Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIET. FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖS PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Pronto Bičiuliai šią vasarą suruošė Amerikoje ir Europoje studijų savaites, kurios pasižymėjo aiškiu kultūriniu pobūdžiu. Jau ir anksčiau šis sąjūdis, susidedąs daugiausia iš kultūrininkų, kreipė dėmesį į kultūrinę sritį. Jų suvažiavimai visados buvo lydimi dainų bei literatūros vakarų. Jų paskaitos neapsiribojo politiniais-visuomeniniais svarstymais. Tačiau šiemetinės studijų savaitės, ypatingai suruoštoji JAV, lietė pačius gyvuosius mūsų kultūrinio gyvenimo klausimus.

Šiame kontinente įvykusioji studijų savaitė buvo jungiama su atostoginiu poilsiu. Parinkta graži vieta — Maino valstybėje esanti pranciškonų vasarvietė, į kurią suvažiuoja daug lietuvių pailsėti. Jų skaičių šią vasarą papildė 50 LF Bičiulių, atvykusių čia iš įvairių Amerikos vietų. Studijų savaitės metu Kennebunkporto vasarvietėje susitelkė iš viso apie 150 lietuvių. Tai labai gausus ir nedažnas sambūris, žinant šio krašto didžius nuotolius. Studijos vyko nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 4 d.

Pirmąją paskaitą apie lietuvių jaunimo kultūrinį brendimą skaitė kun. dr. A. Baltinis, labiausiai pažymėdamas, kad neįmanoma pereiti iš vienos kultūros į kitą, nesulaužant savęs dvasiškai. Tad ir lietuviškojo jaunimo uždavinys yra pasilikti prie savos kultūros, nežiūrint visų pavojų bei sunkumų, einančių iš svetimos aplinkos. Koreferentas K. Skrupskelis, kalbėdamas jaunimo vardu, kėlė dienos švieson, kad vėlyvoji karta nepažino nepriklausomos Lietuvos. Tai pasunkina šio jaunimo lietuvybės kelią, ypač, kad pasigendama mūsų kultūros ryškesnių pėdsakų pasaulinėje literatūroje, mene ir moksle, šiandien jaunimui atrodąs parankiausias vidurio kelias, kuriame derintina tremtinio ir emigranto dvasia. Dr. Juozas Girnius savo paskaitoje lietė mokyklą, organizacijas ir Bažnyčią, laikydamas juos šalia šeimos pagrindiniais veiksniais lietuvybės išsaugojime. Ypatingai buvo iškelta reikšmė vasarinių stovyklų, taip labai pamėgtų šiame pramonės krašte. Mūsų stovyklų pasisekimo paprindinė sąlyga — neįsileisti svetimos kalbos. A. Krikščiūnaitė neilgame pranešime, papildydama dr. J. Girniaus temą, sustojo prie šeimos vaidmens vaiko lietuviškame auklėjime. V. Kulbokas kalbėjo apie lietuviškų šeštadieninių mokyklų padėtį, suminėdamas pagrindinius sunkumus, kurie paeina tiek iš mokinių, tiek iš mokytojų pusės. Po šių paskaitų bei pranešimų buvo diskusijos, dar labiau išryškinusios prelegentų mintis. Tarp kitų dalykų paaiškėjo, kad mažųjų lietuviškam auklėjimui daug reiškia plokštelės. Iš jų vaikai galį išmokti dainų ir deklamacijų. Rekomenduotas jų gaminimas bei įvairinimas naujais įdainavimais ir įkalbėjimais. Didžiausiu lietuviško auklėjimo griovėju palaikyta televizija. Prof. J. Brazaičio paskaita pakreipė studijų savaitės dalyvių dėmesį nuo jaunimo auklėjimo lietuviškoje dvasioje į pačius save. Prelegentas pažymėjo, kad šiuo metu vaisingiausias veikimas yra ten, kur įžvelgiamos realios galimybės veikti. Politiniam veikimui tokių galimybių, jo nuomone, esą mažiau, kaip kultūriniam. Tad ši paskutinioji veikimo sritis ir turinti gauti persvarą LF Bičiulių žygiuose. Diskusijose iškelta įvairių minčių politinės vienybės klausimu. Programai visą laiką vadovavo ir diskusijas tvarkė dr. Juozas Girnius.

Rugpjūčio 4 d. vakare buvo pagerbti partizanai. Prie lietuviško kryžiaus kalbėjo prof. J. Brazaitis ir dr. V. Majauskas. Po kalbų su uždegtomis žvakėmis visi studijų savaitės dalyviai ir vasarvietės svečiai procesijoje žygiavo į Liurdo grotą, kur palaiminimą Švč. Sakramentu suteikė kun. K. Balčys. Studijų savaitė baigta bendrais užkandžiais. Pažymėtina, kad studijų dienomis vakarais buvo suruošti trys koncertai — literatūros vakarai. Muzikinę programos dalį išpildė pianistes Rajauskaitė ir Jadzentavičiūtė, literatūrinę — Leonardas Andriekus ir Leonardas Žitkus.

Antroji LF Bičiulių studijų savaitė įvyko Vokietijoje Schondorfe, prie Ammerio ežero. Ji taip pat žymėjosi kultūriniu turiniu. Dr. J. Grinius atidarymo kalboje pabrėžė, kad studijų uždavinys yra lietuvių rezistencijos dvasios gaivinimas tremtyje. Tuo klausimu plačiai kalbėjo J. Vidzgiris. Prof. Z. Ivinskio paskaita vedė į praeitį, į laikus, kai ėjo varžybos dėl galios tarp Vilniaus ir Maskvos. Ilgiau sustota prie 1380 ir 1480 m. laikotarpio, kai išsivadavusi iš totorių Maskva, ėmė kelti galvą. Dr. J. Grinius nušvietė lietuvių filosofų pažiūras ! mūsų kultūrą. Akcentuotas asmeniškumas, t. y. polinkis vertinti ne bendruomeninius junginius, o paskirus žmones. Prof. A. Maceina savo paskaitoje griovė pasaulyje plintančią iliuziją, kad komunistinis ateizmas esąs ne religinis, o politinis. Jis čia dėstė rusiškojo ateizmo esmę. Studijų savaitės programa buvo praturtinta dar V. Natkevičiaus paskaita, nagrinėjančia tremties rašytojų kūrybą, M. Musteikio pranešimu apie kultūrinius faktus pavergtoje Lietuvoje ir A. Griniuvienės žodžiu apie lietuviškus šokius.


L. Fronto Bičiuliai pagerbia partizanus Kennebunkporte  V. Maželio nuotr.

Studijose dalyvavo 40 asmenų. Jie čia taip pat laiko dalį skyrė poilsiui. Buvo dainų, literatūrinių skaitymų, ekskursinių pasivažinėjimų Ammerio ežeru. Pamaldas rugpjūčio 11 d. laikė kun. D. Kenstavičius. Po jų baigiamąjį žodį tarė prof. A. Maceina. Studijų savaitės Vokietijoje dalyvių sveikinimas per Amerikos Balso radiją pasiųstas į Lietuvą.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai