| |
|
|
1964 m. 3 kovas
A. R. — Kristijono Donelaičio sukakčiai .......................................................................... 97
J. Brazaitis — Kristijono Donelaičio pėdomis .................................................................. 99
Aleksas Vaškelis — Pietistinis sąjūdis Mažojoje Lietuvoje ir Kristijonas Donelaitis .. 103
J. Brazaitis — Donelaitis praeityje ir dabartyje ............................................................. 124
J. Tininis — Donelaitis, Hesiodas, Virgilijus ir Biblija .................................................... 133
Alf. Šešplaukis— Donelaičio metai ir vokiečių literatūra ................................................138
Dr. Povilas Rėklaitis — Lietuvio valstiečio Mažojoje Lietuvoje ikonografija ............. 142
Ernst Wiechert apie Kristijoną Donelaitį ..................................................................... 152
ILIUSTRACIJOS
V. K. Jonynas — Lakštingala — viršelių 1 p, Vasaros darbai — 121, Kelionė j Karaliaučių — 122, žiemos naktj — 135, Vinjetės — 123, 124, 136 ir viršelių 4 p. (Medžio raižiniai iš K. Donelaičio "Metų" 1940 m. laidos).
T. Kulikauskas — K. Donelaitis (piešinys) 99
V. Jurkūnas — K. Donelaitis, Slunkiaus trobelė (medžio raižiniai) 126, 127
V. Kalinauskas — K. Donelaitis, Moterų darbai laukuose (raižiniai) 129, 131
Tolminkiemio apylinkė — 100, Tolminkiemis — 101, K. Donelaičio laikų M. Lietuvos žemėlapis — 105, Gumbinės miestas — 107, Zalcburgo kolonistai — 109, Būro sodyba — 112, Liet. kapinės M. Lietuvoje — 113, Krivūlės — 115, Tolminkiemio geografinė padėtis — 118, Tarminis žemėlapis — 119, Donelaičio rankraštis — 137, 141, Karaliaučiaus katedra — 139, Lietuvio valstiečio ikonografijos pavyzdžiai — 142 - 151.
ŠIS PADIDINTAS "AIDŲ" NUMERIS LEIDŽIAMAS KRISTIJONO DONELAIČIO 250 METŲ GIMIMO SUKAKČIAI PAMINĖTI
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KRISTIJONO DONELAIČIO SUKAKČIAI |
 |
 |
 |
|
Parašė A. R.
|
šiandien vis dar nevienas lietuvis sielojasi, kada mes išplauksime į tarptautinius vandenis, beliktų priminti, kad jau nuo senų laikų lietuvių tauta turi europinės ir pasaulinės svarbos turtų. Gana nurodyti Lietuvos valstybės sukūrimą, istoriją, valstybės vyrus, Lietuvos statutą, tautosaką ir tautodailę, meniškąjį Vilniaus miestą, Čiurlionio tapybą, Vinco Krėvės kūrybą ir dar kitus.
Europinės ir pasaulinės reikšmės yra ir Kristijono Donelaičio "Metai", kuriuos, vos išėjusius, stebėjo ano laiko genijai Goethe ir Adomas Mickevičius. Šisai apie Donelaitį taip atsiliepė: "Minėtoji poema dėl turinio ir gražios išraiškos verta pagyrimo ir tuo dar turi būti mums ypatingai svarbi, kad tai yra tikras lietuvių liaudies papročių paveikslas". "Metus" tuojau pasigavo vokiečiai, latviai ir lenkai — ir taip prasidėjo jų kelionė į tarptautinę areną. Šiandien jie ištisai arba dalimis yra išversti į keliolika kalbų. Kurį laiką buvęs mokslo vyrų objektu, Kristijonas Donelaitis pamažu pradėjo tvaskėti kaip gaivi versmė ir meninė jėga. Pranas Vaičaitis nusižiūrėjo į jį. Maironis jam pripažino didžiausiojo lietuvio poeto vainiką. Nepriklausomos Lietuvos laikais Kristijonas Donelaitis per mokyklas pasiekė visą tautą. Universitete apie jį kursus skaitė Maironis, V. Mykolaitis-Putinas ir kiti. Tada buvo paruoštas ir pagrindinis "Metų" leidimas bei iliustravimas, kurį pasiėmė ir rusai, šį veikalą 1946 m. išleisdami savo kalba Maskvoj. Lietuvos dienomis Kristijonas Donelatis darė įtakos mūsų rašytojams, jų stiliui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Kristijono Donelaičio pėdomis |
|
|
|
|
Parašė J. BRAZAITIS
|
 Kristijonas Donelaitis, pieštas dail. T. Kulakausko apie 1935 m.
1. Tėviškėje Lazdynėliuose
1936 metais norėjau aplankyti Donelaičio i imimo vietą. Žemėlapis rodė, kad jie, Lazdynėliai, yra už 7 kilometrų nuo Gumbinės miesto centro. Birželio kaitrią dieną žingsniavau keliu II Gumbinės, iki priėjau įrašą "Gut Lasdinehlen". Ar čia buvo kas likę iš poeto šeimos? Ar kas jo buvimą čia prisimena? Žinojau, kad poeto tėvui mirus 1720, ūkis teko žmonai, paskui sūnui Mykolui, kuris dar paskiau jį perleido seseriai. O toliau?
Sutiktas dvaro šeimininkas nieko apie Donelaitį nebuvo girdėjęs. Kantriai išklausęs mano "lekcijos" apie čia gimusį poetą, neiškentė nenusistebėjęs, kad esama žmonių, kurie dėl kokio ten poeto, gyvenusio prieš pora šimtų metų, važiuoja iš Lietuvos į Vokietiją — lyg nebūtų didesnių rūpesčių. Bet šeimininkas buvo paslaugus man padėti, kai išaiškinau, kad 1896 metais lietuviai čia buvo pastatę akmeninį paminklėlį poetui pagerbti. Ėjom per parką seniai nevalytu keleliu paminklo j ieškoti. Pakeliui šeimininkas nuoširdžiai dėstė savo rūpesti: avižas užpuolęs amaras; kokis dabar gali būti nuostolis .. . Parkelio pakrašty įsėdęs giliai į žemę apskritas gero glėbio didumo akmuo. Tai čia turėjo būti tas paminklėlis, statytas lygiai prieš 40 metų! Jokio kito ženklo!
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PIETISTINIS SĄJŪDIS MAŽOJOJE LIETUVOJE IR KRISTIJONAS DONELAITIS |
|
|
|
|
Parašė ALEKSAS VAŠKELIS
|
18 amžius Lietuvos kultūros istorijoj yra žinomas kaip tautinio lietuvių sąjūdžio ir Kristijono Donelaičio amžius. Prūsijos istorijoj — kaip ekonominio ir kultūrinio suklestėjimo gadynė. Dar tik 17 amž. pabaigoj Maž. Lietuva buvo vienas iš labiausiai atsilikusių ir Ištuštėjusių kraštų visoj Europoj. Maro epidemijos nualintas kraštas per 50 metų padarė tokią didelę pažangą, kad 18 amž. vidury Fridrichas Didysis jau pristatė Maž. Lietuvą, kaip "turtingesnę ir ekonomiškai našesnę kaip bet kuri kita provincija visoje Vokietijoje." (P. Tetzner, DS, 44 p.) Toks greitas ekonominis krašto pakilimas, kuris neatskiriamai siejosi su kultūrine pažanga, jungtinas su šiais 3 faktoriais: 1) kolonizacija, 2) valdžios reguliavimas ekonominio, kultūrinio ir religinio gyvenimo ir 3) pietizmas.
Šiame straipsnyje labiausiai rūpėjo iškelti pietistinis judėjimas ir jo įtaka Maž. Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo eigai, nes lietuvių literatūros istorijoj dar iki šiolei pietizmas nebuvo pakankamai susietas nei su 18 amž. tautiniu lietuvių sąjūdžiu, nei su pačiu Kristijonu Donelaičiu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DONELAITIS PRAEITYJE IR DABARTYJE |
|
|
|
|
Parašė J. BRAZAITIS
|
Rašytojų nevienodas likimas. Vieni tuojau pastebimi ir įvertinami; kitus pastebi tik paskesnės kartos. Vieni randa pasekėjų ir sukuria savas "mokyklas"; kiti pasilieka vienišos viršūnės. Net ir tie, kurie patraukia dėmesį įvairiais laikotarpiais, domina ne tais pačiais atžvilgiais.
Kristijonas Donelaitis priklauso prie tų, kurie lieka vieniši kalnai be panašių į juos kalnelių. Priklauso prie tų, kuriuose skirtingų laikų žmonės randa ir žavisi skirtingom vertybėm.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DONELAITIS, HESIODAS, VIRGILIJUS IR BIBLIJA |
|
|
|
|
Parašė J. TININIS
|
Žinome, kad Donelaitis buvo skaitęs Virgilijaus "Georgikas" bei Hesiodo "Darbus ir dienas". Galimas daiktas, kad abi šios poemos paskatino jį parašyti ir lietuvių kalba panašų kūrinį. Tačiau, palyginę minėtas poemas su Donelaičio "Metais", terandame tarp jų tik tematinį giminingumą ir bendrą eiliavimo formą, būtent — hegzametrą. Nors Hesiodas bei Virgilijus savo poemose apdainuoja žemės ūkio darbus per keturis metų laikus, bet jokiu būdu negalima tvirtinti, kad Donelaitis jais sekė, išskyrus hegzametrą, kurį jis bene pats pirmasis pritaikė lietuvių kalbai. Visi trys autoriai savo poemose retkarčiais mini tuos pačius naminius bei laukinius gyvulius, paukščius ir gamtos reiškinius, bet koks skirtingas jų atvaizdavimas! Kiekvienas autorius regi šiuos dalykus savo vizijose savaip, bet autentiškai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DONELAIČIO "METAI" IR VOKIEČIU LITERATŪRA |
|
|
|
|
Parašė ALF. ŠEŠPLAUKIS
|
Nors Donelaičio "Metai" yra grynai lietuviškas, savaimingas ir savarankiškas kūrinys, bet, tiek vietos, tiek laiko atžvilgiu, jis pirmiausia susisiekia su vokiečių literatūra. Kokią tad veikmę Donelaitis patyrė iš tos literatūros ir kokių atgarsių jis joj paliko? Tai klausimai, kurie kyla prisiminus, kokiose aplinkybėse atsirado mūsų didžiojo klasiko veikalas.
Kalbant apie literatūrinę aplinką, kurioje kūrinys atsirado, paprastai j ieškoma įtakų, kurios daugiau ar mažiau jį paveikė. Tačiau įtakų klausimas Donelaičio "Metams" lieka opus ir vargiai išsprendžiamas, kol neturim eišsamaus veikalo, tas įtakas nagrinėjančio. Jo gal ir neturėsime, nes vargiai pavyktų įrodyti, kad kuris autorius turėjo pagrindinės reikšmės "Metų" atsiradimui. Paviršutiniai, atsitiktiniai ir abejotini lyginimai klausimo neišsprendžia.
Tiesa, kad Karaliaučiaus universitete ir lietuviškame seminare Donelaitis bus turėjęs progos susipažinti su savo meto literatūriniais reiškiniais. Čia pirmiausia, be abejo, jam bus padėjusi vokiečių kalba. Klasikinės kalbos jam bus pagelbėjusios atsidaryti klasikinės — graikų ir romėnų — literatūros lobius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIO VALSTIEČIO MAŽOJOJE LIETUVOJE IKONOGRAFIJA |
|
|
|
|
Parašė DR. POVILAS RĖKLAITIS
|
Pažvelgę į Kristijono Donelaičio biografijos dokumentacinę medžiagą, susiduriame su paradoksu, kad neišliko nei vieno mūsų poeto autentiško portreto, kai jo apdainuotųjų "vargdienėlių, vyžotų nabagų" — Prūsų Lietuvos valstiečių pavaizdavimu iš XVIII - XIX a. turime palyginti didelį skaičių, — daugiau, kaip šitokio pobūdžio dokumentų yra iš Didžiosios Lietuvos.
Suprantama, kodėl taip įvyko. Į Mažosios Lietuvos lietuvius valstiečius kaip Prūsijos valstybės gyventojus gan anksti, jau XVII a., atkreipė dėmesį vokiečių kraštotyrininkai ir etnografai, nes lietuviai, išlaikę savo seną kalbą ir papročius, sudarė kitų Prūsijos gyventojų tarpe savotišką egzotiką. Didžiojoje Lietuvoje susidomėjimas lietuvių tauta ir apskritai kraštotyra pasireiškė kiek vėliau, tik XIX a., ir šitas susidomėjimas nebuvo toks sistemingas. Prūsijoje, be to, buvo daugiau įgudusių piešėjų ir raižytojų, kurie sugebėjo duoti gan geros kokybės savo krašto etnografinių įdomybių pavaizdavimų. Apskritai galima pasakyti, kad nors Mažosios Lietuvos valstietis lietuvis XVIII - XIX a. Prūsijos valstybėje sociališkai buvo pažemintas ir net išnaudojamas, betgi sykiu anoje reformacijos, apšvietos ir romantizmo laikotarpių formuotoje visuomenėje jis dažnai susilaukdavo, bent iš atskirų asmenybių, žmoniško elgesio ir pagarbos: teologai juos guodė ir auklėjo, mokslininkai aprašė ir ėmė tirti jų kalbą bei poeziją, filosofai kaip Imanuelis Kantas įvertino jų moralinį charakterį, poetai kaip Donelaitis apdainavo, o dailininkai juos "portretąvo" ir paliko mums jų išvaizdos ir našystos dokumentų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Ernst Wiechert apie Kristijoną Donelaitį |
|
|
|
|
Parašė Ernst Wiechert
|
Ernst Wiechert (1887 - 1950), žymus vokiečių rašytojas ir daugkartinis Nobelio premijos kandidatas, parašė šį laišką Aleksui Rannitui sąryšy su 1948 - 49 m. planuotu nauju Donelaičio "Metų" leidimu vokiečių kalba. Knygą buvo pasiryžusi išleisti Holznerio leidykla Wuerzbur-ge, bet dėl piniginės reformos šis projektas nebuvo įvykdytas. Wiechert buvo gimęs Mažojoj Lietuvoj, mirė Šveicarijoj. Savo knygose jis dažnai minėjo Lietuvą ir aprašinėjo lietuvišką peizažą. Jo žmona buvo Donelaičio "Metų" vertėjo ir garsintojo Ludwiko Passargės (1825-1912) duktė.
Mielas Aleksi Rannitai!
Mirusiųjų minėjimas yra graži privilegija žmogaus, kurio širdis kupina maldingų jausmų. Tai arba gili pagarba dievybei, kuri "davė ir atsiėmė", arba senoliams, mirčiai, motinai žemei, kurioj paguldomas velionis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KOMITETO PASAULINEI PARODAI NEW YORKE ATSIŠAUKIMAS |
|
|
|
FINANSŲ SEKCIJA
Šiais ir sekančiais— 1965 metais Didžiajame New Yorke vyks didinga pasaulinio masto paroda, kurią, tikimasi, aplankys per 70 milijonų žiūrovų, atvykusių iš JAV-bių ir kitų, net labai tolimų, kraštų.
Toje pasaulinėje parodoje duota galimybe organizuotai dalyvauti ir mums, lietuviams, reprezentuojant tautinę kultūrą, dailę, meną, gražias lietuvių dainas, tautinius šokius, sportą ir kt.
Gerai paruoštas lietuvių pasirodymas parodoje, kur teiksis milijonai lankytojų, yra ypatingai svarbus, nes tokia galimybe — pademonstruoti mūsų kultūrines vertybes, priminti pasauliui žiauraus okupanto mūsų tautai daromas skriaudas ir pareikšti lietuvių tvirtą ryžtą atkurti Lietuvai laisvę — yra labai reta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LEIDŽIAMI MIRUSIO JULIAUS KAUPO RAŠTAI |
|
|
|
Mirties realybės akivaizdoje bičiuliškumas, pagarba ir atminimas nesugrįžtamai iškeliavusiam įgauna didžiąją prasmę tik tada, kai jis pareiškiamas, nors ir žemiškomis formomis, bet su mūsų pačių gyvenimu neišnykstančiomis konsekvencijomis.
Mirusio rašytojo ir daktaro Juliaus Kaupo atveju jo draugams, pažįstamiems, visiems jo mokslo ir profesijos bičiuliams, visiems, kuriems velionis bent iš jo raštų yra artimas, dabar ir sudaroma proga savo jausmus velioniui pareikšti taip, kad intencijos pėdsakai lietuvių tautos kultūriniame gyvenime neišnyktų ir mūsų visų viešėjimui žemėje seniai pasibaigus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
