|
|
LIETUVIŲ KOPLYČIA ŠV. PETRO BAZILIKOJE VATIKANE |
|
|
|
Parašė Paulius Jurkus
|
Vasarą šv. Petro bazilikoje Vatikane iškilmingai buvo pašventinta koplyčia, skirta Lietuvos kankiniams pagerbti. Pašventinimo iškilmės jau aprašytos šio žurnalo rugsėjo numery (nr. 7, p. 325). čia mesime žvilgį į pačią koplyčią daugiau meniniu požiūriu.
Lietuviškoje spaudoje buvo kilę triukšmo dėl tos koplyčios vardo. Kai buvo renkamos aukos, ji buvo garsinama kaip Kankinių koplyčia, o pastačius pavadinta Mater Mi-sericordiae. Šio pavadinimo reikalo čia neliečiant, kas pakeitė, kodėl pakeitė, — vis tiek ir tokia koplyčia, kokia dabar yra, pasitarnaus Lietuvos labui. šv. Petro bazilika yra viena iš labiausiai turistų lankomų vietų. Taigi, tie tūkstančiai susidurs ir su Lietuvos koplyčia. Reikia tik parūpinti informacinės literatūros, kuri galėtų ir pačią koplyčią išaiškinti, ir išryškinti kankinių prasmę.
Pagal bazilikos tvarką koplyčia yra uždaryta dideliais geležiniais vartais. Turistai tegali ją apžiūrėti per vartų plyšį, nes turistų srautas greitai ją "nudėvėtų". Taip apsaugotos ir kitos panašios koplyčios.
Vartus darė jau Vatikano meistrai, bet jie nepadarė tinkamo Vyčio. Toks, koks dabar iškaltas ant vartų, jis nereprezentuoja Lietuvos herbo.
Visai statybai — aukų rinkimui, patiems darbams vadovavo vysk. V. Brizgys ir jo sudarytas komitetas. Dailininku projektuotoju buvo pakviestas Vytautas K. Jonynas. Buvo sudaryta ir speciali komisija, kuri turėjo iš Lietuvos istorijos atrinkti svarbiausius momentus. Kadangi Lietuvos istorija sena, tai ir tų momentų pradžioje buvo daug. Vėliau glaudinta ir palikti tik patys pagrindiniai momentai. Viso yra 7 reljefai, vaizduoją Lietuvos krikščioniškąją praeitį ir jos pastangas tikėjimą išlaikyti bei apginti. Pačiam viduryje — altoriuje — įdėta Vilniaus Aušros Vartų Marija kaip Mater Misericordiae.
Iš Lietuvos praeities čia randame Mindaugo krikštą, Vytautą Didįjį, Jogailą, kurie abu Lietuvą krikštijo. Toliau sutinkame šv. Kazimierą, kankinį už tikėjimą — Koncevičių. Primenama Vilnius, Kaunas ir Kražiai, kur buvo garsios skerdynės. Užbaigiama Sibiro mergaičių maldaknygės reljefu.
Šiam grynai lietuviškam turiniui buvo ieškota tokios formos, kuri prisiderintų ir prie Romos kata-kombinės senovės ir drauge išreikštų lietuviškas aspiracijas. Interpretuoti itališko renesanso dvasia būtų buvę per daug rizikinga. Pasirinkta tokia forma, kuri primena katakombų krikščionybę ir drauge yra gana moderni, išplaukianti iš mūsų laiko.
Visa koplyčia išklota travertino marmuru, kurio yra Romos apylinkėse. Marmuras šviesiai gelsvos spalvos, purus ir iš karto duoda antikinį įspūdį. Italų meistrai pagal padarytus piešinius iš marmuro iškalė kiekvieną plytą. Tos plytos yra skirtingo dydžio, skirtingos formos. Šios nelygios sienos turėjo išreikšti ir lietuvių tautos istorinę įtampą.
Į tų plytų tarpus yra įkomponuotos statulos — bareljefai. Juos V. K. Jonynas sukūrė savo studijoje New Yorke. Skulptūra atlie-dinta iš savotiško cemento. Ir čia pasirinkta grubi ekspresyvi forma, paliktos tik būtiniausios linijos išreikšti žmogui, judesiui. Tos formos atrodo lyg būtų iškirstos kirviu iš kokios grubios medžiagos, nelygios ir dramatiškos. Jau skulptūrų veiduose, rankose, drabužių klostyse yra daug dramatiškumo ir kančios. Skulptūra padaryta de-iDratyviai ir savo forma yra naujoviška.
Dalis darbų buvo patikėta italų meistrams, kurie dirbo vietoje. Jie. kaip minėta, pagal planus nutašė sienų marmurą. Buvo duotas ir grindų detalus planas, bet jų tinkamų nepadarė. Grindys turėjo sudaryti lietuviško kilimo įspūdi, bet dabar to nėra.
Aušros Vartų Marijos paveikslas buvo padarytas iš geros nuotraukos, kuri buvo pasiųsta iš čia. Paveikslo fonas, veidas ir rankos yra mozaika, gi drabužiai, aureolė, spinduliai ir karūna — metalas. Padaryta gerų meistrų be priekaišto.
Kiek blogiau išėjo su Rūpintojėliu. Jį padarė italas skulptorius. Nors jam buvo nusiųsti priešiniai ir pavyzdžiai, bet jis jų nesuprato ir savaip interpretavo. Taip jis Rūpintojėlį padarė apsivilkusį su marškiniais, ko lietuvių liaudies mene nerasi. Ir Kristaus veidas jau nelietuviškas.
Koplyčia bylos apie Lietuvos religinius ir tautinius momentus. Ji tokia paprasta ir drauge išdidi, primenanti tragišką mūsų tautos istoriją.
Paulius Jurkus
|
|
|
|