| |
|
|
1964 m. 9 lapkritis
|
SIMANAS DAUKANTAS IR JO PALIKIMAS LIETUVOS ISTORIJOS SRITYJE |
 |
 |
 |
|
Parašė ZENONAS IVINSKIS
|
Šimtmečio sukakčiai (I864. II. 24 - I964. 12. 6) nuo pirmojo lietuvių tautos istoriko mirties
I. S. Daukanto gyvenimo sunkios sąlygos.
II. S. Daukanto pasiruošimas Lietuvos istorijos srityje.
III. S. Daukanto istorijos veikalai ir jų reikšmė lietuviams.
"Kaipogi sunku yra neturčiui ką nors gera padaryti savo vientaučiams: veltui jis trumpins savo poilsį, veltui nešiosis knygų ryšinė-lį, laipiodamas iš vieno čiukuro į kitą, vis vildamasis bene gaus pragumo pažvelgti, ką tenai rašo apie lietuvių tautą, kad tuo tarpu alkis ir nuogis skatins jį dieną ir naktį kitą darbą sunkiai dirbti. Kas pikčiau, vargai, rūpesčiai ir sunkūs darbai ilgainiui ir geležinę jo sveikatą suvirina; o pražilęs ką benuveiksi? Tai, mielas skaitytojau, jei esi aukštai mokytas vyras, atminęs, jog man nebuvo nei galios, nei valios nei didelio akylumo, nerūgok ant manęs, nerasdamas čia nei pragmatinės, nei sinchroninės lietuvių istorijos, tiktai trumpą aprašymą jų veikalų, be išguldymo jų priežasčių...".
Šitais graudžiais žodžiais, kurie paties Daukanto buvo 1850 m. parašyti "Pratarmėje" jo trečiojo darbo iš Lietuvos istorijos srities ("Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje"), yra autentiškai išreikšta jo sunki gyvenimo dalia. Tos tiesiog tragiškos aplinkybės Daukantui visą laiką kliudė įgyvendinti savo reikšmingus užsimojimus. Juk ir pačiam mokslui eiti jis neturėjo jokių stipendijų, ir, kaip pasakojama, su šešiais rubliais kišenėje, pėsčias iš Žemaičių nuėjęs į Vilnių. Ten užbaigęs gimnaziją (1816), savo studijas vainikavo filosofijos magistro laipsniu (1825). Paprastai, tiesa, Daukantas vadinamas teisės magistru, bet jis pats gi ant titulinio lapo minėtos knygos, kai jis vienintelį kartą rašė savo pavardę šalia jam į-prasto slapyvardžio, pažymėjo "Jonas Einoras, kitaip Simonas Daukantas, raštininkas, Piloso-pios Magistras". |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JUOZAS ALMIS JŪRAGIS
|
Per šimtmečių miglas į mūsų amžių spindi
Žmogaus pabudusios sielos galinga grožio saulė.
Jėga, mintis, kūryba —
Dvasios liepsningieji žaibai.
Fidijas, Praksitelis
Ir skulptorių šimtai, kurių vardus ištrynė laikas,
Sustojo ten — užgesusių jau amžių tarpdury.
O stebuklinga genijų galia!
Tai kaltais jų, lyg magiškuoju tiltu,
Dievai Olimpo žemėn nusileido,
Ir marmuro kietos uolos klusnumas
Gražius padarė juos — kaip žmones nuogus,
Paliečiamus ir matomus,
Paleido juos keliauti amžinus prabėgančiam laike,
Žavėt akis mirtin pranykstančių žmonių kartų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ITALŲ ROMANAS NETOLIMOJE PRAEITYJE IR DABAR |
|
|
|
|
Parašė JUOZAS TININIS
|
Naujojo italų romano pradininkais laikytini Giovanni Vergą (1840-1922) ir Gabriele D'Annunzio (1863-1938). Pirmajam žodis buvo daiktas, antrajam — muzika.1 Iš šių skirtingų pažiūrų į kūryboje vartojamą žodį susidarė dvi italų literatūros kryptys: verizmas, arba kraštutinis realizmas, ir formizmas, atsirėmęs į frazės skambumą ir stiliaus rafinuotumą.
Verizmas skelbė fanatišką tiesos meilę gyvenime, literatūroje ir mene.2 Jis išsivystė iš trijų Vergos romanų: "Martro don Gesualdo", "Malagvolia" ir ypač "Vilkė", žinoma, ne be stiprios prancūzų realizmo ir natūralizmo įtakos.
Verizmo srovė buvo tęsiama dviejų garsių romanisčių: Matildos Serao (1856-1927) ir Nobelio premijos laureatės Gracijos Deleddos (1875-1936). Sarao ypač išgarsėjo romanu "Dykaduonių rojus", o Deledda — savo neužmirštamu kūriniu "Motina".
Šiandien ta pačia verizmo srove dar plaukia šie rašytojai: Moravia, Pratolini, Vittorini ir kt. Vaizduodami vidurinio miestiečių luomo papročius, varguomenės buitį, jie atskleidžia dideliu nuoširdumu ir atvirumu nuogą gyvenimo tiesą. Tačiau išsamiau apie šių autorių kūrybą kalbėsim atitinkamoje šio rašinio vietoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANATOLIJUS KAIRYS
|
BROLIS IR SESUO
Tai mano brolis ir sesuo ateina —
Kas vakarą, kas rytą
Jie pabučiuoja vienas kitą.
Tada jie dailina kažką ir dažo,
Ir derina spalvas prie savo pilko rūbo
Arba, rankas sudėję maldai, klūpo,
Ligi naktis atėjusi uždengia
Medžius ir suolus, kur sėdėta,
Kur žvaigždės krintančios stebėta. .. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė BENEDIKTAS RUTKŪNAS
|
Dianai - Teresei Lindstrom
1. VĖLYVA ROŽĖ
Iš po nakties
po mano pražiūrėtu vientulystės langu
darže tuščių, bežadžių rudenio troškimų
atsivožė
nuo vėjo, slėpinius apsakančio, supimo
pilna kaitros pilnavidurė rožė.
Pro atdarytą langą
išviliojo dainą iš manos krūtinės
vėlyvo žiedo kvapas
svaigurinis
Į dieną, vėju žvangią,
į naktį, pilnatimi žvainą, —
nukrito klevo lapas
paskutinis,
variu nužvangęs
į anapus
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ANTROJI LIETUVIŲ OPERA TREMTYJE |
|
|
|
|
Parašė IZIDORIUS VASILIŪNAS
|
Dar ne taip seniai mūsų spaudoje buvo linksniuojama pirmoji lietuvių opera tremtyje "Jūratė ir Kastytis". Jos autorių, kompozitorių Kazį Viktorą Banaitį apdovanojome tūkstantine premija. Operos klavyrui išspausdinti subūrėm komitetą, kuris rūpinasi visais išleidimo reikalais, įskaitant ir teksto vertimą į svetimas kalbas. Čikagos lietuvių operos kolektyvas parodė daug nuoširdaus entuziazmo pirmajai operai pastatyti scenoje. Lietuviškąja kūryba besisielojančio j i visuomenė gyvai domisi visa šia veikla ir nekantriai laukia jos pozityvių rezultatų.
Bet štai ir antroji lietuvių opera tremtyje jau sukurta. Jos autoriai — poetas Stasys Santvaras ir kompozitorius Julius Gaidelis. Rugpjūčio pirmoje pusėje abu jie dar keletą kartų peržiūrėjo visą tekstą, žodinį ir muzikinį, dar palygino atskiras vietas, kai kur muzikos poveikyje teko pakeisti vieną kitą žodį, kai kur muzikos kirtį nukelti pagal teksto kirtį ir ... padėti paskutinį tašką. Naujoji opera baigta. Lietuvių muzikinė kūryba praturtėjo dar vienu stambiu veikalu. Ta proga abu autoriai nutarė pasikviesti porą savo draugų ir su jais pasidalinti baigto darbo įspūdžiais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė MARIJA AUKŠTAITĖ
|
NERIMAS
Tuščioj ūkuotoj erdvėj
Su žemės kamuoliu skrendu . .
Alsuoju nerimu kaip gervė,
Ir sustojimo nerandu.
O jau tuoj vakaras užklups,
Galaktikoj žiedai žydės .. .
Balandžiais žemė nenutūps —
Sparnų nepasilsės.
Jei ji pailstų — kur nukristų?.
Su okeanais, su kalnais ...
Gal per žvaigždynus nusiristų,
Mane sučiupusi delnais. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PR. DOM. GIRDŽIUS
|
Iš rinkinio
"Perdžiūvę vėpūtiniai"
— Ant Varoškalnio, ant Varoškalnio! Ant Varoškalnio Kalėdų senis dalins dovanas. Lenktyn!
—Ant Varoškalnio, ant Varoškalnio! Ant Varoškalnio šiąnakt gims Kristus. Schnell!
— Važiuoti ir pėsti!
— Vorwaerts! — šūkavo, lyg yisas Heidelbergas būtų susimetęs Kepurgaly.
Per Velnio Daržą nuo paprūsės lėkė lenktinės rogės pasikūsčiodamos, gaktiniu ir sunkiais ilgvogiais daužydamos keturis pratėginius. Išrie-tę sprandus ir prunkšdami, jie nėrė kruvinomis kojomis per patiestą baltą kilimą Kalėdų naujagimiui. Kanopomis jie eidino puikų kilimą, uodegomis kapodami pakraščiais stovinčias nudegusias pušaites, ant tankių žvilgančių karčių nešdami suodinas plikšakes, it mirusio kampo liūdnus palaikus. Nusvilusiais antakiais šeimininkas, visas kirminų išlandytas, tik nusišvilpė, kai pamatė kraujo ir mėšlinų kanopų žymes savo darže.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
Praėjusiais metais Lietuvių Enciklopedijos leidykla atidavė knygų rinkon ir išsiuntinėjo prenumeratoriams Vinco Krėvės raštų šeštąjį tomą. Tai baigiamasis tomas, išsiski-riąs iš kitų tuo, kad jame išspausdinta dar niekur viešumoje neskelbtų V. Krėvės raštų: viso gyvenimo kūrinys —- "Dangaus ir žemės sūnūs". Savo apimtimi, nuotaikomis ir stiliumi šis veikalas įsijungia į tokių kūrinių eiles, kaip Miltono Prarastasis rojus, Klopštoko Mesijas, T. Manno Juozapas ir jo broliai. Šio veikalo pirmoji dalis buvo išleista atskira knyga 1949 metais. Cia ji vėl pakartojama drauge su pirmą kartą spausdinama antrąja dalimi ir trečiosios dalies fragmentais (deja, trečioji dalis liko neparašyta). Kaip ir visi V. Krėvės raštų tomai, ir šis pastarasis yra stambi 470 puslapių knyga. Apie 50 puslapių užima teksto paaiškinimai, Krėvės gyvenimo ir kūrybos datos, trumpas jo kūrybos aptarimas ir vertinimas, L. Dambriū-no paruoštas V. Krėvės raštų žodynėlis ir paties V. Krėvės paskutinė vieša kalba, pasakyta minint jo 70 metų amžiaus sukaktį. Paaiškinimus ir kūrybos aptarimą paruošė V. Mačiūnas, redagavęs šiuos V. Krėvės raštus.
"Dangaus ir žemės sūnūs" — bib-linius laikus vaizduojąs literatūros kūrinys. Vietomis rašytas dramine forma, vietomis paprasto pasakojimo būdu, bet ištisai kupinas dinamikos, dramatinių konfliktų, giliu įsijautimu ir pažinimu atskleidžiąs anų laikų gyvenimo spalvas, gyvus žmones, jų idealus, pasaulėžiūras, siekimus ir kovas. Tai nėra šventojo Rašto scenų pakartojimas, bet savaimingas literatūros kūrinys, atsiremiąs į patį šventąjį Raštą ir kitus istorinius, filosofinius, archeologinius šaltinius. Vyskupas V. Padolskis 1950 metais Aiduose yra plačiai nagrinėjęs V. Krėvės nukrypimus nuo Evangelijų mokslo (žmonių atsiradimas žemėje, Juozapo gyvenimas, jo šeima, santykiai su Marija, Kristaus mokslo giminystė su esėjų sekta, krikščioniškų bendruomenių užuomazga prieš Kristaus laikus ir kt). V. Krėvės veikalas yra literatūros, ne religinis, kūrinys, ir dėl to poetinė laisvė nelaikytina silpnybe nei trūkumu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
"Derliaus vainikas" yra Juozo Mikuckio poezijos knyga, kurioje sutelpa jo viso gyvenimo kūryba — nuo šešiolikos metų amžiaus iki septyniasdešimt. Pats autorius taip pasisako apie šią knygą: "Derliaus vainikas — mano 1907-1964 metų poezijos kūryba. Derlius neturtingas temomis, negausus veikalais, bet ir to viso nepasisekė surinkti, o surinktasis ne visas pateisina skaitytojų viltis. Tarp sodrių varpų, tarp radastų, rūtų, našlaičių ir azalijų — kyši ir smilgos. Pyniau viską, tikėdamas, kad ir liekna smilga vainiką puošia." *.
Juozas Mikuckis augo ir brendo XX -jo amžiaus pradžioje. Balio Sruogos, Fausto Kiršos, Putino, Kazio Binkio bendraamžis, turįs ryškų pomaironi-nės kartos veidą. Patriotiniais motyvais J. Mikuckis turi kai kurio giminingumo su P. Vaičaičiu ir L. Gira, bet ne su Maironiu. Nerasime jo poezijoje nei sruogiško formos laisvumo, nei F. Kiršos žaismingumo ir vėlesnės mistikos, nei Putino audringo maištingumo ir būties pesimizmo. Net ir K. Binkio vėjavaikiškų posmų tik mažų žymių terandame:
Ir miškas pasipurtęs
Prieš saulę raižos. —
Visur pavasariškas burtas
Snieguotus kalnus laižo.
Ir žemė juosiasi rožančiais
Gėlių ir žydinčių kerų.
Žiemos atleido pančiai,
Nušvito šakos pumpurų (92). |
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJA DOVANĖLĖ LIETUVIŠKAI ŠEIMAI |
|
|
|
|
Parašė V. Galvenis
|
šią vasarą į mūsų skaitančios visuomenės viešumą išėjo nauja mūsų knygų pasauliuko viešnia, Leonardo Dambriūno "Lietuviškas auklėjimas šeimoje". Kukli 36 psl. knygelė, tačiau labai miela ir svarbi savo turiniu. Išėjus kadaise (1953 m.) Vliko išleistai Vaclovo Cižiūno knygai "Tautinis auklėjimas šeimoje", po vienuolikos metų prireikė spausdinti vėl ta pačia tema naują leidinį, nes tautinio išlikimo ir auklėjimo problema ir toliau pasiliko aktuali ir nelengvai sprendžiama.
Knygelės turinys labai glaustai, tačiau ir labai suprantamai išdėsto patarimus tėvams, norintiems išauginti vaikus sąmoningais lietuviais. Savo "Žodyje skaitytojui" autorius pažymi, kad svarbiausia šiam tikslui pasiekti priemonė yra meilė savo tautybei, savo tautai, savo vaikams. "Ji gimdo norą, teikia išmanymo, jėgų ir ištvermės", sako autorius lietuviams tėvams.
Tolimesnis knygelės turinys suskirstytas į tris pagrindines dalis: įvadą antrašte "Lietuvybės išlaikymas išeivijoje", ir du skyrius, aptariančius priešmokyklinį auklėjimą ir mokyklinio laikotarpio auklėjimą. Į-vade randam tris trumpučius straipsnius, aptariančius lietuvio išeivio pareigą tėvynei, naujų kartų pareigą tėvų kraštui ir lietuvišką gyvenimo būdą. Ypač įsidėmėtinas paskutinis iš čia minimų straipsnelių.,
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KURIA KALBA VAIKAS PRADĖTINAS MOKYTI SKAITYTI? |
|
|
|
|
Parašė Ignas Malėnas
|
Šiandien šis klausimas mums ypatingai aktualus, nes. jis gali ne tik apspręsti vaiko tautinį sąmoningumą, bet ir nustatyti jo palinkimą pačiai knygai. Taigi, čia greta tautinio iškyla ir grynai mokslinimosi klausimas, kuriuos gali apspręsti mokymo skaityti metodas. Mat, amerikinis ištisų žodžių mokymo metodas neduoda, kaip mūsiškis, atskirų garsų liejimo į skiemenis ir žodžius. Jie mokosi, įsimindami atskirus žodžius, o tai duoda progos dažnai tik tuos žodžius ir mokėti paskaityti, bet naujų formų grafemų neįveikti. Cia ir glūdi ta paslaptis, kodėl tremtinių vaikai taip dažnai moksle pirmauja, palyginti su amerikiečiais: dėl to, kad jie turi geresnį už amerikiečius pasirengimą, ypač skaitymo technikoje. O šitai atliepia ir kitas sritis, nes skaitymu atsiremia ir gretimos disciplinos.
Gi amerikietinės mokyklos dėl savo istorinės (ne fonetinės) rašybos turi sunkiai išlyginamų keblumų. Tik pilnų žodžių metodu skaitymo mokyti mokiniai dažnai negali paskaityti naujų nesutiktų grafemu, net baigę amerikinę pradžios mokyklą, o pagal Rudolf Flesch (Why Johnny Can't Read), pasitaiko net tokių, kurie nemoka naujų žodžių paskaityti, net baigę gimnaziją. Vadinasi, vaiką palieka kankintis visam gyvenimui, atimdami sąlygas pamėgti knygą ir normaliai džiaugtis skaitymo menu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIAI DAILININKAI AUSTRALIJOJ |
|
|
|
|
Parašė N. N.
|
Prieš penkiolika metų niekas Australijoje nežinojo apie lietuvį dailininką. Netgi M. K. Čiurlionio garsas šio tolimojo krašto nepasiekė. Tuo metu labai populiari Australijoje .buvo tapyba, merdėjo skulptūra, o grafikos menas buvo paskutinėje vietoje. Šio meno atstovai skubėjo persikrikštyti į tapytojus, kad būtų su jais skaitomasi.
Su antruoju pasauliniu karu šiame krašte įvyko didelių permainų.
Emigracijos banga čia atbloškė ir saujelę lietuvių dailininkų. Vieni iš jų nutilo, kiti ir šiandien tebežengia pašaukimo keliu.
Vienas iš šių pionierių yra Vaclovas Ratas. 1951 m. jis pirmas iš lietuvių praveria valstybinės meno galerijos duris: Vakarų Australijos valst. meno galerija nuperka V. Rato keturis kūrinius ir metus laiko juos ekspozicijoj. Ilgas tekstas prie kūrinių nusako dailininko kilmę ir kalba apie jo augštos vertes meną.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. Bertulis
|
Norėdamas turėti statistinių žinių, kaip pasaulio muzikai vertina futuristinę muziką (a la L. Russolo, Fr. Pratella, elektroninę ir t. t., bei jų pasekėjų), žymiesiems kompozitoriams ir muzikos centrams išsiuntinėjau anketas, klausdamas, ar šios rūšies muzika yra tikrasis menas, ar tai yra vien ekvilibristika. Iš gautų atsakymų išryškėjo ir kitas reikalas, būtent, — visuose kraštuose (ar tai būtų Vakarų Europa, ar pietuose, ar Korėjoje, ir net Lenkijoje, taipgi ir okup. Lietuvoje) muzikai yra susigrupavę j sąjungas, ar tai būtų grynai kompozitorių, arba bendrai muzikų sąjunga.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
SMUIKININKO IZIDORIAUS VASYLIŪNO ĮGROTOS SONATOS |
|
|
|
|
Parašė P. B.
|
Prieš kiek laiko pasirodė smuikininko Iz. Vasyliūno įgrotų sonatų dvi plokštelės. Tai Juozo Gruodžio d moli sonata smuikui ir fortepionui, komponuota 1922 m., Kazio Banaičio rapsodiškoji sonata h moli violenče-lei ir fortepijonui (atlikta altu), komponuota 1927 m., K. Banaičio sonata d moli smuikui ir fortepijonui (1934 m.) ir Juliaus Gaidelio sonata e moli smuikui ir fortepijonui (1951 m.).
Leidėjai pažymi, kad čia "buvo daugiau koncertinis įgrojimas negu profesinis rekordavimas, todėl ir klausytojams sugestionuojama daugiau gilintis į išpildymo dvasią, negu į užrašymo tobulumą".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KRISTIJONO DONELAIČIO METŲ UŽDARYMAS ČIKAGOJ |
|
|
|
|
Parašė alg.a
|
Specialaus koordinacinio komiteto nebuvimas nesukliudė Čikagos lietuviams savojo literatūros pradininko Kristijono Donelaičio sukaktuvinius (250 metų gimimo) metus tinkamai ir prasmingai paminėti. Jųjų atidarymu reikėtų laikyti Pedagoginio Lituanistikos Instituto pavasarį suruoštą minėjimą, gi uždarymu — spalio mėn. 17-18 dienomis Scenos Darbuotojų Sąjungos pastatytą "Metų" įsce-nizavimą. Primygtinai jieškant, būtų galima surasti ir tuos abu neeilinius įvykius jungiantį siūlą, stipresnį negu tai suponuotų naudojimasis tuo pačiu tekstu. (Iš tikrųjų Pedagoginis Institutas ribojosi pilnu "Žiemos rūpesčių" tekstu, gi darbuotojai davė visų keturių metų laikų atrinktas ištraukas). Juk Algimantas
Dikinis, režisavęs "Metų" spektaklį, talkininkavo ir studentų pastatytų "Žiemos rūpesčių" režisūroje, gi dailininkas Adolfas Valeška abiems spektakliams sukūrė individualias dekoracijas, kurios gal ir buvo stipriausiai jungiantis ryšys.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"ANTROJO KAIMO" ANTRIEJI ŽINGSNIAI |
|
|
|
|
Parašė ata
|
"Antrojo kaimo" vaidintojai. Pirmoje eilėje: R. Vėžys, R. Stravinskaitė, V. Demereckis; antroje eilėje: K. Almė nas, R. Stakauskas, B. Virkonas, R. Jurkūnaitė, R. Aulukevičius.
Kabaretinis-satyrinis teatras, tiek nepriklausomoje Lietuvoje ("Vilkolakis"), tiek ir tremtyje ("Klumpė" Vokietijoje), nors ir publikos didžiai mėgiamas, niekada ilgesnį laiką neišsilaikė. Ir tai, gal daugiausia dėl to, kad ne tik jų programos, bet ir atlikėjai paprastai yra suburiami "kabaretiniu" būdu: vienkartiniai, atsitiktiniai, didesnių projekcijų į ateiti nedarant. (Tiesa, "Vilkolakio" galą, sakoma, lėmusios ir politinės priežastys) . Vaidintojų dažniausiai neriša viena mokykla, nejungia viena srovė, gilesnis tikslas ar idėja.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Kun. K. A. Matulaitis, MIC
|
Pranas Garšva, M.I.C., NEGĘSTANTI ŠVIESA. Marijonų veikla Amerikoje. Knygos leidėjas — prelatas Mykolas G. Kemėžis. Spausdino Draugo spaustuvė, Chicago, 111. 1964 m. Kaina 3,50 dol.
Pagrindinis knygos autoriaus tikslas — atskleisti marijonų veiklos vaizdą Amerikoje. Pateikdamas A-merikos marijonų istorijos apžvalgą, nurodo, ką jie yra gero padarę J. A. V. ir savo misijose per 50 metų ir ko marijonai siekia ateityje.
Bet laikas ir vieta sąlygoja savais reikalavimais vienuolinę veiklą. Autorius rašo: "Marijonų vienuolija taip pat atsiliepia laiko balsui ir sąlygų reikalavimams . . . Amerikos žemyne jos veikla daugeliu atžvilgių skiriasi nuo tos vienuolijos dalies, kuri yra likusi ir tebesidarbuoja savo kilmės žemėse — Europoje".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KULTŪROS ŽIDINYS NEW YORKE |
|
|
|
|
Parašė T. Leonardas Andriekus, O.F.M.
|
šį rudenį mūsų visuomenė išgirdo žinią apie naują pranciškonų užsimojimą — statyti lietuvių kultūros židiniui patalpas New Yorke. Tas užsimojimas įdomiai nuskambėjo visame lietuviškame pasaulyje, susilaukdamas didžiai palankių atgarsių. Gyviausiai, žinoma, juo domisi New Yorko bei apylinkės lietuviai, kurių labui pirmoj eilėj šios patalpos tarnaus. Iš tiesų retai kada vienuolinės bendruomenės planai taip taikliai sutampa su visuomeniniais, kaip atsitiko šiuo atveju.
Lietuviai pranciškonai, 1951 m. pavasarį įsikūrę Brooklyne, daugiausia veikia spaudos srity. Turėdami ten vienuolyną ir spaustuvę, jie spausdina tris savo periodinius leidinius bei knygas. Be to, jų spaustuvė tarnauja ir kitoms lietuvių organizacijoms, kurios iš čia taip pat leidžia savo laikraščius bei žurnalus. Aplink vienuolyną visuomet telkiasi daug lietuviško judėjimo, ir per keturiolika metų į jį žiūrima kaip į savotišką krikščioniškos tautinės kultūros židinį. Slenkant laikui, dėmesys ir pasitikėjimas vis kilo, kol pagaliau pasiekė pačią viršūnę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VIENUOLIKTOJI STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJ |
|
|
|
|
Parašė M.
|
š. m. rugpjūčio 8-16 dienomis Vakarų Vokietijoje, Vasario 16 gimnazijoje Huettenfelde, vyko vienuoliktoji Europos lietuvių studijų savaitė. Ją rengė kelios organizacijos bendrai: Europos lietuvių fronto bičiuliai, Vokietijos ateitininkų sendraugių ir studentų sąjungos, Vokietijos lietuvių evangelikų jaunimo ratelis ir Vokietijos lietuvių vyresniųjų skau-tų-čių sąjunga. Savaitę globojo PL B Vokietijos krašto valdyba. Savaitės moderatorius — dr. K. J. Čeginskas iš Upsalos. Techniškoji komisija — mokyt. T. Gailius, A. Grinienė, dr. J. Norkaitis.
Savaitei buvo parinkta šiems laikams aktuali bendra tema "Krikščionybė moderniame pasaulyje". Ji dalinai sutapo su neseniai paskelbtos popiežiaus Pauliaus VI-jo pirmosios enciklikos "Ecclesiam suam" mintimis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
• "Antrasis kaimas", Čikagos satyrinis teatras, lapkričio mėn. sėkmingai gastroliavo New Yorke ir Bostone.
• Dail. Anastazijos Tamošaitienės kilimų, tautinių drabužių ir tapybos paroda lapkričio 26-29 surengta New Yorke. Rengė Liet. Dantų Gydytojų Draugija.
• Dail. J. Bagdono paroda gruodžio 5-6 dienomis vyksta Angelų Karalienės parapijos salėje New Yorke.
• ALRK Federacijos Tarybos suvažiavimas įvyko lapkričio 14 Jaunimo Centre Čikagoje. Darbotvarkėje buvo: liturgika, apaštalavimas, Katalikų Akcijos Fondas, jaunimas AL RK Federacijoje ir k.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Laisvę Fondo Lietuviškai Kultūrai ugdyti leidinys. Chicago, 1964 m. 564 p. Kaina 5.50 dol.
Dr. J. Prunskis, MOKSLAS IR RELIGIJA. Išleido Lietuvių Dienos. Los Angeles, 1964 m. 139 p. Kaina 2 dol.
Stasys Yla, MODERNI MERGAITĖ. Išleido Immaculata, Putnam, Conn., 1964 m. 289 p. Kaina 2.50 dol.
Aleksandras Merkelis, ANTANAS SMETONA. Jo visuomeinė, kultūrinė ir politinė veikla. XVI + 740 + 28 p. (Pastarieji nenumeruotų iliustracijų puslapiai). Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos leidinys. 1964 m. New York, N. Y. Kaina 12.50 dol. Monografijos užsakymus priima: K. Pocius, 3908 Fir St., East Chicago, Ind. 46313.
Nerimą Narutė, RELIKVIJOS. Lyriniai natiurmortai. Išleido Lietuvių Dienos. Los Angeles, Calif. 1964 m. 71 p. Kaina 2 dol.
Ale Rūta, GYVENIMO LAŠAI. Eilėraščiai. Išleido Nida, Londonas, 1964 m. 58 p. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė T. Leonardas Andriekus
|
Artėjant šių metų pabaigai, vėl ateina laikas kalbėti apie "Aidų" reikalus. Kiekvieną rudenį iškyla tas pats rūpestis — kaip susiruošti ateinantiems metams, kad žurnalas ypač turėtų galimai stipresnį finansinį pagrindą. Talkinant prenumeratoriams, tai mums vis pasisekė—net per penkiolika "Aidų" leidimo metų Amerikoj.
Per tą ilgą laikotarpį mūsų žurnalo leidimas nelengvėjo. Jį sunkino artimų bendradarbių mirtys, silpstąs mūsų visuomenės dėmesys savam raštui ir nuolat kylančio kainos, kaip popieriaus, darbo, pašto ir 1.1. Tačiau įdomu pastebėti, kad "Aidai", nežiūrint visų tų sunkumų, ne tik nesumenkėjo, bet vis rodė stiprėjimo žymių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — AIDAI, 680 Bushwick Ave., Brooklyn, N. Y. 11221
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington, D. C. 20028
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
