Parašė Ona Mikailaitė
|
OBELYS Oi obelys, jūs obelys, kam žydit? Kam kraunate naštas nežinomam rytojui?
Oi obelys, jūs obelys — jūs senos damos, dabinate kreivas šakas, vai, elegantiškom skarom —
nepaisote — gerai! — rūgštaus rytojaus . . .
PO LIETAUS
Žemė naujai pakrikštyta, ir saulė žaižaruoja nuprausta, vakarui rengiasi.
Tik jaunos kregždutės susijaudinusios aplink lakioja Kažko ieško? Gal anos — prieš lietų — žemės . . .
MĮSLĖ
Ar girdėjote kada besijuokiantį medį? Taip, medžiai juokiasi, juokiasi.
Kada ar girdėjai žmogų po medžiais bemąstantį —
bemąstantį: AŠ ir MANO . . .? Taip, medžiai juokiasi.
|