|
Parašė KAZYS BRADŪNAS
|
RUDENS GIEDRA
Lygumos ligi dangaus pratįso.
Jau rūkai daubosna supūsti.
Gluosnių rankose voratinkliai suplyšo...
Ir keliuosi aš anksti, anksti
Į pirmąsias mišias.
Laikas rudenio maldas kalbėti —
Greit širdis nušalnos.
Ir pro debesų auksinį rėtį
Vakaro žara pradės byrėti
Jau be dulkių dienos.
SENAS GRABADIRBIS
Mano sūnūs užaugo.
Jiem atidaviau įmonę.
Jie dirba karstus.
Saldų kvapą pušinių lentų
Geriu, kaip užnuodytą korį.
Ir ant strėnų, naštos išlenktų,
Laikau baisų mirusio svorį.
O sūnūs parvedė žmonas
Auga anūkai.
Ir žaidžia karstais
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
