Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1970 m. 5 gegužė
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Pranas Pauliukonls — Lietuvos valstybes pagrindus tiesiant .............................................. 193
Dr. Kazys Grinius — Steigiamojo seimo metai ..................................................................... 201
Kazys Bradūnas — Eilėraščiai ............................................................................................... 206
Vladas Jakubenas — G. Verdi "Likimo galia" , ................................................................... 208
Kartų skirtumai mūsų išeivijoj — anketinis simpoziumas (R. Kriaučiūnas, S. Barzdukas, M. Drunga, J. Gaila, I. Gražytė, L. Grinius, S. Yla, G. Kijauskas, V. Kolyčius, A. Liulevičiene, L. Milukiene, A. Namikiene, A. Norvilas, A. Pakalniškis jr., A. Puteris, A. Saulaitis, A. Sužiedėlis,
J. Šoliūnas ............................................................................................................................... 213


IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Albertas Zubras — Studijų dienos Australijoj ....................................................................... 224
L. Urv. — Vaclovas Ratas ..................................................................................................... 226
A. Paškus — Vedybiniai miražai ............................................................................................ 227
Mūsų buityje ........................................................................................................................... 230

KNYGOS
Alaušius — iš Lietuvoj išleistų knygų .................................................................................... 233

Viršelio 1 psl. — V. Ratas: Juoda ir pilka (metalo grafika, 1968), 4 psl. — M. Stankūniene: Prie vandens (medžio raižinys).
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS VALSTYBĖS PAGRINDUS TIESIANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS PAULIUKONIS   
Verčiant naują istorijos lapą
Šiemet gegužės 15 sueina 50 metų, kai susirinko Steigiamasis seimas — pirmas lietuvių tautos istorijoje demokratiniu būdu išrinktas visos tautos valios reiškėjas. Atsikuriančios Lietuvos valstybės gyvenime jis turėjo lemiančios reikšmės. Iki jo Valstybės Taryba ir laikinoji vyriausybė išleistais įstatymais ir administraciniais įvairaus pavadinimo aktais (aplinkraščiai, instrukcijos, įsakymai) buvo palietusi beveik visas administracines bei socialines naujai atsistatančios valstybės gyvenimo sritis. Bet visi tie įstatymai ir potvarkiai, išskyrus vieną kitą, buvo daugiau laikini. Steigiamasis seimas, kaip teisėtas visos tautos valios reiškėjas, nutiesė pastovius teisinius valstybės pagrindus: išleido konstituciją, žemės reformos įstatymą, į-vedė Lietuvos valiutą, nustatė santykius su kitomis valstybėmis, išgavo didžiųjų valstybių de jure pripažinimą ir priėmimą į Tautų Sąjungą.

1918 vasario 16 skelbdama Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, Lietuvos Taryba numatė kiek galint greičiau sušaukti steigiamąjį seimą, kuris nustatys 'Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis". Tačiau iki vėlyvo 1918 m. rudens okupacinė vokiečių administracija neleido Lietuvos Tarybai laisvai veikti. Pirmoji Lietuvos vyriausybė buvo sudaryta tik lapkričio 11, tą pačią dieną, kada vokiečiai kapituliavo prieš santarvininkus. Besitraukiančius vokiečius iš paskos sekė bolševikai, kurie 1919 m. pradžioje buvo okupavę du trečdaliu viso krašto. 1919 m. vasarą, išvarius iš Lietuvos bolševikus, šiaurėje iš Latvijos slinko bermontininkų gaujos. Jie buvo užėmę Lietuvos šiaurę ir šiaurės vakarus. Iš vakarų ir pietų skverbėsi į Lietuvą ir lenkai, kurių karinė organizacija (P. O. W.) ir krašto viduje rengė sukilimą. Tokiose sąlygose Valstybės Tarybai nebuvo galimybių vykdyti rinkimų į Steigiamąjį seimą.
Skaityti daugiau...
 
Steigiamojo seimo metai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Kazys Grinius   
Šeimai leidus, spausdiname ištraukas iš dr. Kazio Griniaus "Atsiminimų ir minčių" rankraščio. Dedamas tekstas buvo atrinktas dr. K. Griniaus sūnaus Liūto, kuris jį šiek tiek apipavidalino.

Steigiamasis seimas


1920 m. sausio mėnesį įvyko Kauno kariuomenės riaušės, bolševikų sukilimas, kuriam vadovavo Vizgirda. Per tą maištą buvo nušautas Nemuno ledu beeinantis USA atstovybės tarnautojas Harris. Jo vardu pavadinta viena Aleksoto gatvė.

Atvažiavęs iš Marijampolės į Kauną, aš su inž. Silvestru Grinkevičium, paskiau viceministru ir Kauno univ. profesorium, nuėjome pas prez. A. Smetoną pasikalbėti, ką vyriausybė mananti daryti dėl augančio gyventojų nepasitenkinimo. Patarėme kiek galima greičiau paskelbti rinkimus į Steigiamąjį seimą. A. Smetona sutiko. Neužilgo buvo paskelbtas rinkimų įstatymas ir įvyko pilnai demokratiški rinkimai, be spaudimo iš policijos ir organizuotų teroristų pusės. Rinkimai ėjo apygardomis ir kandidatų sąrašais. Aš buvau išrinktas nuo Marijampolės apygardos.

Agitacijos dienomis aš kartą nuvažiavau į Kauną, o į Marijampolę tuo pačiu metu buvo atkeliavęs iš Kauno dr. VI. Lašas. Aš kalbėjau iš Kauno rotušės balkono. Mitingą buvo surengęs adv. Ysakas. Kalbėjo Ysakas, K. Grinius, S. Dig-rys, kun. M. Krupavičius. Mudu su Ysaku atstovavome Valstiečių sąjungos bei socialistų liaudininkų blokui, Digrys — socialdemokratams, Krupavičius — krikščionims demokratams. Mano kalba buvo nukreipta prieš krikščionis demokratus. Steigiamasis seimas, sakiau aš, turės tarp ko kita atlikti du stambius dalykus — priimti valstybės konstitucijos ir žemės reformos įstatymus. Tie įstatymai bus gyventojų jaučiami ilgus metus. Pas mus turi būti demokratinė respublika. Žemės reforma skaudžiai užkliudys dvarininkus ir kunigus. Tos dvi korporacijos nuo seniai yra susigiminiavusios ir viena kitą palaikančios. Naujas tautinis bei demokratinis lietuvių judėjimas jas kiek perskėlė. Bet kunigai, kad ir norėdami, greit nuo su-sigiminiavimo su lenkais dvarininkais nepajėgs atsiskirti. Jeigu norime tikros demokratinės konstitucijos, geros žemės reformos, kuri turi apmalšinti ir mūsų bolševikus, jeigu norime greičiau nusikratyti dvarininkų ir klebonijų išauginto lenkiškumo, tai atiduokime savo balsus ne krikščioniškiems, bet grynai demokratiniams valstiečių ir liaudininkų sąrašams. Aš žinau, kad kunigai moka maloniai, meiliai, dailiai pakalbėt, nes per pamokslus yra išsilavinę, bet žinokite, kad neviskas yra taip, kaip kalbama, nes po kunigo skvernu velnias sėdi.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kazys Bradūnas   

V. Ratas Šiaurės polius (metalo raižinys)

TRYS ATOSTOGŲ MINIATIŪROS

Kranto smėly

Žuvelės griaučiai kranto smėly
Tik pora žingsnių nuo vandens,
Kur gintarinį akmenėlį
Jos kapui bangos atridens .. .

Ir krūpteli, lyg būtum ėjęs
Vos pora žingsnių nuo duobės —
Dabar ir tavo pėdos smėly
Kaip trokštanti žuvis drebės . . .
Skaityti daugiau...
 
G. VERDI "LIKIMO GALIA" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS JAKUBĖNAS   
1970 m. Čikagos lietuvių operos premjera

Šių metų Čikagos lietuvių operos pastatymui paruošti ir pravesti buvo pakviestas mūsų žymus dirigentas Vytautas Marijošius, Hartforde profesoriaująs Hartt College of Music. Kol Čikagoje gyveno A. Kučiūnas, per 13 metų vadovavęs Čikagos lietuvių operai, nebuvo klausimo dėl dirigento. Jam iškeliavus į tolimą Seat-tle miestą, Pacifiko pakrantėj, tenykščio universiteto muzikos departamento operos klasės vadovu, natūraliai iškilo dirigento pasirinkimo klausimas. Buvo prisiminta, kad kitoje JAV pusėje, Atlanto pakraštyje, gyvena ir veikia pasižymėjęs buv. Kauno ir Vilniaus operos dirigentas.

Vytauto Marijošiaus iškilimą į dirigentus prisimenu iš betarpiškų atsiminimų, kuriuos dabar buvo progos kiek papildyti ir iš jo paties. Man grįžus 1932 m. iš Berlyno studijų ir įsikūrus Kaune, V. Marijošius buvo jau žinomas kaip gabus operos akompanuotojas, atsikėlęs į Kauną iš Klaipėdos muzikos mokyklos, kur buvo studijavęs čelę. 1934 gegužės mėn. tuolaikinio direktoriaus A. Olekos-Žilinsko iniciatyva, pritariant dirigentui M. Bukšai, buvo apsispręsta ieškoti dirigentų prieauglio ir apsistota ties V. Marijošiumi.
Skaityti daugiau...
 
KARTŲ SKIRTUMAI MŪSŲ IŠEIVIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Romualdas Kriaučiūnas   
ANKETINIS SIMPOZIUMAS

Šią anketą parengė ir jos simpoziumą moderavo redakcijos bendradarbis psichologas dr. R. Kriaučiūnas. Nuoširdus dėkui už talką. — Red.

Vasario mėnesį ribotam skaičiui asmenų buvo išsiųsta anketa, kviečianti pasisakyti kartų skirtumus liečiančiais klausimais. Iki duoto termino susilaukta septyniolika atsakymų, kurie ir sudaro šio simpoziumo turinį. Sudėjus visus atsakymus krūvon, susidarė apie 70 mašinėle rašytų puslapių, taip kad simpoziumo dalyvių "laiką" tenka riboti. Kaip ir paprastai, vienų atsakymai yra ilgesni, kitų trumpesni. Vidutiniškai imant, panaudota apie 70 proc. žodžių, vengta pasikartojimo, stengtasi neišleisti svarių minčių. "Moderuojant" siekta ne nuomonių vienodumo, bet pasisakymų įvairumo. Ketvirtam ir penktam klausimams panaudojama ir lentelė, kur visų pasisakymai vienaip ar kitaip atsispindi, nors ir suglausta forma. Iš atsakymų į šiuos du klausimus duodami ne visi kiekvieno atsakiusiojo nurodomi skirtumai, o tik būdingesni tų skirtumų aptarimai.

Pats pateiktų klausimų formulavimas, be abejo, vienaip ar kitaip pakreipė ir pasisakymus. Prierašuose redaktoriui nevienodai komentuojama ir pati anketa. Nors dauguma neišreiškė tiesioginės nuomonės (to nė nebuvo prašoma), tipiškos sekančios pastabos: "Kaip sunkūs, pernelyg sausi klausimai, taip darosi negyvi ir atsakymai. Jaučiu, kad anketa kažkur neprieina prie problemos šaknies". Kitas dėstė: "Klausimus gavęs, tiesiog nežinojau nuo ko pradėti. Tai tema ir kalba kone apie viską. Iš trumpų atsakymų jokios naudos, o iš ilgesnių — paskaita". Galop: "Siunčiu savo kūrybą. Seniai tiek ilgai ir rūpestingai rašiau — tai, tur būt, ženklas, kiek taiklūs Jūsų klausimai".
Dauguma simpoziumo dalyvių vyrai (13), bet žodį turi ir moterys (4). Amžiaus atžvilgiu keturi yra žemiau 30 metų, devyni 31-40, du 41-60 ir du per 60 metų. Pasisakoma paeiliui, alfabetiškai, nor ne visi įtraukiami į kiekvieno klausimo svarstymus (kai kurie ir atsakė ne į visus klausimus).

R o m u a l d a s K r i a u č i ū n a s

I. Kartų skirtumai kartais išauga į atvirus konfliktus. Kokios įtakos tai lemia?
Stasys Barzdukas: Nežinau atvirų kartų konfliktų lietuvių tautoje. Tie gi skirtumai, kuriais mūsų kartos reiškėsi Lietuvoje, tėra natūrali gyvenimo apraiška: Tempo r a mutantur, et nos mutamur in ilis. Mums nepalyginti būdingesni paskirų srovių, ideologijų ir net asmenų konfliktai, į kuriuos mūsų senimas nesunkiai įtraukdavo ir mūsų jaunimą. Tik prisiminkim mūsų "pirmeivių" bei "atžagareivių" tarpusavio kovas, demokratinių seimų rinkimus, pozicijos ir opozicijos į-tampas ir kt. Metaforiškai kalbant, čia 'su basliu rankoj" šalia pražilusio veterano dažnu atveju stovėjo ne tik studentas, bet ir vyr. klasių moksleivis.
Skaityti daugiau...
 
STUDIJŲ DIENOS AUSTRALIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Albertas Zubras   

Lietuvybės išlikimo aktualijos

Velykų metu, kovo 27 - 29, Australijos LB Krašto Kultūros taryba, pirmininkaujama J. Maksvyčio, suorganizavo Melbourne studijų dienas. Pasirinkta trys temos: 1. lietuvio ateitis Australijoje, 2. lituanistinis švietimas ir 3. lietuviškoji spauda. Referentų šeši jaunesniosios kartos, kiti šeši viduriniosios bei vyresniosios. Klausytojų buvo iki 150, kurių didelė dalis aktyviai dalyvavo diskusijose. Tarp jų pusė buvo jaunesniosios kartos. Nauja buvo tai, kad ir pasyviųjų dalyvių dauguma išsėdėjo programoje nuo pradžios iki pabaigai. Referatų ir diskusijų lygis buvo akademinis, pigios retorikos, galima sakyti, kaip ir išvengta.

Pirmai dienai (111.27) buvo viena tema — lietuvio ateitis Australijoje, šią sociologinę temą nagrinėjo keturi referentai. Temą būtų galima pavadinti tiesiog "Lietuvio likimas išeivijoje", nes nė vienas kalbėtojų ryškiau nelietė specifiškų australiškų sąlygų, Jos labai panašios ir JAV bei Kanadoje.
Skaityti daugiau...
 
VACLOVAS RATAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Urv.   

Lietuvos pradžioje tapyba aiškiai buvo užgožusi grafiką (gal būt, paprasčiausiai dėl to, kad to meto tapytojai buvo pajėgesni už grafikus). Todėl ir tarp jaunosios dailininkų kartos, ieškojusios ryšio su Vakarų moderniąja daile, iš pradžių vyravo tapytojai (A. Gudaitis, A. Samuolis, A. Valeška, V. Vizgirda). Bet netrukus iškilo panašaus nusiteikimo jaunųjų grafikų grupė: P. Augius, V. Petravičius, V. Ratas ir T. Valius. Pirmieji trys jų baigė Kaune dailės studijas tais pačiais 1935 metais (T. Valius pora metų vėliau). Būdingai jie savo kūrybinio kelio ieškojimą grindė dviem tendencijomis — ir reagavimu į Vakarų moderniosios dailės vyksmą, ir atsirėmimu į mūsų liaudies meno tradicijas. Šių dviejų skirtingų (ir, galima sakyti, dalinai priešingų) tendencijų derinimas ir teikė jų kūrybai savitumo.

Šį kartą prisimename iš to meto jaunųjų grafikų kartos Vaclovą Ratą (Rataiskį), šių metų vasario 25 sulaukusį 60 metų amžiaus. Kilimo jis dzūkas, iš Seinų apskrities. Kaune baigė gimnaziją ir stojo į meno mokyklą, kurioj grafiką studijavo A. Galdiko klasėje. 1935 baigęs Kauno meno mokyklą, tolimesnėms studijoms porai metų išvyko Italijon, kur studijavo pagrindiniuose jos meno centruose: Venecijoje, Florencijoje ir Romoj. 1937 grįžęs Lietuvon, buvo paskirtas Vytauto D. kultūros muziejaus meno skyriaus konservatoriumi. Veržliai reiškėsi tiek savo kūrybiniais užmojais, tiek aktyviu dalyvavimu bendrajame dailės gyvenime. 1935 apžvalginėje dailės parodoje atkreipęs dėmesį savo medžio raižiniais, dalyvavo ir kitose mūsų dailės parodose. 1937 už savo raižinius "Jūratė ir Kastytis" Paryžiaus pasaulinėje parodoje buvo apdovanotas garbės diplomu. Tais pačiais metais pakviestas dalyvavo Čikagos pasaulinėje litografijos ir medžio raižinių parodoje. Be to, buvo išstatęs savo kūrinių ir kitose užsienio parodose — Čekoslovakijoj, Estijoj, Latvijoj. Jo kūrinių buvo įsigiję Kaune Vytauto D. kultūros muziejus, Vilniuje Dailės muziejus ir Mokslų akademija, Šiaulių Aušros muziejus, Telšių Alkos muziejus. Į bendrąjį dailės gyvenimą jungėsi nuo mokyklos dienų. Su P. Augiumi, Alf. Dargiu, V. Petravičiumi ir kt. priklausė 1933 įsteigtam "Formos" dailininkų kolektyvui, kuris buvo užsibrėžęs puoselėti individualiąją lietuvišką dvasią mūsų dailėje. Aktyviai dalyvavo ir bendrinės Lietuvių dailininkų sąjungos veikloj. Redagavo šios sąjungos 1939 rudens V parodos individualistų sekcijos ir 1942 apžvalginės dailės parodos katalogus.
Skaityti daugiau...
 
VEDYBINIAI MIRAŽAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Paškus   
Madinga šiandien kalbėti apie mitus, iliuzijas, miražus; senesniąsias teorijas vadinti mitais, gi naujas — gyvenamos tikrovės išraiškomis; griauti dabarties iliuzijas, kurti naujas, grąžinti senas. Šiandien iliuzijų baidymas vyksta visose mus supančios tikrovės srityse: medžiaginėj, visuomeninėj ir dvasinėj. Prieš pora metų pasirodžiusi knyga The Mirages of Marriage taip pat pila vandenį ant mitus trinančių malūno ratų. Ji bando prablaivyti moterystės iliuzijų dūmuose apsvaigusias amerikiečių galvas (gal ir lietuvių?).

Pirmasis šio veikalo autorius, William Lederer, skaitytojams gerai pažįstamas iš savo knygos "The Ugly American". Antrasis autorius, Don D. Jackson, težinomas tik mažesnei specialistų grupei. Abiejų autorių nuomone, aplinkos sukurti vedybinio gyvenimo miražai esą pagrindinė laimingos moterystės kliūtis. Tų klaidingų pažiūrų apakinti vedusieji vargiai išvengs nusivylimo. Iliuzijos juk užtveria kelią į realybę, taigi ir į laimę. Jų nuodai ypač stipriai veikia silpnesnes galvas ir "jautresnes" širdis. Šių nuodų veikimui kiek susilpninti (nauja iliuzija!) ir duosime keletą minimo veikalo jau "numitintų" vedybinio gyvenimo prielaidų.

1. Žmonės tuokiasi ne iš meilės
Už tokį grubų teigimą autoriai turėtų atsiprašyti, nes tai gali užgauti skaitytojų jausmus, šiame krašte juk šventai tikima, kad vedybos be meilės yra nekilnus, žemas dalykas. Bet kas gi yra ta meilė? žymaus amerikiečių psichiatro Harry S. Sullivano nuomone, apie meilę galima kalbėti tik tada, kai kito asmens gerovė ar sauga tampa taip svarbi, kaip svarbi yra savo paties gerovė ar sauga. Deja, tokiai meilei pasiruošusių tėra labai ir labai mažas skaičius. Kartais ji pasiekiama laiminga atsitiktinybe, kartais ji reikalauja kietų pastangų, ištvermės ir kantrybės. Didžioji žmonių dauguma betgi tuokiasi kitų, ne meilės, motyvų stumiami. Vieni vedasi, nebegalėdami atsispirti piršimosi (flirto) laikotarpy sukeltai jausmų ekstazei, kiti — ieškodami lytinio pasitenkinimo. Vieni bėga mote-rystėn vedybinės isterijos verčiami, kiti — vaikų ilgėdamiesi. Vieni tikisi šeimyniniam gyvenime surasti laimę, kiti vienatvę palaidot. Vieni santuokoje ieško medžiaginių gėrybių, kiti — per anksti prarasto tėvo ar motinos. Vieni viliasi moterystėje atsieksią asmenybės tobulėjimo, kiti — pasąmonėje susikaupusių masochistinių jausmų patenkinimo. Vieni vedasi aplinkos spaudžiami, kiti — jausminės prieglaudos ieškodami. Vedybinių priežasčių sąrašą ir gerokai prailginus, vis tiek pirmoji vieta teks "meilei". Įsimylėjimas (ne meilė), kaip graikų mitologinės sirenos, atima žmogui protą, savęs kontrolę, tikrovės ir pu-pusiausvyros pajautimą. "Meilės" svaiguliu pasigėrusiems nei skyrybų statistikos, nei charakterių skirtumas, nei interesų bei vertybių priešingumas nieko nebereiškia. Patraukimas poruotis darosi toks stiprus, kad užmerkiamos akys net prieš elementarinius pakenčiamo šeimyninio gyvenimo reikalavimus. Iliuzinė logika verčia meilės romantikus tikėti, kad nesantarvė, kaip ir mirtis, lankys kitas poras, o ne juos. Jei tokio erotinio žavesio nebūtų, greičiausiai išnyktų ir žmonių giminė. Kas gi bepaklausytų šaltos ir sausos pareigos balso? Nors magiški žodžiai "aš myliu tave" ir pridengia daug savanaudiškų jausmų, daug neuro-tinių potraukių, vis tiek žmonės nori tikėti, kaid jie iš meilės vedasi. O meilė, kaip raštai sako, nugali visas kliūtis. Taip ir laukia stebuklo iki ausų "meilėje" paskendusi porelė. Deja, tikrovės saulei pakilus, iliuzijos rūkai išsisklaido, palikdami tik ledinį kasdienos vandenį.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
suvažiavimai. — New Yorke IV.18 vyko ketvirtoji metine BATUNo konferencija. Veiklos apžvalgoje pranešta, kad pereitais metais buvo aplankytos 86 atstovybes prie Jungtinių Tautų (kai kurios pakartotinai), delegacijas priėmė 25 ambasadoriai, 14 chargė d'affaires, 12 ministrų, 17 pasiuntinybių patarėjų ir 18 sekretorių. Suruošta protesto manifestacija prie JT ryšium su Molotovo - Ribbentropo pakto 30 metų sukaktimi. Išsiųsti 35.455 laiškai ir išleisti 26 biuleteniai. Numatytas veiklos planas šiems metams, kuriais JT rudenį švęs savo 25 metų sukaktį. BATUNo prezidentu rotacine tvarka išrinktas estas dr. H. Ainso, vykdomuoju pirmininku perrinktas K. Miklas, viceprezidentais išrinkti latvis kun. N. Trepša (anksčiau prezidentas) ir N. Umbrazaite.

Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje suvažiavimas vyko Detroite IV. 25-26. Skyrių atstovų dalyvavo 74. Prof. V. Mantautas skaitė paskaitą apie VI. Putvio tautinę filosofiją. Nauju centro valdybos pirmininku trijų metų kadencijai .išrinktas Vincas Tamošiūnas (I sekr. J. Baublys, II sekr. J. Švoba, kultūros skyriaus vadovas kun. J. Bore-vičius, SJ, spaudos ir informacijos
vadovas VI. Mingėla, "Tremties trimito" red. P. Petrušaitis etc). Garbes nariais išrinkti pereitame suvažiavime R. Skipitis ir sąjungos pirmininkas VI. Išganaitis, šiame suvažiavime — prof. V. Mantautas ir sąjungos pirmininkas V. Tamošiūnas. Suvažiavimui pirmininkavo M. šnapštys.

— New Yorke IV. 26 vyko Lietuvių fronto bičiulių rytų apygardos suvažiavimas. Suvažiavimui pirmininkavo J. Gelumbauskas. Žuvusiųjų Lietuvos laisves kovotojų ir partizanų pagerbime V. Volertas supažindino su VI. Ramojaus knygrs "Kritusieji už laisvę" II dalimi, o iš jos paskaitė T. Alinskas. Meninę programą atliko soliste O. Pliuško-niene, deklamuotoja Ir. Veblaitiene ir dainininkės Ir. šiugždaitė ir D. Melninkaitė.

— Toronte IV. 18-19 vyko Kanados lietuvių katalikių moterų draugijos skyrių atstovių, kurių buvo 55, suvažiavimas. Paskaitą skaitė dri A. šlepetytė-Janac, LKMOPS pirmininkė. Naujon valdybon išrinkta: dr. O. Gustainienė (buvusi pirmininkė), A. Kuolienė, Z. Daugvai-nienė, A. šimkevičienė ir S. Pet-raitienė. "Moters" žurnalo penkiasdešimtmečiui paminėti šio suvažiavimo proga surengtas literatūros ir muzikos vakaras, kurio meninę programą atliko poetas J- Aistis ir pianiste J. Rajauskaitė.
Skaityti daugiau...
 
IŠ LIETUVOJ IŠLEISTŲ KNYGŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   

Pradėta Lietuvos bibliografija

Iš lituanistinių darbų, pereitais metais išleistų Lietuvoj, reikšmingiausiu reikia laikyti plačiai užsimotos Lietuvos bibliografijos I tomą: Knygos lietuvių kalba 1547 -1861. Viso numatomi 55 tomai, kurie tokiomis serijomis bus leidžiami: A. Knygos lietuvių kalba, B. Periodiniai leidiniai, C. Žurnalų ir laikraščių straipsniai, D. Lituanika, E. Lietuvos TSR teritorijoje išėjusios knygos ne lietuvių kalba, F. Tarybinė ir komunistinė pogrindinė 1918-1940 m. spauda, G. Rankraščiai. Tai bus pilna "ikitarybi-nio laikotarpio", nuo seniausių laikų iki 1940 m., bibliografija. Nėra kalbos, kad tai didžiai reikšmingas mokslinis darbas. Tik vienas dalykas rėžia akį: nors tai "ikitarybi-nio laikotarpio" bibliografija, vis vien vadinama "Lietuvos TSR bibliografija". Kodėl nepakako pagal faktinę medžiagą pavadinti tiesiog Lietuvos bibliografija?

Išleistasis I tomas priklauso A serijai ir turi viso 824 puslapius (tiražas 3000 egzempliorių, kaina 9,44 rb.). Iš jų 64 romėniškais skaitmenimis numeruoti puslapiai sudaro įvadinę dalį, kurioj apžvelgiama lietuviškosios knygos raida (1547 - 1861) ir bibliografiniai šaltiniai (M. Ročka), paaiškinami šio leidinio sudarymo principai ir metodai (G. Juodpalytė), pateikiama -šios įvadinės dalies santrauka rusų, lenkų ir vokiečių kalbomis. Lietuviškųjų spaudinių, pasirodžiusių iki 1861 m., aprašoma 1318. Kaip pažymima, šis bibliografijos tomas, palyginus su Vc. Biržiškos "Lietuvių bibliografija", pasipildė 232 naujais, anksčiau nežinomais įrašais. 800 spaudinių aprašyti iš jų pačių (de visu), kiti — pagal bibliografinius šaltinius. Be bibliografinių duomenų, nurodomi ir atitinkamų knygų išlikę egzemplioriai. Tuo būdu šis leidinys tampa ir senosios mūsų raštijos suvestiniu katalogu. Turimųjų spaudinių duodama ir antraštinio puslapio fotokopija. Pateikiamos ir trumpos autorių biografijos su literatūra apie juos ir jų knygas. Tai visa šiame tome užima 466 puslapius.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Suvažiavimo darbai VI (1964). Redagavo A. Liuima, S.J. Roma 1969 (iš tikro 1970). XVI ir 496 psl., kaina 10 dol. Tiražas 1000 egz. Spaustuves išlaidas apmokėjo dr. J. Kazickas. Turiny: J. L. Navickas — Vertybių prasme materializmo akivaizdoje (3-20), S. Sužiedėlis — Lietuvių tautos kova dėl raidės (21-41), Pr. Brazys — Psichoanalizė katalikiškosios doktrinos šviesoje (45-64), V. Cukuras — Konkrečios gyvenimo tikrovės teologija (65 - 98), A. Liuima — Gyvosios dvasios uždaviniai materializmo akivaizdoje (99-130), F. Jucevičius — Medžiagos samprotis (133-152), Br. Kasias — Moderniosios valstybės sąvokos raida (155 - 169), J. Jakštas — Pavėluotas Lietuvos krikštas (173 - 188), R. Krasauskas — Katalikų bažnyčia Lietuvoje XVI - XVII a. (189' -241), V. Gidžiūnas — Vienuolijos Lietuvoje IX - XV a. (243-275), K. A. Matulaitis — Arkiv. Pranciškus Karevičius (277-297), A. Musteikis — Koegzistencija ir religinė laisvė (301-316), A. Sužiedėlis — Kaltės sąvoka psichinio sutrikimo sampro-tyje (319 - 332), J. Gylys — Keletas bruožų iš antidepresinių vaistų vystymosi (339-347), Z. Danilevičius — Vėžio etiologija (351-358), A. Grinius — Hormonai modernioj terapijoj ir patologijoj (359 - 365), D. Jasaitis — Nacionalsocialistinis ir komunistinis genocidas Lietuvoje (367-424), A. Vaičiulaitis — Lietuvių literatūros problemos svetur (427 -433), J. Vaišnora — VI LKMA suvažiavimo eiga (437 - 449).

Stasys Yla: ŠILUVA ŽEMAIčIų ISTORIJOJE. I dalis: reformacija ir restauracija. Knygų serijos "Krikščionis gyvenime" leidinys nr. 4. Bostonas 1970. 293 psl., kieti viešeliai, kaina 5 dol.
Vladas Ramojus: KRITUSIEJI Už LAISVĘ. II tomas. Išleido Į Laisvę fondas Čikagoj 1969. 195 psl., kaina nepažymėta. Dailininkas P. Lapė.

Aloyzas Baronas: DIENA PRIE EŽERO (iliustruotas tekstas). Piešiniai N. Vedegytės - Palubinskienės. Išleido Terra Čikagoje 1969. Didelio formato 39 psl., kieti viršeliai, kaina nepažymėta.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai