Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BALYS AUGINAS   

Pirmosios meilės žavumas glūdi tame, kad nežinoma, jog ji gali pasibaigti.
D i s r a e l i

PAKASYNOS

Nužudyti debesys guli
Ant atdaro kapo duobės —
Geltonos astros.
Lašas rudens saulės,
Ir byrantis auksas —
Gėlės. Vaškas. Ir auksas.

   Visa tai šiandien Tau,
Nurimusi mano mergaite! —
Širdyje — pelenai,
Arklių kanopų duslūs aidai
(Kaip sunkiai velka žirgai karstą —
Mano širdies sunkųjį akmenį) —

Mirusį pavasarį užkloja
Žemė ir gėlės —
Ir dulkių gedulo šydas
Ant mano plaukų —
Dunda skildamas grumstas —
Juoda mano širdies daina

Tuščiu glėbiu sugrįžtu —
Rankos neturi ko apkabinti —
Ir širdim alkana
Grimstu į svajonių liūną..—
Skandina vienatvės vandenys,
Ir atminimų lietus
Skalauja kalvas—

LAUKIMO UGNYS

Mes paliekame trupantį apkasą,
Sargybų degantį būstą
Skausmu liepsnodami, tolstam   
Svetima ežia —
Paklydę

Po daugel daugel rudenų
Sąžinė praeities kapus atkasa —
Į širdį atminimai plūsta:
Nugrimzdusi Sala iš vandenų
Iškyla. Gimti krantai
Tolumoje
Žydi   

Pro šalį plaukia šviesūs
Praeities paskendę laivai —
Svetimų medžių pavėsiuos
Rūdija
Mūsų kantrybės
Šarvai —

Ir tirpsta aisčių avilio vaškas
Besileidžiančios saulės ugny —
Ant svetimo akmenio blaškos
Mūsų širdis agni —

Saulėlydžių laužas smilksta,
O mes — laukimo ugny
Dar kalame ginklą vilties —

Pražygiuoja metų vilkstinė —
Ji mūsų pulkų apdulkusias vėliavas
Svetimuos kauburiuos paties   


SANTĖMIO KATYTĖS

Ant namų mano slenksčio
Pilkos santėmio katytės
Žaidžia —
Joms vakaras parito
Purpurinį
Siūlų kamuolį —

Riedėdamas slidžiu erdvės ledu,
Jis padega
Medžių žydinčias šluotas,      
Šluojančias debesis-—
O ištaršytos nytys,
Rusenančiom dūmų virvėm
Supančioja upės vingrųjį liemenį

Ir slėnio išdžiuvusius delnus raizgo
Pilkšvais rūko kuodeliais —

Ak! Rūkstantį rutulį saulės,
Nubėgusį
Nuo horizonto
Į šiurkščią vilną
Mėlynos žolės —
Nutveria
Santėmio katyčių nagai —

Jų žaismingam glėby
Saulės siūlai sudūla,
Pavirtę tamsos anglim
Ir nakties pelenais    ---

VIZIJŲ VADŽIOS

Vidunaktį skardus gaidžio trimitas —
Ir vėl sudužus tyla —
Svirpliai
Brūžuoja naktį gabalėliais
Ir įgudusiai džirina dainą: —
Baladę
Apie  vienatvės virpėjimą —

Kūdikis blaškos sapnų bangose —
Skęsta ir kovoja
Su fantazijos purkslais. Laikydamas
Vizijų vadžias
Savo trapiuos porcelano delnuos -
Vakar vakare
Jis rado katiną —
Tada jis plūduriavo didelėje
Baltoje kūdroje —
Jo akių žalieji švyturiai švietė
Akinančia siaubo šviesa —

Grįžk atgalios, katine!
Su šviečiančia
Povo plunksnų uodega
Perskrosk tamsos apklotą —
Težydi tavo akys —
Žalios samanos
Siaubingam nakties miške   

O svirpliai vis verkia —
Dabar jie dildina eiles
Iš tylos paklodės,
Dengiančios
Kūdikio
Spurdančią
Širdį    ---

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai