai šiuo metu priklauso apie 750 narių. Ši organizacija savo gyvavimą pradėjo 1951 metais, kasmet augdama savo narių skaičiumi ir veiklos apimtimi. Dabar sąjunga apjungia 22 skyrius Ryčiui palaikyti ji periodiškai leidžia savo biuletenį, kasmet šaukia visuotinį narių suvažiavimą bei rengia rajonines studijų dienas. Panašią veiklą, nors ir ne tiek intensyvią, išvystė ir Kanadoje gyveną lietuviai studentai. Jų sąjungos narių skaičius prašoka 60, veikia trys skyriai, o trys įgaliotiniai palaiko ryšius tarp centro ir mažesnių junginių. Kaip jau minėta, ir Australijoje veikia tokio paties pobūdžio bendrinė sąjunga su 4 skyriais; jos veiklos metodai ir apimtis nesiskiria nuo jau suminėtų sąjungų. Vokietijos lietuvių studentų bendrinis organizacinis vienetas šiuo metu apjungia 34 akademikus, tačiau sąjunga neturi skyrių. Prancūzijoje gyvuoja veiklus lietuvių studentų organizacinis junginys, pavadintas Lietuvių Studentų Sekcija. Ji glaudžiai bendrauja su tos šalies Lietuvių Bendruomene, kuri studentų junginį yra inkorporavusi į savo organizacinę sistemą. Anglijoje gyveną lietuviai studentai savo laiku dėjo pastangų įsteigti bendrą sąjungą, tačiau per mažas studentų skaičius neleido įvykdyti šio užsimojimo. Kituose kraštuose, kur dėl per mažo studentų skaičiaus negalima įsteigti bendrinių studentų organizacijų, mūsų akademinis jaunimas įsijungia į vietines lietuvių organizacijas ir jose visuomeniškai reiškiasi.
Jei specifiniai bendrinių organizacijų tikslai, žodžiais nusakyti, ir kiek skirtingai skamba, tai visgi jas visas apibendrina du pagrindiniai veiklos uždaviniai. Pirmasis liečia lietuvybės išlaikymą; antrasis apjungia visas kovos formas dėl Lietuvos laisvės. Abu šie tikslai yra lygiai svarbūs, ir lietuviai studentai jų įgyvendinimo siekia per savo organizacinę veiklą. Kaipgi toms bendrinėms organizacijoms, kurios pabrėžia tautinį ir akademinį veiklos momentą, sekasi tų tiksiu siekti? Kadangi nėra palyginamo elemento, tai ir pats vertinimas sunkus. Tačiau tesprendžia pats skaitytojas šį klausimą iš kelių ryškesnių veiklos bruožų.
Studentų susirinkimai ir suvažiavimai šių dienų akademinio jaunimo tarpe beveik be išimties yra pašvenčiami minėtiems uždaviniams (ypač pirmojo) įgyvendinti. Jei susirinkime numatyta paskaita, ji dažniausiai turės ryšio su degančiomis tautinio sąmoningumo problemomis; suvažiavimo metu bent vienas prelegentas palies lietuvybės klausimą, bandydamas atrasti naujų būdų ir metodų tautiniam sąmoningumui palaikyti. Visos šios pastangos sukuria tautinio ugdymo atmosferą, kuri mums labai reikalinga. Kadangi mokykloje ir dažnai net namuose lietuvybės klausimas neliečiamas, tai šios rūšies organizacijų pastangos yra labai vertingas reiškinys. Per organizacinę veiklą atsiranda kūrybinis akstinas. Jis vėliau atsispindi spaudoje, kuri studentiškų skyrių reikšmės negali paneigti. Ir pasyviajam nariui organizacinis susibūrimas labai reikšmingas, nes tokio susibūrimo kondicinė įtaka, tokio nario gal net sąmoningai nepajuntama, sustiprina jį ir tuo būdu išjudina bei jam palengvina jo gilią pasąmoninę kovą už tautinį sąmoningumą. Paskelbti konkursai siekia sužadinti literatūrinius sugebėjimus, organizacinių apraiškų varžybos ir kiti panašūs dalykai sužadina jaunime susidomėjimą kuria nors lietuviškos veiklos sritimi. Kartą įžiebtas susidomėjimas vėliau randa įvairių formų tolimesniam vystymuisi.
 A. VITKAUSKAITĖ - MERKER GIULIETTA IŠ VERONOS
Ne vien tiesioginė bendrinių studentų organizacijų įtaka vertintina, svarstant lietuvybės išlaikymą studentijoje. Ir netiesioginė įtaka svarbi.
Per sąjungos susibūrimus sudarytos pažintys sukuria galimybes platesnio pobūdžio socialiniam bendravimui. Tokiu būdu padidėja lietuviškų šeimų sudarymo galimybės; formuojasi bičiulių grupės; įvairių idėjinių pažiūrų jaunuoliai turi progos artimiau vienas kitą pažinti ir tuo pačiu išvystyti geresnį tarpusavio bendravimą (šiuo atžvilgiu jaunimas kur kas geresnėje padėtyje negu vyresnioji karta, kuri turi nedaug progų suvesti skirtingų pažiūrų asmenis kultūringam tarpusavio minčių pasikeitimui). Tokie reiškiniai kaip tik ir sukuria palankią tautinę atmosferą, kurios negalima žodžiais apibūdinti; ji tačiau yra esminė sąlyga tautiniam sąmoningumui palaikyti.
Kaip jaunimas kovoja už Lietuvos laisvę? Mūsų sąlygomis informacija yra pats pagrindinis ginklas; ją ir bandoma naudoti visomis galimomis progomis. O jos Įvairios. Pagrindinės sistematingos studentų pastangos — tai anglų kalba žurnalas LITUANUS, kurį leidžia Lietuvių Studentų Sąjunga JAV-se. Jei leidinio tobulinimui ir yra daug galimybių, tai visgi pats faktas, kad LITUANUS eina jau ketvirti metai, kad iki šiol pasirodė 13 numerių su bendriniu 328 pusi. skaičiumi ir kad iki šiol išleista virš 31,000 egz., aiškiai rodo, kad šios studentų informacinės pastangos yra tikrai teigiamos. Šis keturis kartus metuose išeinąs žurnalas pasiekia beveik visas laisvojo pasaulio universitetų bibliotekas. Jau jaučiama jo skaitytojų reakcija ir ne vienu atžvilgiu svetimtaučių teigiamas vertinimas. Prasminga šia proga pastebėti, kad tai pirmasis tokio pobūdžio egzilinių jaunimo organizacijų leidinys laisvame pasaulyje.
Mūsų studentija, garsindama Lietuvos vardą, bando prasiveržti ir i vietinę spaudą ir tuo būdu atkreipti svetimtaučių dėmesį i lietuvių tautos kančią ir Lietuvos bylą. Dažnai pastebėsime studentų laiškus, kuriuose atitaisomos klaidos, primenami tam tikri įvykiai. Įvairiomis progomis spausdinami ir straipsniai, kuriuos parašo mūsų studentai. Štai Toronto universiteto laikraštyje ne vieną kartą buvo įdėti mūsų akademikų rašiniai. Panašūs dalykai pastebimi ir JAV-bių universitetinėje spaudoje. Prancūzijoje ne vienu atveju sugebėta išeiti į plačią prancūzų spaudą. Vokietijoje gyvenąs akademinis jaunimas uoliai bendrauja vokiečių spaudoje.
Gyvas žodis irgi yra efektingas informacinis ginklas. Ir šioje plotmėje mūsų tautiečiai yra atsiekę gražių laimėjimų. Štai šio dešimtmečio pradžioje ką tik į JAV-bes atvykęs lietuvis studentas dalyvavo krašto Šiaurės Vakarų rajone pravedamame iškalbos konkurse ir savo tema pasirinko komunizmo pavojų bei mūsų krašto tragediją. Nors jis buvo pradėjęs anglų kalbos mokytis tik prieš keletą mėnesių, tačiau dinamiška tema bei įgimtas oratorinis sugebėjimas mūsų tautiečiui pelnė antrą vietą to plataus masto konkurse, o labai didelis klausytojų skaičius patyrė apie komunizmą ir jo pavojus bei mūsų tėvynės tragediją. Lietuvių studentų kalbos vietinių organizacijų susirinkimuose, suvažiavimuose bei kitokio pobūdžio susibūrimuose nėra retenybė; ir tokiomis progomis įgyvendinamos prasmingos informacinės pastangos.
Nemažiau vertintinos ir individualinės studentų pastangos informuoti savo pažįstamus, bičiulius, bendraklasius apie realų komunizmo pavojų bei mūsų krašto didžiąją tragediją. Nuoširdus asmenų bendravimas šioje plotmėje yra bene pats efektingiausias informacinis darbas. Šios rūšies pastangos yra gana gausios, tačiau reikia pripažinti, kad mūsų studentija galėtų kur kas efektingiau išryškinti komunizmo grėsmę ir lietuvių tautos tragediją. Sąlygos tam yra palankios. Gaila, kad tik dalis mūsų studentų yra uolūs šiame darbe.
Stengiamasi ir organizuotu būdu informuoti svetimtaučius. JAV-se pradedama užmegzti organizacinius ryšius su vietinėmis studentų organizacijomis. Prancūzijoje lietuviai studentai yra įsijungę į Fédération des Etudiants Réfugies en France. Šios organizacijos vicepirmininkas yra lietuvis R. Bačkis. Vokietijoje nemažas studentų būrys dalyvauja baltų-vokiečių draugijos kultūrinėje veikloje. Panašios pastangos, kiek mažesniu mastu, vyksta ir kitose šalyse.
* 6 *
Pati didžiausia privilegija, kurią išeivijos lietuviai turi, yra laisvė išpažinti ir siekti įgyvendinti savo pažiūras, laikytis savo ideologijos ir gyventi pagal savo pasaulėžiūrą. Nenuostabu tad, kad išeivijos studentai ta brangia privilegija ir naudojasi. Jie yra susibūrę į idėjines-ideologines organizacijas. Šie judėjimai labai gyvo pobūdžio, dažnai gal net pralenkia bendrinių studentų sąjungų pasireiškimus savo organizaciniu intensyvumu. Be jau minėtų dviejų pagrindinių išeivijos akademinių organizacijų bendrų tikslų — lietuvybės išlaikymo ir kovos dėl Lietuvos išlaisvinimo, — ideologines lietuvių studentų organizacijos turi dar ir savo specifinį siekimą: aiškintis savo ideologines pažiūras, įgyvendinti jas savo narių tarpe bei skleisti jas tarp kitų individų. Nors turime visą eilę organizacinių sąjūdžių, tačiau esmėje veikla sukasi apie tris pagrindines idėjines ašis: ateitininkus, skautus akademikus ir santariečius. Tenka pastebėti, kad veiklos aspiracijų turi ir šviesininkai, varpininkai, neolituanai ir socialistai, betgi ribočiau.
Grįžkime tad prie trijų pagrindinių organizacijų.
Studentų Ateitininkų Sąjungai, seniausiai studentų organizacijai, priklauso dauguma studentų. Jos narių skaičius laisvajame pasaulyje prašoka 350. Sąjungos centro valdybos buveinė yra JAV-se, kur ir vyksta pati gyviausia veikla. Tačiau sąjunga savo skyrius turi ir Italijoje, Kanadoje, Vokietijoje ir kt. Ateitininkų veikla vyksta visomis trimis, jau minėtomis akademinio jaunimo veiklos linkmėmis. Lietuvybės išlaikymo ir ideologijos suvokimo bei stiprinimo darbai atliekami suvažiavimuose, stovyklose, susirinkimuose ir kasdieniniame gyvenime. Suvažiavimais ir kitokiais susibūrimais ateitininkų veikla itin gausi. Kasmet surengiama bent viena metinė stovykla bei sušaukiamas visuotinis suvažiavimas; Sąjunga leidžia žurnalą "Ateitį", suruošia žiemos rajonines stovyklas bei įvairius specifinius kursus. Šalpai sunaudota suma jau išreiškiama penkiaženkliu skaičiumi. Informacijai ateitininkai turi palankias sąlygas Pax Romanos rėmuose ir bando tą dirvą efektingai išnaudoti. Ateitininkai buvo pirmoji lietuvių studentų organizacija, pradėjusi spausdintu žodžiu informuoti svetimtaučius apie komunizmą, Lietuvos tragediją ir savo organizaciją.
Narių skaičiumi antrą vietą užima skautai akademikai. Jie veikia dviejuose atskiruose organizuotuose vienetuose: merginos susibūrusios i Akademikių Skaučių Draugovę, o vyrų korporacija — VYTIS. Sudėtinis šių abiejų organizacijų vienetų narių skaičius siekia daugiau 300. Minėtos 2 grupės sudaro Akademinį Skautų Sąjūdį. Ir šios organizacijos gyviausia veikla išvystyta JAV-se, nes čia gyvena daugiausia jos narių. Be to, skautų akademikų veikla reiškiasi Kanadoje, Australijoje, Anglijoje ir kt. "Mūsų Vytis" yra oficialus organizacijos spaudos organas. Pradžioje kiek menkiau išsirutuliojęs, šiandieninis skautų akademikų judėjimas yra aiškiai jaučiamas. Kaip ir kitos akademinės organizacijos, jie šaukia savo suvažiavimus, rengia stovyklas, susirinkimus. Skautai pirmieji surengė žiemos stovyklą; vėliau jų pavyzdžiu pasekė ir kitos organizacijos. Gyvai reiškiasi ir Kanadoje gyveną skautai akademikai. Ne vienas akademinio skautų sąjūdžio narys uoliai prisideda prie plačios visų skautų veiklos. Savo vadovavimu, geru pavyzdžiu bei parama akademikai skautai atlieka labai naudingą auklėjimo darbą, nes jų pastangos pasiekia pačius jauniausius lietuviukus, kurių ne vienas jau yra gimęs ne Lietuvoje. Informacinėje srityje jau pažengti pirmieji ryškesni žingsniai. Akademikės skautės plačios pasaulio skaučių seserijos rėmuose atlieka vertingą informacijos darbą. Atskirų narių ar mažų tos organizacijos vienetų darbai irgi yra labai svarbūs, nes tarptautinėse skautų stovyklose tokio pobūdžio veiklai labai palanki dirva. Vydūno vardo šalpos fondas savo parama labai efektyvus studijuojantiems.
Lietuvių Studentų Santara yra jauniausia, bet jau daug nudirbusi lietuvių studentų organizacija. Savo veiklą ii oficialiai pradėjo 1954 metais ir šiandieną turi daugiau 200 narių. Ji išsiskiria iš kitų dviejų jau suminėtų ideologinių organizacijų tuo, kad politinę veiklą stato lygiomis su kultūrine. Santariečių idėjinis judėjimas apjungia liberalinių įsitikinimų studijuojantį lietuvių jaunimą. Organizacinė veikla yra intensyvi. Ji nepasižymi ugdymu, nes daugiau dėmesio skiria momento reikalavimams atliekant konkrečius veiklos uždavinius. Itin uoliai santariečiai reiškiasi lietuviškoje spaudoje. Santariečiuose kilo mintis įteikti JAV-bių prezidentui peticiją, pasirašytą viso lietuvių jaunimo. Ši mintis buvo visų organizacijų priimta ir įgyvendinta. Santariečiai suruošė jaunųjų lietuvių dailininkų parodą, atskirose vietovėse seminarus ir atliko visą eilę kitų darbų. Šios organizacijos veikla, dėl suprantamų priežasčių, kol kas ribojasi tik JAV-bių teritorija. Tačiau federacinio pobūdžio susijungimas su Šviesos sambūriu turėtų suteikti sąlygas santariečių idėjoms plėstis ir tarp kituose kraštuose gyvenančių liberalinių Įsitikinimų studentų.
Mūsų akademinis jaunimas nesiriboja vien minėta veikla; jis vis labiau ima įsijungti į gyvenamojo krašto Lietuvių Bendruomenę ir tuo būdu sustiprina tos šalies visų lietuvių veiklą. Dar daug šioj plotmėj turėtų būti atlikta, tačiau pradiniai žingsniai jau pastebimi. Studentų įsijungimas į politines partijas yra ribotas. Yra susidariusios specifinių interesų grupės (literatūra etc). Veikia ir akademinis lietuvių sporto klubas Lituanica, įnešęs daug gyvumo į lietuvių sportinį gyvenimą. Sportinėje vadovybėje studentai visą laiką yra vaidinę ryškią rolę.
Suminėdami organizacinius reiškinius, trumpai turime išryškinti stovyklų reikšmę mūsų jaunimo veikloje. Jos yra tapusios labai konkrečia mūsų jaunimo lietuviško auklėjimo priemone. Pradžią tokiam stovykliniam gyvenimui išeivijoje davė studentai ateitininkai, kurių pavyzdžiu vėliau pradėjo sekti ir kitos organizacijos. Šiandien mūsų studentų organizacinis judėjimas be stovyklų nebeįmanomas. Jos yra vertingos tuo, kad stovyklavimo laikotarpiui jaunimas visiškai atjungiamas nuo jį supančios bei jį nutautinančiai veikiančios kasdieninės aplinkos. Stovykla kaip tik sukuria jaunam studentui lietuvišką aplinką, teikiančią jam daug lietuviško dvasios peno. Stovyklų teigiamoji įtaka lietuviui studentui reiškiasi dvejopu būdu: racionaliu (paskaitomis bei kitaip įgyjamomis žiniomis) ir emociniu (jaunatviška, tiesiog šventadieniška nuotaika). Ir taip vyksta psichologinis kondicinis paruošimas ir jis kasmet stovyklose atnaujinamas. Todėl ir tokių stovyklų reikšmė yra itin svarbi.
 V. Petravičius — Pasaka
* 7 *
Tokio heterogeniško reiškinio kaip mūsų akademinis jaunimas apibendrinančiai aptarti neįmanoma. Tačiau bent trumpai norisi pabrėžti kai kuriuos nuotaikų bruožus, kurie jaunimo tarpe jaučiami. Į akis krinta ryškios 2 studentų grupės: (a) uoliųjų (aktyvus mūsų studentijos branduolys) ir (b) pasyviųjų (studentų masė). Visur ir visada galima tokias grupes pastebėti, bet mūsų studentuose jos yra itin ryškios. Toks skirtumas, aišku, išplaukia iš išeivijos gyvenimo. Studentų masė palengva pradeda išgyventi išeivijos pobūdžio persiorientavimą. Iš pabėgėlio rolės ji palaipsniui išvirsta į mažiau įsipareigojančią emigrantų grupę. Psichologiškai tai suprantama, nes politinio tremtinio tautinės pareigos yra sunkios ir intensyviai žmogų veikiančios. Jaunuolis visą laiką yra dviejų ryškių įtakų dėmesio objektu. Tai gyvenamojo krašto varžybinis akstinas (neišskiriant ir medžiaginių patogumų) iš vienos pusės, gi moralinis tremtinio įsipareigojimas iš kitos pusės. Sunku tas dvi priešingybes prasmingai suderinti. Todėl ir nesąmoningai jieškoma padėties palengvinimo. Emigranto rolės prisiėmimu tai bent iš dalies pasiekiama. Pabėgėlio įsipareigojimai tada visu savo svoriu gula ant uoliųjų nugaros, ir jie tą visą naštą bando vežti. Todėl mūsų aktyvusis akademinis jaunimas ir yra taip nežmoniškai apkrautas darbu ir rūpesčiais. Žalinga ta tendencija ir tuo, kad kūrybiniam darbui maža galimybių, nes uolieji studentai turi atlikti techniškus, organizacinius darbus, kuriuos normaliomis sąlygomis atliktų visa eilė kitų asmenų, išeivijos sąlygose sunkiai į tokią veiklos plotmę pritraukiamų.
Šių dienų akademinį jaunimą ženklina vienas ryškus bruožas — tai menkas aukos prasmės supratimas. Jei anksčiau beveik visi studentai matė didingumą aukoje, jei ir gyvybė nebuvo per brangi prasmingai aukai, tai šiandien tos nuotaikos jaunimo tarpe beveik nėra. Jaunoji karta nenori bei nemato prasmės aukotis; ji tenori egzistuoti — gyventi. Daugelis motyvų sukūrė šią vyraujančią nuotaiką, tačiau jų nagrinėjimas jau visiškai atskira tema, čia neliestina.
Iškėlę šias dvi tariamai neigiamas mūsų studentijos ypatybes, iš antros pusės turime pripažinti, kad mūsų akademinis jaunimas savo darbais yra nusipelnęs visų mūsų pasididžiavimo. Jo atliktų darbų virtinė yra tikrai vertinga. Tikroji mūsų akademinio jaunimo vertė išryškės vėliau, tačiau jau ir dabar galima vaizduotis vertinimo kriterijų. Kas grįš į išlaisvintą tėvynę, tas turės progos savo kūrybingumą pritaikyti bet kurioje gyvenimo srityje, gi išeivijoje likę akademikai nesąmoningai jau dabar kuria išeivijos inteligento tipą. Šis prototipas ir bus vertinimo objektas. Kaip matome, išeivijos akademinio jaunimo vertės egzaminai jau yra prasidėję.
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
