Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVA VĖL NEPRIKLAUSOMŲ TAUTŲ ŠEIMOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

"Apreiškimo Jonui" knygoje parašyta, kad, žemei nušvitus nuo dangiško skaistumo, angelas šaukė: "Krito, krito didžioji Babelė, nes jos nuodėmės pasiekė dangų". (Apr. 18, 2,5).

Šv. Rašto aiškintojai manė, kad ta nelaboji Babelė esanti pagoniškasis Romos miestas, kuriame tiek daug būta nedorybių. Tačiau žvelgiant į XX-ąjį amžių, savo nuodėmingumu bei žiaurumu pralenkusį visas istorines epochas, švysteli mintis, ar tik anoji Babelė neišreiškia komunistinės sistemos? Juk kada yra buvę daugiau pralieto kraujo, pavergtų tautų, kalėjimų, baudimo stovyklų, kankinimo priemonių, išmarintų žmonių badu, melo, keršto, neapykantos, jeigu ne šiame šimtmetyje? Gal per anksti visa tai suvesti į milijonines statistikas, kurios pilnai parodytų šios nežmoniškai žiaurios ideologijos vaizdą. Blogis jau nebesutilpo ribose ir jis tiesiog liejosi iš krantų. Negana, kad buvo viena prieš kitą kiršinamos tautos revoliucijomis, naikinami komunizmo oponentai, skiepijama neapykanta net vaikų sielose, raunami įgimtos dorovės daigai, bet taip pat išeita į atvirą kovą net prieš Dievą. Bilijonai dolerių išleista ateistinei propagandai, meniškos šventovės paverstos sandėliais bei ateizmo muziejais, mokyklose ir net universitetuose eikvota laikas neva mokslinei marksizmo ideologijai, persekioti tikintieji, paverčiant juos žemesnės klasės piliečiais, pasauliui skelbta: "Mes jus palaidosime"...

Bet štai staiga ima braškėti ta persotinta blogiu sistema, svyruoti jos konstrukcija, kristi nuo pjedestalų sudievinti stabai, kol pagaliau iš tos sistemos principų bei padarinių beliko tik skeveldros. Tada jau nebereikėjo angelo. Nušvitus skaidresnei ateičiai, kiekvienas žmogus dabar gali šaukti: "Krito, krito didžioji Babelė!" Tai aiškus Dievo jėgos stebuklas, prieš kurį stovime apstulbę. Dievas savo galingos rankos staigiu mostu sugniuždė tai, kas krauju ir ašarom buvo statyta 74 metus.

To stebuklo vaisiai gi milžiniški. Štai iš komunizmo griuvėsių keliasi tautos nepriklausomai egzistencijai. Tai nelauktas reiškinys, kuris savo staigumu gąsdino net Ameriką. Girdi, kas bus, kai Sovietų Sąjunga suskils į daugelį valstybių? Tas nepagrįstas išgąstis net sulėtino pavergtų tautų išsivadavimo procesą, bet jo nesutrukdė. Įvykiai spontaniškai riedėjo. Juos tvarkė Dievo ranka.

Visagalės Dievo rankos dėka jau ir lietuvių tauta laisva bei nepriklausoma. Kaip matėme, Gorbačiovas, kiek tik galėdamas, priešinosi Lietuvos nepriklausomybei. Ją įvairiausiai trukdė ekonominės blokados ir net teroro veiksmais (sausio 13). Amerikos prezidentas gi laikėsi pasyviai ir jo nespaudė. Jis rekomendavo "taikius pasitarimus", kurių Sovietų Sąjunga vengė. Ir kas tada? Lietuva kurį laiką būtų pasilikusi savotiškoj puskelėj į nepriklausomybę, visaip varginama ir gąsdinama. Tačiau staigus ir nepra-matytas Sovietų Sąjungoje perversmas buvo galutinis Dievo Apvaizdos stumtelėjimas. Per jį į laisvų tautų areną įžengė Lietuva ir kitos Pabaltijo tautos — įžengė tiek daug kentėjusi, bet nepalūžusi, taip ilgai pasaulio pamiršta, bet nekerštinga, taip piktai išnaudota, bet turtinga dvasia. Tai šio dieviško stebuklo aspektai. Juk ypač Stalino siautulyje ji galėjo būti deportuota bei kolonizuota. Tas pavojus grėsė ir vėliau. Mūsų jaunimas tokios intensyvios propagandos įtakoje galėjo labiau nutolti nuo tautos esminių idealų. Bet jį stiprino religija, šeima, praeities kultūrinis paveldas.Jeigu pagal Jeltsiną komunizmo eksperimentas buvo tragedija didelei rusų tautai, ką bekalbėti apie pavergtas mažas tauteles?


Bet visa tai jau praeityje. Dabar Lietuva vėl nepriklausomų tautų šeimoje, nuoširdžiai sveikinama ir kviečiama į kultūrinius bei ekonominius sambūrius. Jos vėliava jau plevėsuoja Niujorke Jungtinių Tautų pastatuose.Buvo malonu stebėti, kai prieš ir po perversmo pasaulio valstybės skubėjo pripažinti mūsų nepriklausomybę. Net savotiškai lenktyniavo. Pati pirmoji buvo mažytė Islandija, paskui Danija, Skandinavija, Europos tautų ekonominėn bendrijon susitelkusios valstybės. Amerika Gorbačiojo įtakoje vis delsė ir tik kaip 37-oji valstybė paskelbė savo pripažinimą.

Tačiau vis tiek Amerikos nuopelnai Lietuvos kely į laisvę yra labai reikšmingi. Ji nuo pat pradžios nepripažino Lietuvos okupavimo, laikė aktyvią jos pasiuntinybę Vašingtone, Valstybės departamente plevėsavo iškelta mūsų trispalvė, kasmet prezidentas ir Valstybės sekretorius sveikino Lietuvą bei išeiviją Vasario 16-osios šventėje, kasmet skelbta Pavergtų tautų savaitė, priiminėjamos mūsų delegacijos Baltuosiuose rūmuose ir 1.1. Tai mums reikšmingi ir dėkingumo verti žygiai.

Lietuvos nepriklausomybės tęstinumui išlaikyti ypač daug reiškė mūsų išeivijos įvairiaspalvė kultūrinė bei politinė veikla. Be to, netrūko valdžioje asmenų — senatorių bei kongresmanų, kurie visa širdim padėjo Lietuvai. Žymų vaidmenį, ypač paskutinį trimetį, atliko ir didžioji JAV spauda, kuri garsino Lietuvą, kritikavo prezidentą dėl jo pasyvumo, kėlė nepriklausomybės būtinumą... Taip pat atviro palankumo susilaukė Lietuva ir iš Katalikų Bažnyčios. Šio krašto vyskupų konferencijose išeivijos vyskupas Paulius Baltakis dažnai kėlė Lietuvos gelbėjimo klausimą, į kurį buvo atsiliepta palankiomis rezoliucijomis. Pagaliau, Čikagos kardinolui vadovaujant, JAV vyskupų delegacija 1990 m. aplankė Lietuvą. Nuostabų palankumą mums yra parodęs ir Šv. Tėvas Jonas Paulius II, garsindamas Lietuvą įspūdingais jos religinių įvykių minėjimais Romoje, dažnai audiencijose primindamas mūsų tautą ir nuolat reikšdamas jai ypatingą meilę.

Atrodo, kad šiuo metu visa lietuvių tauta jaučia, jog atgauta nepriklausomybė, o taip pat ir komunizmo žlugimas, yra stebuklas, kuris daug ką net apstulbino. Tuo atžvilgiu Lietuvos nuotaikas išreiškia rugsėjo 8 dieną į Šiluvos atlaidus suplaukusios gausios minios. Ten sykiu su bažnytine ir civiline vadovybe visa tauta dėkojo Dievui už apvaizdišką išvedimą iš mirtim grasinančių pavojų. Tiesa, Lietuva niekad nebuvo taip pribrendusi nepriklausomybei, kaip dabar, tačiau reikėjo Dievo rankos, kuri tokius pavojingus įvykius tvarkytų ir kreiptų mūsų labui. Juk pagaliau mes jau viską turime, ko amžiais norėjome: ir sąmoningą tautą, kuri ilgėjosi laisvės kaip upė jūros, ir Klaipėdą, ir Vilnių ir viso pasaulio tautų pagarbą. Teisingai pažymėjo prezidentas Vytautas Landsbergis savo viešoje maldoje Šiluvos šventovėje: "Ačiū Dievui, kuris saugojo Lietuvą, kai ji kentėjo ir buvo nelaiminga'.

Dabar Lietuva jau laiminga, ir taip pat laimingi visi jos sūnūs bei dukterys tėvynėje ir išeivijoje. Mums visiems atsivėrė labai saulėta ateities erdvė, kuri bus pripildyta naujais kūrybiniais įnašais. Dabarties Lietuva yra nepalyginamai geresnėje padėtyje negu 1918 metais. Juk mes turime tiek daug šviesuomenės, rašytojų, dailininkų, mokslininkų, kovingos patirties, nepalaužiamo ryžto... Stipri ir išeivija. Visoj savo šimtmetinėje istorijoje niekad ji nėra turėjusi tiek kūrybinių pajėgų, tiek gydytojų, inžinierių ir įvairiausių sričių specialistų, užimančių gyvenime aukštas vietas JAV. Jie visi yra mūsų tautos neišsakomas lobis.

Taigi ir išeivijos lietuviams atsiveria visiškai naujas veiklos baras. Išeivija sielojosi, l^ai tauta buvo pavergta daugiau kaip 50 metų, su ilgesiu laukė išsivadavimo dienos, veikė, rūpinosi, aukojo... Tą žygį reikia tęsti toliau, tik jau su tvirtesne energija, dosnesne širdim, gilesne meile, jautresne užuojauta... Juk dabar Lietuva be finansinio pagrindo, o išeivija, ypač jos čia subrendusi šviesuomenė, labai pasiturinti. Dabar kaip tik laikas žymiom sumom aukoti Lietuvai, kaip aukota pirmosios nepriklausomybės rytmetį. Pagaliau štai jau išmušė valanda mums visiems atsiverti ir glaudžiau jungtis su tauta, kuri, tartum po kraujo krikšto, yra nuskaidrinta, užgrūdinta, pašventinta.
L. A.
 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai