|
Parašė ROMUALDAS KISIELIUS
|
GYVENI MAS
Žuvėdra perskrido per mano laivą
ir nepaliko jokio šešėlio
laivo denyje
ir jokių pėdų erdvių saulėje . . .
Ir dabar aš žinau,
kad visas žmogaus gyvenimas
yra tik žuvėdros skridimas . . .
PATARIMAS
Neieškok žemėje,
nė laimės, nė pavasario!
Nes čia ir laimė turi savo nelaimes,
o pavasaris turi savo rudenį . . .
Todėl būk laimingas tuščiomis rankomis,
kad galėtum džiaugtis
su prabėgančio momento saule . . .
DIENA
Rytą, saulei tekant, gimė kūdikis,
ir visos širdys džiaugėsi . . .
Vakare, saulei gęstant, mirė žmogus,
ir visos širdys verkė . . .
Ir taip praėjo diena,
be jokio ženklo,
be jokių pėdų . . .
MĄSTYMAS
Aš žarstau savo sudegusių
dienų pelenus ir galvoju,
kad visi pelenai žemėje yra gyvi
ir visos dulkės yra nemirtingos . . .
Nes subyrėję žiedai kasmet sugrįžta
į vasaros pievas atsigerti
gyvojo žemės kraujo ir atsigaivinti
mėlynosios jūros saulėje . . .
LAIVAI
Gyvenimo audrų verpetuos
mūsų laivai į tolius plaukia . . .
O toliuos auksaplaukė saulė,
kurios mes siekiam kaip apsvaigę,
kurios mes niekad nepasieksim . . .
Pasieksim tik uolų krantus
ir tartum bangos jų glėby sudušim
SAULĖ
Stebėdamas krintančius meteorus,
aš dainuoju jums apie amžinąją saulę,
kurios amžinumu aš pats netikiu.
Nes matau, kad čia visos pėdos pasibaigia,
visi žodžiai nutyla ir laiko rankose
visos saulės užgęsta . . .
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
