Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1977 m. 5 gegužė
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Gražutė Šlapelytė-Sirutienė — Daktaras Jonas Basanavičius Lietuvos sostinėje ............... 193
Stasys Santvaras — Rubajatai ................................................................................................. 199
J. G. — Martin Heidegger ........................................................................................................ 202
Dr. Vincas Vyčinas — Heideggerio kultūrinė reikšmė ........................................................... 206
Petronėlė Orintaitė — Oi, Glora, Glora! .................................................................................. 213
Juozas Vaišnora, M.I.C. — Jurgio Matulaičio kelias į Vilniaus vyskupo sostą .................... 218
Eglė Juodvalkytė — A. Škėmos "Ataraxija" į amerikiečių sceną ......................................... 223

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Henrikas Nagys — Antanas Gustaitis — nuolat jaunas ......................................................... 228
Mikas Šileikis — Grafikos ir tapybos keliu (Iš dail. Magdalenos Stankūnienės parodos) .. 229
Vytautas P. Zubas — Quebecas — nauja valstybė Š. Amerikos žemėlapyje? ...................... 230
Mūsų buityje .............................................................................................................................. 232

KNYGOS
R. Šilbajoris — Vakaras sargo namely (Antanas Vaičiulaitis) ............................................... 234
VI. Kulbokas — Apsakymai (M. Katiliškis) ........................................................................... 235
Juozas Jakštas — Mažosios Lietuvos istorija monografijose ................................................ 237

Viršelio 1 psl. — Telesforas Valius: Sukaktuvinis ciklas, Čiurlionis I (spalvotas nuodytas varis, Akmenė, 1975). Viršelių 4 psl. — to paties dailininko iš to paties ciklo, Čiurlionis II. Šis numeris iliustruotas V. Vizgirdos (V. Maželio nuotr.), A. Elskaus, M. Stankūnienės, A. Audro-nytės-Variakojienės kūrinių ir dr. Jono Basanavičiaus, M. Heideggerio, P. Orintaitės ir J. Gliaudos nuotraukomis.
Skaityti daugiau...
 
DAKTARAS JONAS BASANAVIČIUS LIETUVOS SOSTINĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė GRAŽUTĖ ŠLAPELYTĖ - SIRUTIENĖ   
Šįmet, švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventę, buvo prisiminta ir kitą neeilinė istorinė sukaktis: prieš 50 metų vasario 16 išsiskyrė iš gyvųjų tarpo didis tautinio atgimimo kėlėejas, nepriklausomybės akto signataras daktaras Jonas Basanavičius. Be to, pernai, 1976.XI.23, suėjo 125 m. nuo dr. J. Basanavičiaus gimimo. Taigi minėtina dviguba sukaktis vieno iškiliausių Lietuvos vyrų.

Nelengva rašyti apie Basanavičių trumpą apybraižą kultūros žurnale, nes Basanavičius buvo tokia plačiašakė asmenybė, jo veiklos sritys taip įvairios, jo darbai tokie svarūs, kad vien kruopšti enciklopedinių žinių santrauka sudarytų geroką puslapių skaičių. Bet tai būtų tik faktų, datų, veikalų registracija. O tai visa arba pakankamai ži:noma, arba besidomintiems nesunkiai prieinama. Daktaras Jonas Basanavičius daugumai mūsų yra jau tik istorinis asmuo, apgaubtas beveik legendarine aureole — tai didelės pagarbos vertas Lietuvos patriarchas. Tačiau tie, kurie turėjo progos gyvą Basanavičių iš arčiau stebėti, nors trumpai su juo pabendrauti, pasikalbėti, išgirsti jo paskaitą ar būti jo globojamos lavinimosi kuopelės nariais, Basanavičių mini daug šilčiau, intymiau, nes jo imponuojantis asmuo, kad ir kuklių vaikiškų ar jaunuoliškų prisiminimų fone, įgauna ryškesnes, gyvenimiškesnes dimensijas.
Skaityti daugiau...
 
RUBAJATAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS SANTVARAS   

1.
Draugystė tai širdžių giesmė, ištikimybei skelbt sutverta.
Draugystė nuodėmes atleidžia, nuo kojų velnią kerta.
Kodėl žmogus tą dvasios puotą, tą šlovingą giesmę,
Paverčia į beprasmiškai maurojančių galvijų tvartą?

2.
Žvelgiu aš į tave su šypsena graudžia, jaunuoli,
Nes nežinau, kaip tu paklosi savo dalios guolį.
Jaunuoliško puikumo negana. Būtis yra tvirtovė.
Būtis — tai valkatų ir niekšų apgulta Apuolė.
Skaityti daugiau...
 
MARTIN HEIDEGGER PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
Žiupsnis informacinių duomenų apie Heideggerį ir jo poveikį

Prieš metus miręs Martin Heidegger (1889.IX.26 -1976.V. 15) yra vienas iškiliausių šio šimtmečio filosofų. Jeigu ir ne visi jį pripažintų pačiu giliausiuoju mūsų amžiaus mąstytoju, tai tikrai mažai kas ginčytų, kad tarp šio šimtmečio filosofų jis yra mįslingiausias ir radikaliausias. Daro jį mįslingą tai, kad jo rnąstymą lygiai žymi ir loginis griežtumas, ir mistinė nuotaika. Net pats pagrindinis Heideggerio nusistatymas galutinai lieka ambivalentiškas ir dėl to atviras priešingoms interpretacijoms. Nebūdamas išaugęs iš kurios nors vienos filosofinės mokyklos, jis saugojosi nuo bet kokios "srovės" etiketės. Visi iš šalies jį laikė egzistencialistu, bet jis pats gynėsi nuo šio vardo, nurodydamas, kad ne žmogiškoji egzistencija, o Būtis yra pirminis jo mąstymo rūpestis. Atviras visai vaka-rietinės filosofijos istorijai, Heideggeris ėmėsi apskritai filosofiją kvestionuoti. Nuo pat Platono ligi Nietzschės filosofija likusi pačios Būties užmirštis. Skelbdamas filosofijos galą, jis kviečia grįžti į Būties mąstymą Denken des Seins), kuris gaivinęs priešsokratinius graikų mąstytojus.
Skaityti daugiau...
 
HEIDEGGERIO KULTŪRINĖ REIKŠMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. VINCAS VYČINAS   
Heideggeris yra filosofas, bet jis tarsi praauga filosofiją ir tuo pačiu aiškiau pateikia atsakymą, kas filosofija iš viso yra. Šituo būdu jo mintis paliečia visos filosofijos istorinę raidą. Taip pat ji pagilina bei praturtina ir kitas kultūros sritis, jų vienos su kita suartinime atskleidžia naujos eros perspektyvas.

Filosofija
Šitame ribotame straipsnelyje, įvertinant Heideggerį kaip filosofą, bus stabtelėta tik ties filosofijos pradžios ir užbaigos fazėmis.

Filosofų suvažiavimą Cerisy-la-Salle mieste Prancūzijoj) 1955 m. Heideggeris atidarė savo įžangine kalba: "Kas yra filosofija?". Laikydamasis savo metodo gilintis į žodį bet kokio dalyko esmei išvystyti, Heideggeris ir šioje paskaitoje filosofijos prasmės ieškojimą pradeda, gilindamasis į graikų žodžio "philosophia" reikšmę. Jis pabrėžia, kaip skirtingai šį žodį suprato Heraklitas bei kiti pirmieji graikų mintytojai ir kaip jį suprato visi kiti filosofai nuo Platono ligi Nietzschės "Filosofes yra tas, kuris myli išmintį (sophon) . Mylėti išmintį Heraklito prasme reiškia kalbėti taip, kaip kalba logosas, t. y. atitikti logosą. Šis atitikimas yra sąskambis su išmintimi".1

Čia reikia pastebėti, kad išmintis (sophon) nėra, sakyčiau, savyje izoliuotas žmogiškas protas bet pačios Būties logosas — jos atsiskleidimas Žmogiškasis protas, būdamas sąskambyje su šiuo atsiskleidimu, yra pirminėje meilėje su logosu, su Būties išmintimi. Logosas taip pat pirmine prasme nėra žmogiškas žodis ar kalba, bet pačios Būties kalba. Būtis yra logosas!
Skaityti daugiau...
 
OI, GLORA, GLORA! PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PETRONĖLĖ ORINTAITĖ   
— Na na, ko čia dabar tįsai, kaip mietas betrandijąs! Delnus ant pilvo sunėręs, kinkles sausai padžiovęs, dykaduonis, mat, atsirado. O ašen vis turiu krutėt, kai tu, viską metęs šalin, tinginio pančiu atgulei, bajoras pasidarei, anei pirštu dulpšt, — mirktelia ji tartum su pašaipa, lyg meilindamasi ar juokaudama, toksai pasisveikinimas aplankant. — Kelkis, Klemuk, še, takeliu pavaikštinėsiva, paranke susiglaudę, kaip anuomet, pameni, paežerėm šventadienį po žolę braidėva. Pakiūtinėtuva, žodulį šnekteltuva. Dabartės gi — anei žiopt tu man, savo dailiai apikirptų ūsiukų nepravoži, — ji net spirstelia žieminio bato nosim į kauburėlio kraštą, matgi, save juokais masina, nepasiduoda. Kad kvailas graudulys neapsėstų, blakstiena kad verkšlenimu nepračiurtų . . . Kai vis linksmai, širdy lengviau. Kolei gyvas, žmogus, turi dantim žibintis, šai-palais gundytis.

Pastimpso striuką valandžiukę pailsėdama. O galva vėl šnektelti smaginasi:
— Geras buvai vyriokas, iš tiesų nepeiktinas. Tik ne ko būta šičionai skubintis, į dykaduonių karalystę, galėjai kokį sprindį dar luktelti, niekas botagu nevarė. Ažin penketą rudenų jau išdrybsojai, kaip klevelis nugenėtas, šiekštas po velėna pakištas. Būtuva galėję dar dviese šildytis, ažin lova per plati man beliko, nesusigaudau po patalą. Pakojy Pūkuolę parėplinu nakčiai, gerutė, švelnutė mano rainelė, kailiuku bent atšalusius padus atkutena . . . Jau ir vidurvasary vėsu, tokia sukežusi močelė tapau. Še, ir pas tave tik su draugučiu ramentu atklibinkš-čiuoju, su smaigeliu parankėj, vis nebe viena.
Skaityti daugiau...
 
JURGIO MATULAIČIO KELIAS Į VILNIAUS VYSKUPO SOSTĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS VAIŠNORA   
50 metų mirties sukakčiai paminėti

Nuncijus Achille Ratti
Jurgio Matulaičio Vilniaus vyskupu paskyrime ir jo vyskupavimo Vilniuje periode (1918-1925) žymią rolę suvaidino apaštališkasis vizitatorius, vėliau nuncijus Varšuvoje ir pagaliau popiežius Pijus XI — Achille Ratti.
Bent trumpai susipažinkime su Achille Ratti (1857-1939) svarbesniais gyvenimo ir veiklos periodais.
Ambrogio Damiano Achille Ratti gimė 1857. Y.31 šiaurės Italijoje Desio miestelyje smulkaus pramonininko šeimoje. Mokėsi Milano ir Romos Lombardų seminarijose, Romos Sapienza ir Grigaliaus universitetuose, gavo filosofijos, teologijos ir kanonų teisės daktaro laipsnius. Kunigu įšventintas 1879 grįžo į Milaną ir penkerius metus dėstė dogmatinę teologiją ir retoriką Milano kunigų seminarijoje. Nuo 1888 Milano Ambraziejaus bibliotekos bendradarbis ir nuo 1907 jos prefektas. Dirbdamas bibliotekoje, turėjusioje apie 250.000 knygų ir 15.000 rankraščių, ją praturtino naujais lobiais, kasmet važinėdamas į užsienį, rinkdamas senas knygas ir rankraščius. Tripolio karo metu gavo bibliotekai apie 6000 ara-
-------------
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 3 ir 4
----------
biškų rankraščių. Šalia bibliotekos prefekto pareigų, parašė apie 100 mokslinių darbų, kurių žymiausias "Actą Ecclesiae Mediolanensis" (4 tomai) ir "Missale Ambrosianum duplex".
Skaityti daugiau...
 
A. ŠKĖMOS "ATARAXIJA" Į AMERIKIEČIŲ SCENĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė EGLĖ JUODVALKYTĖ   
DIENORAŠTIS

1976 balandžio 29, 30 ir gegužės 1 Southern Illinois universitete, Carbondale, Illinois, buvo pastatyta Antano Škėmos pjesė "Ataraxija" (jos angliškas
vertimas).
* * *

Sausio 20
Šiandien, sugrįžus į universitetą, užsukau pas prof. A. Straumanį pasikalbėti apie Pabaltiečių teatro projekto šiemetinius planus. Buvo norėta pastatyti tris vienaveiksmius vaidinimus — lietuvių, latvių ir estų. Tačiau, atsižvelgiant į teatro fakulteto finansus, liko galimybė pastatyti tik vieną pjesę. Režisuoti buvo pakviestas amerikietis Arnold Kendall, kuris iš jam atsiųstų tekstų pasirinko A. Škėmos "Ataraxiją". Šį rytą kaip tik su juo susipažinau, ir jis pakvietė mane antradienį užeiti pasišnekėti apie lietuvių emigracinį gyvenimą. Iš išvaizdos — ūsotas, dar keturiasdešimt metų neturįs, laksto įsikandęs seniai net nebesmilkstantį cigarą ar turkišką cigaretę, vilki džinsais ir nunešiota odine liemene, kalba daug, o šypsosi visą laiką.
Skaityti daugiau...
 
ANTANAS GUSTAITIS — NUOLAT JAUNAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Henrikas Nagys   
Amžiaus sukaktis nebūtinai džiugina. Kad sulaukta tiek ir tiek metų, tik dalinai tėra jubiliato nuopelnas. O ir prisimena dažniau, kad, štai, tiek ir tiek metų jau pratekėta, kad leidžiamasi pakalnėn, kad ne tiktai verta, bet ir galima dabar jau pailsėti ant pelnytų laurų ir t.t. ir t.t. Todėl dažnai iš pareigos žmogus imiesi kalbėti apie tokias sukaktis.

Tiktai ne šiandien.
Apie Antaną Gustaitį kalbėti visuomet norisi, nesvarbu, kuria ir kokia proga. Pirmiausia todėl, kad Antano Gustaičio laikas nepaliečia, — nei jo kūrybos, nei jo paties. Negaliu sutikti, kad tasai mūsų humoristinės poezijos klasikas išeivijoje sulaukia 70 metų.

Kalbėti apie Antaną Gustaitį ir apie senatvę tuo pat atsikvėpimu yra mažų mažiausia nesusipratimas. Tai du nesuderinami poliai. Ir Gustaičio poezija nuolat jauna, ir patsai poetas nuolat jaunas. Iš jo asmens ir iš jo posmų veržiasi tikrai pavasariška atgaiva — Pavasario simfonija:
Pakrūmėj švilpia nimfos tango Aragona,
Smuikuoja šonkauliais amūrai prieširdžiu,

Skaityti daugiau...
 
GRAFIKOS IR TAPYBOS KELIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mikas Šileikis   
Iš dail. Magdalenos Stankūnienės parodosDailininkės Magdalenos Birutės Stankūnienės grafikos ir tapybos kūrinių paroda vyko kovo 18-27 Čiurlionio galerijoje, Jaunimo centre, Chicagoje. Buvo išstatytas 41 kūrinys — 16 grafikos ir 25 tapybos darbai.

Magdalena B. Stankūnienė yra jaunesniosios kartos dailininkė. Gimė Lietuvoje, Šunskų bažnytkaimyje. Po II pasaulinio karo išvyko į Vakarų pasaulį. Meno studijas pradėjo Anglijoje, Londono St. Martin's Art Academy. Atsikėlusi į Chicagą, mokėsi Art Institute, Bogan kolegijoje ir Academy of Fine Arts.

Vėliau grafiką studijavo V. Petravičiaus studijoje.
Už savo kūrinius yra laimėjusi keletą premijų bei pagyrimo lakštų. Turėjo keletą individualių dailės parodų, dalyvauja kolektyvinėse parodose, priklauso prie menininkų organizacijų.
Skaityti daugiau...
 
NAUJAS VARDAS LIETUVIŲ DAILĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Andriekus   
Nuolat augantį lietuvių dailininkų atžalyną išeivijoje neseniai papildė Aldona Audronytė - Variako-jienė. Ji į mūsų dailės pasaulį įžengė savo paroda, suruošta 1976 lapkričio 12 - 21 Jaunimo centre, Čiurlionio galerijoje, Chicagoje. Ta proga garsiau suskambėjo Variakojienės vardas lietuvių spaudoje. Tiesa, ji ir anksčiau buvo žinoma Kalifornijos lietuviams, dalyvaudama grupinėse, daugiausia kitataučių dailininkų, parodose ir laimėdama net pirmąsias premijas. Čiurlionio galerijoje gi dailininkė pasirodė su 50 darbų. Toks gausus paveikslų telkinys aiškiau atskleidė jos tapybinį pasaulį.

Aldona Audronytė - Variakojienė yra viena iš tų dailės entuziastų, kurie mene ieško gyvenimo prasmės. Jiems už viską labiau rūpi išsakyti save kūryba. Čia atsiveria beribės galimybės ieškojimų bei atradimų; čia pakaitom telkiasi nerimas ir džiaugsmas. Polėkiai kovoja su kasdienybe, idealai — su tikrove, laimėjimų viltys — su žmogiško ribotumo varžtais. Net ir žymiausieji pasaulio dailininkai meninį originalumą pasiekia po ilgesnių ieškojimų, sunkių pastangų — kartais pačioje amžiaus pabaigoje.
Skaityti daugiau...
 
QUEBECAS — NAUJA VALSTYBĖ Š. AMERIKOS ŽEMĖLAPYJE? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas P. Zubas   
Lietuvių išeivijoje Kanada, be abejonės, yra pirmoji po Jungtinių Amerikos Valstybių. Kanadoje turime 9 katalikų ir 2 protestantų parapijas ar misijas, apie 10 lituanistinių mokyklų, 4 kredito kooperatyvus — bankus su 30 milijonų dolerių kapitalo. Čia išeina trys laikraščiai ir vienas žurnalas. Kai kurių kolonijų užuomazga siekia praeito šimtmečio galą.

Angliškai kalbančiame Š. Amerikos kontinente Kanada yra unikali tuo, kad čia susitinka, kaip niekur kitur, anglų ir prancūzų kultūros. Tas sąlytis ne visada būna darnus. Prancūziškai kalbanti mažuma, gyvenanti kompaktine mase Quebeco provincijoje, jau du šimtmečius stengiasi išsilaikyti. Quebeco politinė nepriklausomybė yra viena iš keleto galimybių tą išlikimą garantuoti. Sąjūdis sustiprėjo tik 1967-68, įsisteigus "Kvebekiečių Partijai " — Parti Quebecois, kurios pagrindinis tikslas yra Quebeco suverenitetas .
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Jono Basanavičiaus, mirusio prieš 50 m, (1927.11.16), minėjimai ruošiami gausesnėse lietuvių bendruomenėse JAV. Tas įvykis ir velionio asmuo plačiai minimas ir lietuvių spaudoje. Šiame Aidų nr. apie Basanavičių spausdinamas jo krikšto dukters Gražutės Šlapelytės-Sirutienės straipsnis.

Lietuvių Opera Chicagoje kovo 26. 27 ir balandžio 3 visuomenei pateikė Charles Gounod Romeo ir Julijos operą Apie tai plačiau bus birželio Aiduose

Lietuvių Rašytojų draugijos premija gegužės 22 paskirta Icchokui Merui už romaną Striptizą. Premijos komisijoje buv: Aušra Jurašienė, Pranas Naujokaitis (pirm.), Alina Staknienė, Vytautas Volertas, Leonardas Žitkevičius (sekr.). Premija paskirta balsų dauguma. Mecenate — Lietuvių Fondas.

— Į Lietuvių Rašytojų draugiją visų narių slaptu balsavimu priimti Tomas Venclova ir Pranas Visvydas.
Skaityti daugiau...
 
VAKARAS SARGO NAMELY PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Šilbajoris   
Jonas Karvelis naujai išleido pirmąją A. Vaičiulaičio knygą, pasirodžiusią 1932 metais. Muzikalus jos pavadinimas Vakaras sargo namely, kaip ir anuomet, tebeskamba vaikyste ir burtais.

Viskas prasideda nuo kalbos, nuo vaičiulaitiško sakinio: "Tais metais visos avys vedė dvynukus, o mūsų miestely gyveno klebonas, kurs buvo gundytas ir po mirties rožėmis barstytu keliu nuvestas į dangų" (65 psl.). Jei vaikai rašytų metraščius, istoriją, tai jų galvose šitaip avis ir klebonas, pagunda ir rožė vienas kitą sektų su jiems visai aiškia ir paprasta logika. Suaugęs gi skaitytojas, šiek tiek nustebęs, pradeda įžiūrėti šiame sakiny autoriaus užslėptą šypseną: geras buvo ganytojas klebonas, jei tiek avelių radosi. O vaisingumas jų, ir rožės, ir pagunda tartum dar ir ką kitą primena, negu vien tik nekaltojo klebono kelionę dangun. Išeina lyg sakiny būtų šalia vienos pirmykštės plotmės dar kelios antrinės, kur subtilumai, užuominos vilioja akį, bet nenusistovi į visai aiškią, galutinę prasmių struktūrą.

Kiek žemiau toj pačioj vietoj skaitome, kad "kunigas per pamokslą apie septynių dangų grožybes šaukė taip maloniai, jog pats kipšas buvo sužavėtas". Ir vėl, sakinį praturtina tai, kas jame iš pirmo žvilgsnio lyg ir nesiderina — apie grožybes įprasta tiktai kalbėti arba gal porinti. Be to, įdomu būtų išgirsti ką nors "maloniai šaukiant". O "sužavėtas kipšas" pasidaro patrauklus ir truputį juokingas, ne toks, kaip melodramoj sužavėtas demonas ar velnias.
Skaityti daugiau...
 
APSAKYMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VI. Kulbokas   
M. KATILIŠKIS: Apsakymai. A Mackaus knygų leidimo fondo leidinys, Čikaga, 1976. Aplankas ir titulinis lapas A. Kurausko, 253 psl., 8 dol.

Apsakymas — dailiosios prozos dalykas, mažesnės apimties ir psichologinės gelmės už novelę ar apysaką, stovįs arčiau gyvenimo, iš jo išgriebiąs reikšmingesnius momentus su žmonėmis ir jų rūpesčiais. Sutikdami gražiai išleistą ir puošniu aplanku aprengtą "Apsakymų" knygą, domimės jos tematika, žmonėmis, santykiu su gyvenimu. O autorius stovi arti gyvenimo, sakytumei, duoda tikrų jo gabalų. Svarbiausios užgriebiamos temos — girtavimas, lyčių santykiai, senystės buitis, putojantis vitalumas.
Skaityti daugiau...
 
MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORIJA MONOGRAFIJOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Jakštas   
Lithuania Minor. A Collection of Studies on Her History and Ethnogra-phy (Studia Lituanica III), New York 1976. Edited by Martin Brakas.
1
Nuo reformacijos laikų susidariusi Mažosios Lietuvos tautinė ir kultūrinė lietuviška bendruomenė liko artima ir Lietuvai. Prūsijos kunigaikštijos, į kurią įėjo M. Lietuva, sostinė Karaliaučius buvo tapęs ir lietuvių kultūros centru. Krašto kunigaikščio Albrechto įkurtame universitete profesoriavo tokie žymūs lietuviai, kaip Stanislovas Rapolionis ir Abraomas Kulvietis. Jame sėmėsi mokslo net iš Lietuvos atvykę jaunuoliai. Tarp jų buvo ir pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Ta jo knyga "Katechis-musa prasty žadei" tik Karaliaučiaus kultūrinėje aplinkoje, sudarytoje kunigaikščio Albrechto, tegalėjo gimti. M. Lietuvos kultūrinė įtaka buvo paveiki Lietuvai ir vėlesniais amžiais. Ji davė XVII a. Danielių Kleiną su pirma spausdinta lietuvių kalbos gramatika, pirmą lietuvių literatūros klasiką Kristijoną Donelaitį, Liudviką Rėzą su jo liaudies dainų rinkiniu ir kitais lituanistiniais raštais. M, Lietuvoje atsirado ir pirmieji lietuviški laikraščiai.

M. Lietuva ypačiai pasidarė artima Lietuvai spaudos draudimo metu, kada ji buvo tapusi lietuviškų raštų židiniu. Mūsų garbingas vyskupas Motiejus Valančius taipgi atsirėmė M. Lietuva, kai ėmėsi kovoti prieš rusų kėslus paversti Lietuvą rusiška provincija. Jis suorganizavo joje spausdinimą savų brošiūrų ir kitų pasaulinio ir bažnytinio turinio knygų, nukreiptų prieš rusinimą. M. Lietuvoje ėję laikraščiai tuo glūdžiuoju spaudos draudimo metu traukė dėmesį mūsų pirmųjų šviesuolių, tautos atgimimo pradininkų. Juos sudomino 1879 m. įsisteigusi Lietuvių literariška draugija (Litauisch Literarishe Gesellschaft) lietuvių liaudies kūrybai bei jos praeičiai tirti ir tyrimo duomenis užrašinėti, skelbti.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Aleksandras Pakalniškis: ŽEMAIČIAI. Etnografija. Išleido dr. St. Jankus, Chicago 1977. 164 psl.

Brunonas Bušackas: RADVILA JUO DASIS. Devenių kultūros fondo leidinys Nr. 1. Chicago 1977. 263 psl. Viršelyje — V. Igno medžio raižinys.

JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTY BIŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ Sidabrinio jubiliejaus leidinys (Hartfordo. Conn., iškilmės proga 1977.111.12). Informuoja apie ALB kelią per 25 metus. 64 psl.

GYVOSIOS LIETUVYBĖS GRIOVĖJAI ČIKAGOJE IR KITUR. Lietuvi, Informacijos komiteto leidinys Nr. 1 Čikaga 1977, 20 psl., kaina 1 dol.

Rimas Černius: NAMŲ IR ARTIMIAUSIOS APLINKOS ŽODYNĖLIS. N dalys: angliškai-lietuviška ir lietuviška: angliška. JAV LB Švietimo taryba, Chicago 1977. 75 psl., 2.50 dol. Galimi užsisakyti aukščiau duotu adresu.

Ignas K. Skrupskelis: WILLIAM JAMES: A REFERENCE GUIDE (Reference Guides in Literature No. 17 G. K. Hali & Co., Boston 1977. XVIII +250 psl.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai