Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1965 m. 5 gegužė
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Andrius Sietynas — Dante  193
Dante Alighieri — La vita nuova (verte Kostas Rauda)         197
Feliksas Jucevičius — Medžiagos samprata fizikos ir metafizikos šviesoje    200
Danguole Sadūnaitė — Kai tu arti manęs, Kai išeisiu, Rytas, MŪSŲ
kaimynas Dievas (eil.)         210

Antanas Sužiedėlis — Kaltes sąvoka psichinio sutrikimo sampratoje        212
Vytautas Volertas — Lietuvybės rūpestis ir katalikų institucijos         217

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Alaušius — Tyla neišsprendžia klausimų         221
P. Celiešius — Marialogijos problema         223
B. Ciplijauskaitė — Šių dienų teatras Ispanijoje         224
Urv. — Miré Pop—tegyvuoja Op!         226
J. Kojelis — Vasario 16 minėjimai JAV kongrese         227
Atvirybe laikui, ištikimybe idealui         228
Mūsų buityje            229

KNYGOS
J. Girnius — Stasio Ylos veikalai         233
J. Gimbutas — Pasakojimai apie žemaičių kryžius ir koplytėles         238
L. Galinis — D. Brazytės debiutas vaikų literatūroj         239
Atsiųsta paminėti            240
Skaityti daugiau...
 
DANTE PDF Spausdinti El. paštas

Portreto eskizas

 


Šių metų gegužės mėn. sueina 700 metų nuo didžiojo italų poeto Dante Alighieri gimimo. Nežiūrint tirštos septynių šimtmečių miglos, skiriančios mus nuo jo gyvenamojo laiko, Dantė ir šiandien tebėra stebėtinai jaunas, aktualus, gyvas; tebėra skaitomas, komentuojamas ir maža ką teturi bendro su tūlomis praeities didybėmis, kurios iškilmingai atkasamos vienai sukaktuvių dienai ir vėl užmirštamos sekančiam šimtui metų. Dantės nepraeinančio aktualumo šaknys glūdi tame, kad jis gyvas būdamas savo intelektualinėje veikloje mažai tesirūpino laikinio plano klausimais, bet amžinaisiais, iškeliančiais virš laiko ir reikalaujančiais iškilti, kai tuo tarpu praktinėje bei pojūtinėje plotmėje intensyviai išgyveno visus kasdienybės negandus bei džiaugsmus: mylėjo, neapkentė, bijojo, troško garbės, kovojo. Prieš pasaulį Dantė stovėjo atviras, nuogas ir betarpiškas. Todėl jo kūryba, savo betarpiškumu bei nuogumu primenanti žmogaus kūno betarpiškumą, ir šiandien tebepulsuoja kiekvienos prabėgančios dienos aistra. Papuošalai išeina iš mados; kūnai — niekuomet.
Skaityti daugiau...
 
LA VITA NUOVA PDF Spausdinti El. paštas
I
Šioje mano atminties knygos dalyje, iki kurios maža tebūtų ką skaityti, yra rubrika, kuri sako: Incipit vita nova.1 Po šia rubrika randu žodžius, kuriuos norėčiau perrašyti šioje knygelėje; jei ne visus, tai mažiausia bent jų prasmę.

II
Jau devynis kartus nuo mano gimimo šviesos dangus besisukdamas buvo pasiekęs beveik tą patį tašką, kuomet mano akys pirmą kartą išvydo šlovingąją sielos Damą, vadinamą Beatriče daugelio tų, kurie nežinojo, kaip ją pavadinti.2 Jinai jau buvo išgyvenusi tiek laiko, kiek reikėjo žvaigždėtam dangui pasistumti į rytus per vieną dvyliktąją laipsnio,3 tad aš ją pirmą kartą pamačiau netoli jos devintųjų metų pradžios ir mano devintųjų pabaigos. Ji man pasirodė nepaprastai kilniu, kukliu ir padoriu kraujo raudonumo apdaru, sujuostu ir išdabintu jaunam jos amžiui pritinkančiu būdu. Tikrai sakau, jog tą akimirką gyvybės dvasia, gyvenanti slapčiausiame širdies kambaryje, pradėjo taip smarkiai drebėti, jog kiekvienas menkiausias plastelėjimas šiurpulingai liudijo jos esimą, ir drebėdama ji taip prabilo: Ecce Deus fortior me qui veniens dominabitur mihi.11 Tą akimirką gyvuliškumo dvasia, gyvenanti aukštajame kambaryje, į kurį visos pojūčių dvasios suneša savo patirtis, su nuostaba ėmė žavėtis ir, kreipdamasi ypač į regėjimo dvasias, tarė šiuos žodžius: Apparuit iam beatitudo vestra.5 Tą akimirką prigimties dvasia, gyvenanti toje dalyje, kurioje suteikiamas mums maistas, pradėjo verkti ir verkdama šitaip kalbėjo: Heu, miser, quia frequenter impeditus ero deinceps.6 Ir aš sakau, kad nuo to laiko Amūras viešpatavo mano sieloje, kuri tuoj pat buvo jam pažadėta, ir mano vaizduotės jam suteikta galia pamažu taip užvaldė mane, jog aš turėjau tenkinti visus jo įgeidžius. Dažnai jis man įsakydavo surasti tą jaunutį angelą,7 ir aš vaikystėje kiek kartų eidavau ieškoti jos ir rasdavau ją tokią pagirtiną ir kilnią, jog iš tikrųjų būtų buvę galima apie ją kalbėti šiais Homero žodžiais: Ji neatrodė esanti mirtingo žmogaus, bet Dievo duktė.8 Nors jos paveikslas, su kuriuo aš niekuomet nesiskirdavau, buvo Amūro viešpatavimo manyje laidas, jis buvo toks kilnus ir doras, jog niekad neleido Amūrui manęs valdyti, nepaisant ištikimų proto patarimų, į kuriuos naudinga buvo šiuose reikaluose atsižvelgti. Bet kadangi ilgesnis kalbėjimas apie aistras bei jaunuoliškus veiksmus gali pasirodyti tik fantazija, aš visa tai paliksiu, ir, praleisdamas daugelį dalykų, kuriuos būtų galima paimti iš to paties pavyzdžio, kaip ir šiuos, eisiu prie žodžių, užrašytų didesniuose mano atminties knygos perskyrimuose.
Skaityti daugiau...
 
MEDŽIAGOS SAMPRATA fizikos ir metafizikos šviesoje PDF Spausdinti El. paštas
There are more things in heaven and earth, Horatio,
Than are dreamt oį in your philosophy.
Shakespeare, Hamlet


1
Amžių bėgyje sutinkame nemaža mąstytojų, besidominčių medžiaga, bet retas iš jų pajėgė savo mintis susistematizuoti. Nei epikuriečių, nei enciklopedistų, kaip Diderot'o ir Helvetijaus, nei XIX a. scientistų, kaip Haeckelio ir Le Dantec'o samprotavimai apie ją negali būti laikomi medžiagos filosofija. Mes galime drąsiau kalbėti tik apie Aristotelio medžiagos filosofiją, kurios pagrindą sudaro hilemorfizmas, marksistinę materijos filosofiją, vadinamą dar dialektiniu materializmu, ir gal Bertrand Russellio medžiagos filosofiją, kurią jis išplėtojo veikale "The Analysis of Matter". Tačiau medžiagos filosofijos reikšmingiausi kūrėjai, bent mūsų dienomis, yra fizikai. Planckas, Einšteinas, Heisenbergas, Schroedingeris, de Broglie, Bohras, Eddingtonas daugiau prisidėjo prie medžiagos dabartinės sampratos suformavimo, negu visi filosofai sudėjus kartu. Iš tikrųjų, šių dienų medžiagos filosofija yra fizikos filosofija. Ji remiasi bandymais ir matematine logika, o ne metafizinėmis kategorijomis.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
RYTAS
Visi daiktai duria.
Pakelk
žolę,
žiedą, sviedinį.
Vaikai įaugo į debesis.
Šauna
raudonais pistoletais. Ar
mama sugrįžo namo?

Taip, džiaugsmo
atspalvis per aštrus
sviediny — ir tamprumas
tarp šviesos ir šešėlio per
didelis.

Mirtis įeina per stogą. Ar
nežinojai?
Visi daiktai žeidžia:
Užskleisk, Užrakink duris.
Skaityti daugiau...
 
KALTES SĄVOKA PSICHINIO SUTRIKIMO SAMPRATOJE PDF Spausdinti El. paštas
Jei kai kuriose moderniosios psichologijos šakose kaltės termino ir būtų vengiama, tai anormalinės psichologijos, psichopatologijos srityje ši sąvoka niekados nebuvo svetima. Iš tiesų kone kiekvienoje psichopatologijos teorijoje kaltės sąvoka yra viena iš centrinių, jei ne pati centrinė. Peržvelkime kaltės sąvokos vietą bent keliose psichinio sutrikimo sampratose.

Centrinę vietą kaltei psichopatologijos sampratoje skiria ir Freudas. Freudas pastebėjo, kad (su tam tikromis mažomis išimtimis) kiekvienas psichiškai sutrikęs žmogus išgyvena gilų kaltės pajautimą. Kaltės išgyvenimo momentas Freudo psichologijoje yra iš tiesų daug svarbesnis, negu taip plačiai išgarsintas libido, t. y. seksualinės stumties momentas. Libido teorijos šiandien niekas rimtai neima, išskyrus keletą šimtų Freudo praktikos aklų pasekėjų, vadinamų ortodoksinių psichoanalitikų. Bet kaip retas rimtai besilaiko libido teorijos, taip niekas rimtai neabejoja represijos sąvokos naudingumu. O represija kaip tik yra niekas kita, kaip kaltės išsąmoninimas, t. y. neprisipažinimas tų savo jausmų, tendencijų ar tų savo veiksmų, dėl kurių žmogus jaustųsi kaltas, jei prisipažintų, ir dėl kurių jam grėstų vienokia ar kitokia bausmė. Todėl nesunku suprasti, kaip Freudas priėjo išvados, kad psichopatologiniu požiūriu didžiausia blogybė yra kaip tik kaltės jausmas. Jei žmogui nereikėtų baimintis bausmės ir vengti kaltės prikergimo, jis neišsižadėtų tų jausmų, kurių išsižada, neuždarytų geležinių vartų sąmonėn tiems palinkimams, norams, kuriuos iš sąmonės išstumia. Tada jis būtų nesupančiotas, organiškai sveikas, galis pilnai ir laisvai funkcionuoti. Žmogus serga ne dėl to, ką jis padarė, bet dėl to, ko jis nepadarė, t. y. ko jis nori, bet negali, sau neleidžia padaryti. Kodėl neleidžia? Todėl, kad traumatinių išgyvenimų yra pribaugintas, civilizuotojo pasaulio įbaimintas; todėl, kad jam tuo būdu yra prikergtas neatlaidusis cenzorius —superego. Psichinis sutrikimas — tai superego, tos nesąmoningos pseudosąžinės tironija. Ir todėl psichoterapijos paskirtis tą tironiją panaikinti, cenzoriaus varžtus atleisti, kaltės jausmą ir bausmės baimę išdildyti. Psichoanalizės, kaip terapijos, esminė programa yra išsiaiškinti, kas bloga yra man, pacientui, nutikę, ir, šitai supratus, išsivaduoti iš jausmo, kad dėl to, kas nutiko, esu kaltas aš.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVYBĖS RŪPESTIS IR KATALIKŲ INSTITUCIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Antrame mūsų kultūros kongrese spaudos reikalais skelbtose rezoliucijose tarp kitų klausimų buvo paliestas ir objektyvumo reikalas. Objektyvumas turėtų būti suprantamas ir ta prasme, kad spauda šalia mums malonių reiškinių nevengtų paliesti ir tų, apie kuriuos nėra malonu kalbėti, bet apie kuriuos reikia kalbėti dėl to, kad jie yra gyvybiškai svarbūs. Regis, matome, kad šiandieniniam mūsų įsibėgėjimui reikia stabdžių, nes kryptis rodo pakalnėn. Judesiui pakeisti reikia stiprios jėgos. Ji susikaups tada, kai kiekviena lietuviška ranka nepabūgs įsijungti. Jau atėjęs laikas atgimimui. Jei atgimsime, atvirai pažvelgsime į neigiamumus ir juos, kaip pavojingą medžiagą, iš ratų mesime lauk, susilauksime gerų vaisių.

Lituanistinis švietimas, be abejo, yra pats svarbiausias mūsų rūpestis. Ir, deja, sunkiai vykdomas. Juo sergame jau keliolika metų, vos prasidėjus pokarinei emigracijai į JAV. Pirmomis dienomis atrodė, kad žinome, kaip jį spręsti, tik nebuvome tikri, ar pastangų užteks. Šiandien jau net nesuprantame, iš kurios pusės prie jo eiti. Diena dienon padėtis darosi sunkesnė, nors LB, pavienės organizacijos ir dauguma tėvų svarsto ir rūpinasi, kaip išlaikyti tautiškai gyvus vaikus bei jaunuolius. Todėl nenuostabu, kad klausimas ne tik rimtas, bet ir jautrus.
Skaityti daugiau...
 
TYLA NEIŠSPRENDŽIA KLAUSIMŲ PDF Spausdinti El. paštas


Tyla neišsprendžia klausimų, nes niekas savaime neišsisprendžia. Tik ko nors sunykimas savaime vyksta. Palikti kurį nors klausimą tyloj reiškia nebeturėti jokios vilties ir rankas nuleisti.

Šiame numeryje dedame V. Volerto straipsnį, kuris kitur nerado vietos. Iš tiesų, straipsnis liečia gyvybiškai skaudų, o tuo pačiu ir tikrai jautrų klausimą. Bet autorius (JAV Lietuvių Bendruomenės tarybos pirmininkas ir drauge katalikiškosios akcijos organizacijų veikėjas) savo keliamą rūpestį dėsto atsakingai ir objektyviai, ramiai ir taktiškai, be poleminio įkarščio ir be nervingo patoso. Jei vis dėlto šio straipsnio pasibaiminta, tai, matyti, dėl to, jog buvo spręsta, kad nebėra ko šiuo klausimu rūointis, nes vis vien padėties nepataisysi. Mes nesame taip defetisti5kai nusiteikę, nes manome, kad niekur nėra padėties be išeities, kur geros valios nestokoja. O šiuo atveju tikrai būtų neteisu kurią nors šalį įtarinėti geros valios stoka. Yra nesusipratimų, tai ir reikia juos sklaidyti, o ne leisti jiems tyloje vis nelemčiau įsikeroti.
Skaityti daugiau...
 
MARIALOGIJOS PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas
Vatikano II visuotinis Bažnyčios susirinkimas vyksta popiežiaus Jono XXIII šūkiu — prisitaikyti prie mūsų laiko žmogaus. Tikėjimo turinys lieka tas pats, bet tikėjimo aiškinimo ir prie žmogaus priėjimo būdai keičiasi pagal gyvenimo iššūkius. Susirinkimo Tėvai, pramatydami dialoge (pokalbiuose) su krikščioniškų Bažnyčių atstovais iškilsiančias kliūtis ir sunkumus, stengiasi nubalsuotų schemų išleistose konstitucijose taip išreikšti tikėjimo tiesas, kad jos būtų priimtinos ir kitų Bažnyčių krikščionims. Teologiniame žodyne vieton konkrečių terminų naudojamasi daugiau platesnio pobūdžio sąvokomis, kuriose telpa ir anksčiau naudoti terminai, ir platesnio požiūrio tikėjimo tiesos. Pav. žodis "sakramentas" jau reiškia ne tik įprastus sakramentinius veiksmus, bet taip pat ir Išganytoją — Dievą pasislėpusį žmogaus pavidale. Arba sakramentu vadinama ir Kristaus įsteigtoji Bažnyčia, kurioje po regimais pavidalais glūdi paslėpta išganymo malonė. Panašiai praplėsta yra ir "liturgijos" sąvoka. Ji nebereiškia vien religinių veiksmų visumos — ceremonialo, bet apskritai išreiškia žmogaus susitikimą su Dievu ir apima tiek žmogaus tikėjimą, tiek moralę, tiek tikėjimo išraišką religiniais veiksmais — ceremonijomis.
Skaityti daugiau...
 
ŠIŲ DIENŲ TEATRAS ISPANIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Iš trijų ispanų gautų Nobelio literatūros premijų dvi buvo paskirtos dramaturgams. Ispanų "aukso amžiaus" — XVI ir XVII a. — kūryboje drama taip pat laikoma vienu iš jų didžiausių atsiekimų: Lope de Vega, Tirso de Molina, Calderón. Tačiau šiandien daugelis kritikų susirūpinę, kad ispanų teatras vos, vos rusena. Jau paskaičius pirmąjį Nobelio laureatą — José Echegaray (1904 m. gavusį premiją per pusę su prancūzu Frėdėric Mistral), toks jo išskyrimas atrodo gan paradoksišku. Jo retoriškas, neoromantiškas,   melodramatiškas teatras šiandien (ir net jo paties laiku) jau visai atgyvenęs. Daugiau pateisinama antroji premija, 1922 m. tekusi Jacinto Benavente, vadinamam ispanų "moderniojo" teatro kūrėju. Per ilgą savo gyvenimą (1866  1954) jis parašė apie 180 veikalų ir išbandė daugelį stilių bei temų, įnešdamas ispanų scenon atgarsių iš visos Europos. Daugiausia pasisekimo susilaukė jo lengvi socialinės kritikos veikaliukai ir tragedijos iš kaimo gyvenimo, šiandien ir jis atrodo jau labai "pasenęs".
Skaityti daugiau...
 
MIRĖ POP —TEGYVUOJA OP! PDF Spausdinti El. paštas
Tokia antrašte prancūzų meno savaitraštis "Arts" (šių metų kovo 31 — balandžio 6 nr.) komentuoja naująjį dailės posūkį nuo "pop" (popular art) į "op" (optic art). "Optinio meno" paroda New Yorko Moderniojo Meno Muziejuje sukėlė didelę smalsą. O Buffalo dabarties avangardinio meno festivalis (11.27  IV.15) tiesiog "optinį meną" aprobavo kaip "paskutinį žodį". Iš trijų garbės svečių, savo kūryba besireiškiančių prancūzuose, Buffalo festivaly atstovauti avangardinei dailei buvo pakviestas Nicolas Schoffer kaip "op" meno atstovas (muzikai atstovauti buvo pakviestas Boulez, o teatrui — Ionesco, kurio prozos kūrinį davėme mūsų žurnale kovo mėn). Pats N. Schoffer savo įspūdžius iš JAV šiaip išreiškė:
Skaityti daugiau...
 
VASARIO 16 MINĖJIMAI JAV KONGRESE PDF Spausdinti El. paštas
Vienu iš konkrečių laimėjimų Amerikos Lietuvių Tarybos veikloj reikia laikyti jau tradicija virtusius Lietuvos nepriklausomybės šventės minėjimus JAV kongrese. Praeityje šiems minėjimams būdavo skiriama daug dėmesio. Ilgainiui patys organizatoriai, atrodo, jų ima nebevertinti. Praėjusiais metais ALTos biuras dar paskelbė kalbėjusių kongreso narių sąrašus, nors ir nelabai rūpestingai paruoššiemet nė to nebepadaryta. O tačiau planingoje laisvinimo veikloje Vasario 16 minėjimai JAV kongrese turi savo vietą ir prasmę.

Keleris metus pasekus ir palyginus kongrese pasakytas kalbas, galima padaryti šias išvadas: kalbų turinys gerėja, kalbėtojams operuojant tikslesniais statistiniais duomenimis ir istoriniais faktais; sentimentalų tuščiažodžiavimą pakeičia konkrečiai formuluoti siūlymai. Tai ženklas, kad aprūpiname šio krašto parlamentarus kasmet geresne informacija ir mezgame glaudesnius su jais kontaktus.
Skaityti daugiau...
 
ATVIRYBĖ LAIKUI, IŠTIKIMYBĖ IDEALUI PDF Spausdinti El. paštas
šiuo šūkiu liepos 34 Toronte šaukiamas VII ateitininkų kongresas. Besiartinant šiam kongresui, Ateitininkų Federacijos vadas dr. J. Girnius "Ateityje" (1965, nr. 3) paskelbė šiuo reikalu savo žodį. Santraukiškai jį perteikiame:

Bergždžia sielotis dėl tų klausimų, kurie jau yra laiko pralenkti, bet nematyti tų rūpesčių, prieš kuriuos šiuo metu stovime. Kokius naujus rūpesčius mums kelia laikas šiuo metu? Kaip šiuos rūpesčius spręsti savo idealų šviesoje? Šiuos du klausimus atspindi būsimojo kongreso šūkis: atvirybė laikui, ištikimybė idealui!

Renkamės savo septintajam kongresui dideliu Bažnyčios istorijos momentu, vykstant Vatikano II susirinkimui, išvedusiam Bažnyčią į gyvenamąjį amžių. Ir mes stovime prieš uždavinį plačiau atsiverti atvirosios katalikybės dvasiai ir tuo pačiu plačiau jai atverti ir kitus.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Mirtys. — Balandžio 6 Vokietijoje mirė spaudos bendradarbis Mečys Musteikis. Buvo gimęs 1915.XI. 28 Laučiūniškių k., Salako vis., Zarasų aps. Baigęs eksternu gimnaziją, tarnavo bankuose. Per pirmąjį bolševikmetį dėl pogrindinės veiklos kalintas. Susirgęs džiova, iš Vokietijos negalėjo išemigruoti. 195458 m. jis buvo Europos Lietuvių Informacijos (ELI) vedėjas. Daug rašė spaudoje: Į Laisvę, Tėviškės žiburiuose, Drauge ir kt.

— Balandžio 18 Michigan City, Ind., mirė teisininkas Boleslovas Masiulis. Vaikaitis užpalėno 1863 m. sukilimo tremtinio (j Sibirą), buvo gimęs 1889.121 Tverečiuje. Nepriklausomoj Lietuvoj jis buvo Kauno taikos teisėjas ir vėliau Kauno apygardos teismo teisėjas, 1926-28 m. Vyriausio tribunolo teisėjas, o nuo 1928 m. naujai sukurtos Valstybės Tarybos narys, nuo 1934 vicepirmininkas ir nuo 1938 pirmininkas. Ilgai dirbdamas Valstybės Taryboj, rengusioj įstatymų projektus, jis daug nusipelnė Lietuvos teisei. Be to, 1938 m. jis buvo ir teisingumo ministras (kun. V. Mirono pirmajame kabinete). Gerai mokėdamas lietuvių kalbą, nemaža rašė spaudoje ir išvertė eilę mokslo populiarizacijos veikalėlių. Visuomeniškai reiškėsi tautininkuose (193340 m. garbės teismo   pirmininkas),   Lietuvių  Kalbos Draugijoje, Lietuvių Teisininkų Draugijoje. Nuo XII tomo buvo Lietuvių Enciklopedijos teises skyriaus faktinis redaktorius (nors tai ir nebuvo formaliai žymima), pateikęs kone visus straipsnius.
Skaityti daugiau...
 
STASIO YLOS VEIKALAI PDF Spausdinti El. paštas

Pernai, 1964 metais, pasirodė net trys kun. Stasio Ylos veikalai: Moderni mergaitė, Dievas sutemose ir maldynas Tikiu Dievą (berods, tais pačiais metais pasirodė ir 47 puslapių brošiūra "Marija prabilo Lietuvai", kurioj nepažymėta išleidimo metai). Tai derlius, kuris liudija autoriaus išskirtinį darbštumą. Savo produktyvumu kun. St. Yla lygiuojasi su dr. A. Maceina. Kaip matyti iš "Dievo sutemose" paskelbto kun. St. Ylos veikalų sąrašo, jis yra ligi šiol išleidęs 17 veikalų, parūpinęs 9 didesnių straipsnių atspaudus, parengęs 8 maldaknyges, be to, ištisą eilę įvairių mažesnių brošiūrų. Ne visi tie veikalai yra didelės apimties, bet jų tarpe yra ir stambių (žmonės ir žvėrys dievų miške, Laisvės problema, Ateitininkų vadovas, Dievas sutemose, Tikiu Dievą).

Skaityti daugiau...
 
PASAKOJIMAI APIE ŽEMAIČIŲ KRYŽIUS IR KOPLYTĖLES PDF Spausdinti El. paštas
Igno Končiaus "žemaičių kryžius ir koplytėles" išleido "Tėviškėlė" Čikagoje 1965 m. Spausdino VI. Vijeikio spaustuvė. 178 p., 45 numeruotos ir apie 60 nenumeruotų fotografijų tekste.

Lietuvos sodybų, pakelių ir kapinių mediniai kryžiai ir koplytėlės su savo gyvais spinduliuojančiais ornamentais ir kaimo dievdirbių medinėmis skulptūromis buvo ir tebėra lietuvių tautos pasididžiavimas. Yra nemaža literatūros apie tai lietuvių ir svetimtaučių autorių. Jokis lietuvių tautodailės ar šiaip reprezentacinė paroda nuo pat tautinio atgimimo laikų neapsieina be kryžių fotografijų ar modelių. Bet ligšiolinis priėjimas prie tų lietuviškojo meno kūrinių buvo gana sausas, formalinis. Nemaža padiskutuota apie kryžių ir koplytėlių kilmę, senąją istoriją ir jų originalumą ar giminingumą su kitų tautų panašiais kūriniais. Tuo tarpu mažai težinoma apie mūsų laikų ar tiksliau XX a. pradžios kryžius žmonių gyvenime: kas, kodėl, kaip ir kada tą ar kitą koplytėlę ar kryžių statė ar statydino. Nedaug težinoma apie lietuvių liaudies sentimentus tiems savo sukurtiems, pagal tradiciją karta iš kartos iš naujo statytiems religiniams paminklams, šituo požiūriu ir parašė Ignas Končius visą knygą. Tai ne meno ar istorijos studija, bet jo paties pusšimtmetinės patirties autentiški pasakojimai ir samprotavimai, jo žodžiais, "apie šventųjų sodybų kilmę, apie įvairius papročius, padavimus, surištus su pačiais šventaisiais ir su jų vieta". Tai žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių "sielos medžiagos" dalis. Parašyta nuoširdžiai, paprastais žodžiais, įtikinančiai. Ne pagal dokumentus, o iš atminties, paremtos asmeniškais užrašais ir daugybe paties autoriaus darytų fotografijų. Ignas Končius, be abejo, yra šiuo metu nepamainomas autorius tokiai temai, nes jis jau nuo 1912 metų sistemingai apvaikščiojo, apvažinėjo 2424 kilometrus Žemaitijos keliais ir takais, suregistravo net 3234 kryžius  koplytėles, nufotografavo jų 1111. Toji statistinė   medžiaga   buvo   atspausdinta 1931  1938 metų "Soter" žurnale (Kaune) ir 1943 m. "Gimtajame Krašte" (Šiauliuose).
Skaityti daugiau...
 
D. BRAZYTĖS DEBIUTAS VAIKŲ LITERATŪROJ PDF Spausdinti El. paštas
Vaikų literatūra lietuvių kalba kas kartą mažėja, nes tėvai neperka lietuviškų knygų, o ir daugumas vaikų lietuviškai skaityti nebepajėgūs. Be abejo, yra ne tik skaitančių, bet ir rašančių lietuviškai, todėl su tais kartu ir reikia džiaugtis kiekviena nauja lietuviška knyga vaikams.

Prieš kiek laiko   išėjo Nijolės Jankutės "Žebriuko nuotykiai miške gi po to antra jauna autorė, Danutė Brazytė, debiutavo su knygų vaikams "Keturkojis ugniagesys". Malonu, kad tų abiejų knygų tiek autorės, tiek iliustratorės yra mūsų jaunosios kartos žmonės, ir daugiau negu sveikintinas.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Jasmantas: GRUODAS. Eilėraščiai. Aplankas ir iliustracijos P. Jurkaus. Pabaigoje J. B. straipsnis, aptariąs A. Jasmanto poeziją (83-92). Ateities leidyklos leidinys, Brooklyn, 1965. 95 psl. Kaina 3 dol.

Danguolė Sadūnaitė: KAI TU ARTI MANĘS. Eilėraščiai. Aplankas P. Jurkaus. Išleido "Lietuvių Dienos", talkinant Manyland Books leidyklai, Los Angeles, 1965. 39 psl. Kaina 1 dol.

Jonas Minelga: LABAS RYTAS, VOVERE. Eilėraščiai vaikams. Piešiniai Kazio Veselkos. JAV LB Kultūros Fondo leidinys, Čikaga, 1964. Didelio formato 88 psl., kietais viršeliais, kaina 2.50 dol.
Skaityti daugiau...
 
Numerio bendradarbiai PDF Spausdinti El. paštas
Aloyzas Baronas (g. 1917 m. Vabalninke), rašytojas. Baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją 1941 m. Studijavo Vytauto D. univ. ir vėliau Frankfurto univ. Dirba "Draugo" redakcijoje. Išleido: žvaigždės ir vėjai, Debesys plaukia pažemiu, Užgesęs sniegas, Vieniši medžiai, Lieptai ir bedugnės (1961, Draugo premija) ir kt. Pernai išėjo jo novelių rinkinys "Saulės grįžimas".

Birutė Ciplijauskaitė (g. 1929 m. Kaune), ispanų kalbos ir literatūros profesorė. Tuebingeno lietuvių gimn. baigė 1947 m. Magistro laipsnį įsigijo 1956 m. Montrealio Univ., o filosofijos daktaro — 1960 m. Bryn Mawr College Pa. Nuo 1960 m. dėsto ispanų kalbą ir literatūrą Wis-consino Univ. Išspausdino disertaciją La soledad y la poesía contemporánea española (1962) ir paskelbė eilę studijinių str. žurnaluose: ínsula, Papeles de Son Armadans, Revista Hispánica Moderna.
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai