| |
|
|
|
LAIŠKAS "AIDŲ" REDAKCIJAI |
 |
 |
 |
|
Parašė Jonas Sakas-Sakevičius
|
1985 m. liepos - rugpjūčio "Aidų" įžanginiame straipsnyje Ilgiausiai lietuvių kalba einąs žurnalas. Aidams i penkiasdešimtmetį įžengus, tarp kitko pasakyta: "Minint sukaktį, čia tik norėtųsi nulenkti galvą žurnalo iniciatoriui bei pirmajam leidėjui dr. Vytautui Bieliauskui, kuris to žygio ėmėsi, nepaisydamas hitlerinės priespaudos pavojų net gyvybei. Lygiai mūsų pagarba priklauso ir antrajam leidėjui Jonui Sakui, 1947 - 49 metais ant savo pečių nešusiam žurnalo leidimą. 1949 metų rudenį "perėmė ir du paskutinius numerius Vokietijoje finansavo nauji leidėjai -»— lietuviai pranciškonai".
Skaitant šiuos žodžius, atrodo, kad mano, Jono Sako (buv. Sakevičiaus), leistieji (1947 - 1949) Aidai buvo lyg tęsinys dr. V. Bieliausko Muenche-ne, Vokietijoje, leistųjų (1944.XI.5 — 1947.1.28) Aidų, kad jų turinys ir paskirtis buvo tie patys. Iš tikrųjų tarp jų nebuvo panašumo. Nors abu leidiniai turėjo tą patį vardą, bet tiek jų turinys, tiek paskirtis buvo skirtingi. Ir bendradarbiai buvo visai kiti, išskyrus Kazį Bradūną, kuris anksčiau buvo redagavęs ir dr. V. Bieliausko leidinį.
Dr. V. Bieliausko leistieji Aidai buvo vadinami "Lietuvių informacijos leidinys — Lithuanian Bulletin of Information" (žiūrėk 1985 m. liepos - rugpjūčio mėn. Aidus, psl. 204). Vadinasi, jų tikslas buvo informuoti vietinę lietuvių visuomenę apie dienos įvykius. Tuo tarpu mano leistieji Aidai buvo vadinami kultūros žurnalu (Lithuanian Cultural Magazine). Taigi juose buvo spausdinami straipsniai apie mokslą, meną, literatūrą, grožinės literatūros kūriniai.
Kalbant apie šių leidinių turinį, nenorima vieną daugiau, kitą mažiau vertinti. Abu buvo vertingi ir naudingi.
Kadangi mano leistieji Aidai buvo naujas žurnalas, neturėjęs sąryšio su dr. V. Bieliausko leistaisiais Aidais (tik atsitiktinai tą patį vardą), tai juo-dviejų sutapatinti negalima. Kad šitoks mano teigimas turi pagrindo, rodo mano leistųjų Aidų kilmės istorija.
Karui pasibaigus, UNRRA, kurios centrinė įstaiga buvo Muencheno priemiestyje Passing, Vokietijoje, išdavinėjo užsieniečių, D. P., laikraščiams leisti leidimus. Lietuviai tada turėjo keturis leidimus turinčius laikraščius. Vienas jų buvo žurnalas "Naujasis Gyvenimas", redaguojamas kun. V. Bagdanavičiaus, M.I.C., ir leidžiamas Lietuvių Katalikų Kunigų Sąjungos.
Kai kurie katalikų veikėjai norėjo turėti žurnalą, panašų į nepriklausomoje Lietuvoje leistąjį Židinį. Tą mintį ypač puoselėjo A. Pauliukonis, nekartą kalbėdamasis su spaudos darbuotojais, ypač su buvusiais Židinio bendradarbiais dr. Z. Ivinskiu, dr. A. Maceina, dr. J. Grinium, dr. J. Girnium. Mane gi jis kalbino prisidėti prie naujo žurnalo išleidimo.
Kai karinė amerikiečių valdžia užsieniečių, D.P., laikraščiams leisti leidimų išdavimą rengėsi iš UNRRos perkelti į Frankfurtą, į savo karinę įstaigą, Žiburių leidėjas J. Vitėnas (gyvenęs Augsburgo D. P. stovykloje) nuvyko į UNRRos įstaigą pasiteirauti apie jų likimą. Jam ten paaiškėjo, kad gaunančių iš naujo leidimus laikraščių sąraše (jį turėjo pasiųsti karinei valdžiai) nebuvo įrašytas Naujasis Gyvenimas.
Dabar aš ėmiau rūpintis gauti leidimą. A. Pauliukonis ir K. Bradūnas pasiūlė mano prašyme paminėti dr. V. Bieliausko leistuosius Aidus: gal tai palengvinsią gauti leidimą. Dr. V. Bieliauskas parašė atitinkamą raštą, kurį drauge su prašymu (jame buvo prašoma leisti spausdinti Aidus) įteikiau karinei amerikiečių valdžiai. Tačiau ji man leidimo nedavė, paaiškindama, kad Vokietijoje nėra tam reikalui pakankamai popieriaus.
Sutikęs Žiburių leidėją J. Vitėną, pasiguodžiau, kad leidimo negavau dėl popieriaus stokos. Jis man išdavė pažymėjimą, kad iš Žiburiams skirto popieriaus Aidams perleidžia tiek, kad būtų galima išspausdinti 500 egzempliorių Aidų. Tuomet J. Vitėno pažymėjimą įteikiau karinei amerikiečių valdžiai ir netrukus leidimą gavau.
Tuojau nuvykau į spaustuvę (Augsburge), kur buvo spausdinami Žiburiai, ir gavau pažadą, kad Aidams bus parūpinta reikiamas kiekis popieriaus. Kazys Bradūnas parengė medžiagą ir apipavidalino viršelį. Tuomet aš ir Bradūnas visa tai įteikėme spaustuvei, ir netrukus išėjo pirmasis Aidų, kultūros žurnalo, numeris (1947 m. balandžio mėnesį).
Išleidę naują numerį, K. Bradūnas, A. Pauliukonis (jis tik kelis kartus buvo nuvykęs) ir aš nuvykdavome į Schwaebisch Gmuende pas minėtą redakcinį kolektyvą. Ten būdavo įvertinamas išėjęs numeris ir aptariama kito numerio medžiaga.
Kai 1949 m. kovo mėnesį išemigravau į Jungtines Amerikos Valstijas, mano ryšiai su Aidais nutrūko.
Jonas Sakas-Sakevičius
Čikaga,
1990 m. lapkričio 11 d.
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
