Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1968 m. 4 balandis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Rapolas Serapinas — Vydūnas—filosofas moralistas ........................ 145
Danguole Sadūnaite — Eilėraščiai ....................................................... 153
Antanas Rukša — Lietuvos Vytauto D. Universitetas ....................... 155
Jorge Guillen — Eilėraščiai (verte B. Ciplijauskaitė) ......................... 161
Vladas Jakubėnas — "Kovotojai" (J. Gaidelio kantata) .................... 162
Antanas Jasmantas — Kristaus sugavimas ......................................... 166
Girias Ošerovičius — Eilėraščiai .......................................................... 170
Algirdas Budreckis — Lenkų ultimatumas (1938) ............................... 171

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Al. — Jaunimo ir "nebe jaunimo" klausimu ........................................ 178
Juozas Girnius — "Treji Varti" ir Zarinių Janis ................................. 179
A.    G. — Ir Ipolitas Tvirbutas iškeliavo ............................................. 181
B.    Ciplijauskaitė — Jorge Guillen ..................................................... 182
Dr. V. Mar. — Rumunija ir Vatikanas ................................................. 183
Mūsų buityje .......................................................................................... 185

KNYGOS
Titas Alga — Naujasis Vlado Šlaito rinkinys ....................................... 187
Pr. Skardžius — L. Jurgutytės-Baldaufienės lituanistinė disertacija .. 188
A. Rukša — Mykolo Lietuvio XVI a. atsiminimai  .............................. 188
Alausius — Iš lituanistinių knygų Lietuvoje ......................................... 189
Skaityti daugiau...
 
VYDŪNAS — FILOSOFAS MORALISTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RAPOLAS SERAPINAS   

Prieš šimtą metų Mažojoj Lietuvoj gimė didis mūsų tautai žmogus. Jis pats savo gyvenimo suglaustoj apžvalgoj tą įvykį atžymi šitaip: "Verdainės šventnamio varpai gaudė, kai Sekmadienį — 1868.III.22 — atskiras stojaus į juslėms patiriamą pasaul".1

Bažnytkaimio varpų skambesys, pasitikęs Vydūną jam gimstant, taip ir liko neišdylančiu prisiminimu visam jo gyvenimui ir dargi įgavo papildomą dvasinę prasmę.

Vienas iš Tibeto budistų šventųjų raštų įspūdingai kalba apie "tylos balsą", į žmogaus sielą ateinantį "iš pat amžinybės gelmių". To rašto turinį Vydūnas gerai pažinojo ir didžiai brangino. Tad lengva numanyti, kodėl iš tolo girdimų varpų gaudime jis taip gyvai juto ano tyliojo balso įvaizdį.

Čia mes turime puikią analogiją su Delfų orakulo žosme Sokratui. Juk ir graikų išminčiui pitijos perduotasis "Apolono sprendimas" nuostabiai sutapo su Sokrato viduje glūdėjusią jo daimono slėpininga galia; tąjį "sprendimą" jis vis minėjo ir savo apsigynimo kalbų pagrindan padėjo. Jau miriop pasmerktas Sokratas pabrėžia, jog anoji galia pasiskelbianti jam kaip įprastas "įspėjimo balsas — tas dieviškasis — visuomet labai jautrus", — tiek jautrus, kad, Sokratui bekalbant, jis dažnai sustabdydavęs jį net "pusiau žodžio", žinoma, tais atvejais, kai ne visai taip, kaip priderėtų, būdavę jo besakoma.2

Vydūno ir Sokrato giliausios intencijos, gali sakyti, tobulai sutampa: abu be jokių išlygų savo gyvenimus buvo paskyrę tiesos bei išminties ieškojimui ir sielos tobulinimui.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Danguole Sadūnaite   
ŽIEMA!

Kiekvienas tavo stogas
yra skriejantis, baltas
paukštis.

Nuolat kintančiais,
fantastiškais mitų
sparnais   

Tavyje
vienatvė namų
išaugo greta vienatvės
medžio. —

Ir sniegas
atplaukęs
lengva ranka
įtvirtina juos erdvėje -

Tarytum vientisą,
tobulą
ir nepakartojamą aidą.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS RUKŠA   
Vytauto Didžiojo universiteto likimas okupacijų metais

1939.X Sovietų Sąjungai grąžinus Vilnių Lietuvai, į 1939.XII perimtąjį iš lenkų Vilniaus universitetą 1940.1 buvo perkeltas iš Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų ir teisių fakultetas, vasarą — matematikos - gamtos ir laikinai prie jo priskirtas naujai atidaryto medicinos fakulteto pirmas semestras. Teisių fakultetas Vilniaus universitete išplėstas į du: į teisės ir ekonominių mokslų fakultetą. Tad tolesnis šios buvusios Vytauto Didžiojo universiteto dalies likimas jau susijęs su Vilniaus universiteto likimu.

Okupavus Lietuvą Sovietų Sąjungai, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. St. Šalkauskis buvo atleistas, jo vieton paskirtas prof. A. Purenąs. 1940.VII.25 išleistu įstatymu (veikusiu ankstyvesne, būtent VII.16 data) uždarytas teologijos - filosofijos fakultetas, mokomasis jo personalas atleistas. Lietuvos vyskupų konferencija 1940.VIII.28-29 pripažino, kad fakultetas uždarytas neteisėtai ir paskelbė jį veikiant toliau. Nepaisant visų kliūčių, toliau veikti tegalėjo tik teologijos skyrius. 1940.X.8 vyskupų konferencija nustatė šiam fakultetui vardą Facultas Theologica Kaunae.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JORGE GUILLEN   
GERIAUSIA VASARA

Rožė. Jos skydas — tobulumas.
Nuoga. Ir niekad nenuliūdusi.
Vasaros aukse spindi nuogumas.
Tokia liksi, nes tokia esi buvusi.


TO UŽTENKA

Poetas mato savo kūrinį
iš tolo, kaip aną pušį,
ten, toli, kaip aną ąžuolą.

Visi jie — būtybės. Jų tiesa
aiški: būtis. Jos užtenka likimui.
Kilnus gali būti ir poetas.
Skaityti daugiau...
 
"KOVOTOJAI" NAUJA JULIAUS GAIDELIO KANTATA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS JAKUBĖNAS   

Dainavos ansamblis ir simfoninis orkestras atlieka J. Gaidelio kantatą "Kovotojai". Choro priekyje (iš kairės) solistai A. Voketaitis, D. Stankaitytė (stovi) ir A. Pavasaris.

Naujosios Juliaus Gaidelio kantatos atsiradimas yra toks. Ruošiantis švęsti 50 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, Čikagos ALTo pirmininkas Julius Pakalka savo organizacijos vardu šį kūrinį užsakė, savo pinigais apmokėdamas autoriaus honorarą ir gaidų išrašymo išlaidas. Tuo būdu gimė kantata "Kovotojai", Stasio Santvaro žodžiais, mišriam chorui, sopranui, tenorui ir bosui - baritonui, palydint pilnam simfoniniam orkestrui. Tai pirmas tokio sąstato stambus veikalas J. Gaidelio kūryboje; jo keletas ankstyvesnių kantatų buvo kuklesnio užsimojimo ir palydimos fortepijono.

Jubiliejiniam minėjimui buvo pasamdyta Čikagos Civic operos salė ir apie 60 narių vad. Čikagos operos orkestro; tai faktiškai laisvas sambūris, samdomas per menedžerį, aptarnaująs Čikagos Lyric operą per jos sezoną, o taipgi ir gausius kitokius vietinius ar gastroliuojančių trupių spektaklius (jų tarpe ir Čikagos lietuvių operą).
Skaityti daugiau...
 
Dailės darbeliai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Kasiulis   
V. Kasiulis
Skaityti daugiau...
 
Kristaus sugavimas (Novelė, o gal baladė?) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS JASMANTAS   
Maniau šia tema parašysiąs baladę. Juk tai fantastiška istorija! Jeigu jau gudrūs Izraelio fariziejai Kristaus nesugavo, tai kas galėtų Jį sugauti? Tačiau mano plane Kristus vis dėlto sugaunamas. Argi šis tad įvykis nėra vertas baladės? Sėdau taigi ir parašiau pirmą jos posmą:
Nuo pinijom pasvirusių kalvelių,
Nuo kukurūzais kuždančių laukų
Atbėgo Romon gandas, kad taku
Prie Tiberio, kur valtininkai kelia
Kaimiečius turgun už datulių saują,
Mesijas atkeliauja.

Bet staiga atsiminiau, kad gi nesu anas ramus pasakotojas, kuris, pypkutę traukdamas ir šypseną suklostęs, tik renčia, tik pina vaizdų bei įvykių pynę. Ne, toks ašen nesu! Tad nusviedžiau aną posmą į krepšį ir tariau: Pamėginsiu novelę. Novelės juk esančios trumputės, turinčios aštrią viršūnę, kurią užkopus atsiveria temos prasmė. Visa kita — tik pasiruošimas žvilgiui nuo viršūnės. Taip tad baladė ir virto novele. O gal ji ir liko balade, vadinasi, neįtikimas ir neįmanomas pasakojimas? Neįmanomas? Paklausykite!
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė GIRŠAS OŠEROVICIUS   
AR GALI...

Ar gali aprėpti paukščio skrydį?
O reikėtų, kad ir kaip sunku.
Net ir akys paukštį tik palydi,
Pasilikdamos po antakių lanku.

Ar pažeminimas turi slėgt krūtinę,
Kai jautiesi nepasiekiamo pasiekti negalįs?
Jei negalim gerti iš visų šaltinių,
Dar nereiškia, kad per menkas troškulys.


VISUMA ...

Visuma jo ar dalis —
Vandeniu vanduo paliks.
Lyg dvyniai yra panašūs
Jūra ir mažytis lašas.

Bet imi tu abejot
Ir slapta kažko bijot,
Kai sugretini trumputį
Mirksnį ir bekraštę būtį.
Skaityti daugiau...
 
LENKŲ ULTIMATUMAS (1938) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIRDAS BUDRECKIS   
Po 30 metų prisimenant
I. Diplomatinė reikšmė

Lenkija, 1920 spalio 9 pagrobusi Vilnių, išnaudojo kiekvieną progą intriguoti prieš Lietuvą, trukdė Prancūzijos ir Anglijos įtakai Pabaltijo kraštuose ir nepraleido progos sau ką nors bet kuria kaina laimėti. Taip ir buvo 1938 pradžioje.

1938 kovo mėnesį, tik pora dienų po nacių įžengimo į Austriją, žinia, kad Lenkija ruošianti Lietuvai ultimatumą, sukėlė Europoje nemaža susidomėjimo ir rūpesčio. Nors tarptautinių įvykių stebėtojai koncentravo dėmesį į Vidurio Europą, Pabaltijo padėtis juos irgi sudomino, nes, bent keletą dienų, atrodė, jog Lenkija, pamėgdžiodama nacių taktiką, galinti pradėti nebesulaikomą konfliktą. Amerikiečių diplomatas Joseph E. Davies (Mission To Moscow) tuomet pastebėjo:
Lenkijos ultimatumas Lietuvai čia sukėlė didelį susirūpinimą, kadangi jisai galįs pradėti karą. Ypač susirūpinęs buvo Čekoslovakijos ministras, kuris kelis kartus atvyko pas mane pakonferuoti, "aptarti situaciją". Jis bijojo, kad tatai gali reikšti antrą Sarajevo incidentą, kuris galėtų pradėti visuotinį Europos karą.
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO IR "NEBE JAUNIMO" KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al.   

Rašydama įspūdžius iš paskutinio studentų suvažiavimo, S. Makaitytė reikšmingai pastebėjo: "Studentai-aktyvistai jau pradeda suprasti, kad jų pagrindinis uždavinys — ne ryšių su vyresniais nagrinėjimas, o ryšių su jaunesniais tvirtinimas" (Aidai, 1968 nr. 2, p. 88). Nežinau, kiek iš tiesų pradedama tai suprasti, bet tikrai reikia pradėti tai suprasti.

Kiek yra pagrindo S. Makaitytės pabrėžtam reikalui, rodo ir Jaunimo kongreso patirtis. Nors kongresas buvo šaukiamas jaunimo ir skiriamas jaunimui, tačiau daugiau jame dėmesio susilaukė bendrieji politiniai rūpesčiai, o ne paties jaunimo padėtis. "Ryšių su vyresniais nagrinėjimas" tiek nustelbė "ryšių su jaunesniais tvirtinimą" kad pvz. moksleivių sekcija visai neįvyko, nors ir buvo numatyta. Dėl to, gal būt, ir kilo klausimas, ar tik skirtybių tarp "jaunesnių" ir "vyresnių" ieškojimas ir nepasitarnavo daugiau "kartų" įtampai suaštrinti, negu pačiam jaunimui glaudžiau susieti su lietuviškąja bendruomene, šiaip ar taip, kongreso nesekė jaunimo platesnis lietuviškasis sujudimas. Ta pati bendrinė studentų sąjunga pasiekė tokio merdėjimo, kad pernai (atseit, tik metai po kongreso) nebepajėgė nė centro valdybos išsirinkti.
Skaityti daugiau...
 
"TREJI VARU" IR ZARINIŲ JANIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   


"Treji Värti" tai ir yra ne kas kita, kaip "treji vartai". Tuo būdu jau pats šio pernai pasirodžiusio latvių kultūros žurnalo vardas akivaizdžiai primena, kaip artimai giminingos mūsų kalbos ir tautos. Esame daug giminingesni, negu patys tai suvokiame dėl per mažo vieni antrų pažinimo. Iš tikro esame brolių tautos, tik istorinis likimas nebuvo palankus broliškų santykių išplėtojimui. Nebe etninis ir kalbinis giminingumas, o bendra geopolitinė situacija į baltus jungia ir estus — trečiąją rytų Pabaltijo tautą. "Treji Värti" žurnalas ir yra skiriamas šių trijų baltų tautų draugystei skatinti gilesniu vieni kitų pažinimu.

"Treji Värti" eina nuo 1967 metų pradžios kas du mėnesiai po 64 puslapius (taigi per metus 6 numeriai su 384 puslapiais), šiek tiek maželesnio formato, negu "Aidai". Metinė prenumerata — 7 dol. (administracija: P. O. Box 27-A, Detroit, Mich. 48232). Redaguoja A'berts Birnbaums (P. O. Box 61, Three Rivers, Mich. 49093). Redakcini kolektyvą sudaro Zari-nu Janis (lietuvių skyrius), dr. A. Karps, E. Andersone (estų skyrius) ir Ed. Avots. Žurnalas leidžiamas latvių kalba, bet kiekviename numeryje duodami lietuvių ir estų autorių vertimai supažindinti skaitytojus su šių tautų kultūriniu gyvenimu.
Skaityti daugiau...
 
IR IPOLITAS TVIRBUTAS IŠKELIAVO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. G.   
Vis dažniau mūsų tarpan atsilankanti mirtis, išsivesdama vieną ar kitą vyresniosios kartos menininką, mokslininką bei visuomenės darbuotoją, gal ir didina mūsų garbingą istoriją, bet užtat žymiai skurdina ir trumpina mūsų dar likusias kultūrinio gyvenimo dienas. Turime sutikti su skaudžia tikrove, kad štai ir režisierius Ipolitas Tvirbutas jau tėra tiktai gyvas atsiminimas, kaip ir praėjusių pavasarių gėlių žydėjimas ar nuostabaus paukščio suokimas.

Gimęs 1899.VIII.10 Petrapily iš Lietuvos atkilusio gydytojo šeimoj, augęs menininkų aplinkoj, I. Tvirbutas, išėjęs vidurinįjį mokslą, į-stojo į rusų akademinio teatro dramos studiją ir vėliau darbavosi Čechovo vardo teatre, kol 1922 grįžo į Lietuvą, jau būdamas nemažos patirties profesionalas aktorius. O čia jam buvo lemtas ilgas menininko kelias ligi pat tremties dienų.
Skaityti daugiau...
 
ENTUZIAZMAS, SUVARŽYTAS FORMA: JORGE GUILLEN PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. Ciplijauskaitė   
Š. m. vasario 9-11 The University of Oklahoma suruošė simpoziumą pagerbti didžiausiam šiandien tebegyvenančiam ispanų poetui Jorge Guillen, kuriam sausio 18 suėjo 75 metai. Minėjimas sutraukė dalyvių iš 21 Amerikos valstybės bei Kanados, o vienu iškilmių metu poetas buvo tapęs Pabaltijo tautų trikampio centru: sėdėjo tarp esto, latvės ir lietuvės.

Jorge Guillen tikrai išimtina asmenybė ne tik savo poezijos lygiu, bet ir savo optimistiniu žvilgsniu i gyvenimą. Visame kame jis įžiūri teigiamų savybių; viskas veda į gyvenimo džiaugsmo užtvirtinimą. Nenuostabu tad, kad ir kitų kalbų bei kraštų kritikai vienbalsiai jį kelia aukštumon. Books Abroad 1966 gruodžio mėn. numeryje, skirtame jam pagerbti, Archibald MacLeish taip apibūdina Guillen kūrybą: "His book rings out in this jangled and terrified time like the pure and single note of a great bell which nothing, not even time, can silence".
Skaityti daugiau...
 
RUMUNIJA IR VATIKANAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. V. Mar   
"Mainos rūbai margo svieto ..." Po 20 metų žiaurios kovos prieš katalikų Bažnyčią, Socialistinės Rumunijos Respublikos ministras pirmininkas Gheorghe Maurer, lankydamasis Romoje, 1968 sausio 24 buvo priimtas pop. Povilo VI privačioje audiencijoje. Jį lydėjo Rumunijos užsienio reikalų ministras Cornelio Manescu ir Romos ambasadorius Cornel Burtica. Kaip Vatikano spaudos komunikatas praneša, ilgame (daugiau nei valandos) pokalbyje buvo pasikeista nuomonėmis, kaip pagerinti susipratimą tarp tautų ir valstybių, kaip išlaikyti taiką pasauly, spręsti kylančius konfliktus, atsisakant naudoti jėgą ir vadovaujantis tik abipusiu susipratimu bei pasitikėjimu. Popiežius, be to, kalbėjo svečiui apie katalikų Bažnyčios padėtį Rumunijoje, pareikšdamas savo pagarbą "kilniai rumunų tautai". Pokalbis vykęs labai nuoširdžioje atmosferoje ir baigėsi pasikeitimu dovanomis: popiežius padovanojo svečiui retą leidinį — Vergilijaus raštų tris tomus bei savo pontifikato medalį, o Maurer — brangią iš 1700 metų rumunišką ikoną, vaizduojančią Švč. Trejybę, ir plokštelėse įrašytą kompozitoriaus G. Enescu operą "Oedipe". Taigi viskas gražu, teikia vilčių geresnei ateičiai. Bet pažvelkime, kokia yra katalikų Bažnyčios padėtis Rumunijoje, apie kurią popiežius kalbėjo socialistinės valstybės ministrui pirmininkui.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Ateitininkų Federacijos nauja vyr. valdyba: dr. Justas Pikūnas — vadas, kun. St. Yla — dvasios vadas, dr. Romualdas Kriaučiūnas — generalinis sekretorius, dr. Leonas Bajorūnas — reikalų vedėjas, dr. Kęstutis Keblys — referentas sendraugiams, Vaidevutis Valaitis — studentams, Rimas Laniauskas — moksleiviams.

Mirtys. — Vasario 28 Kaune mirė prof. Mykolas Kaveckis. Buvo gimęs 1889.V.20. 1921 pradėjęs asistentauti Aukštuosiuose kursuose, kitais metais perėjo į suorganizuotą Lietuvos universitetą; 1923 pakeltas docentu, 1929 e. o. profesoriumi; vadovavo geologijos - mineralogijos nuo 1926, mineralogijos - kristalografijos katedrai nuo 1936. Vėliau profesoriavo Vilniaus univ. ir Kauno Politechnikos institute. Geologinių studijinių straipsnių paskelbė "Matematikos - gamtos fakulteto darbuose",  "Kosmos" žurnale ir kt.
Skaityti daugiau...
 
NAUJASIS VLADO ŠLAITO KŪRINYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Titas Alga   

Eilėraščiuose Vladas šlaitas niekada nebuvo panegiriškas ar atlaidus pačiam sau ar savo kūrybai. Bebaigdamas vieną iš paskutiniojo savo rinkinio (34 eilėraščiai. Išleido J. Kapočius. Boston, 1967. 44 psl.) eilėraščių, poetas, be kita ko, sako:
Tai,
ką aukščiau parašiau,
nieko bendro neturi
nei su lyrika,
nei su poezija.
Tai didaktika.
Tai šiurkšti ir grubi didaktika.
Daugiau nieko.
(Proza, p. 8-9)

Galvojant vien apie tai, kas "aukščiau parašyta", taigi apie cituotą eilėraštį, poeto pažiūra gal atrodytų kiek griežtoka, nors iš esmės ir teisinga. Tačiau svarbiausia yra tai, kad su šitokia pažiūra nuoširdžiai sutikęs skaitytojas bus priverstas nurašyti į nuostolius didžiąją šio kuklaus rinkinio eilėraščių dalį, nes daugumai jų šis atviras poeto prisipažinimas daug labiau tinka.
Skaityti daugiau...
 
L. JURGUTYTĖS-BALDAUFIENĖS LITUANISTINĖ DISERTACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Skardžius   
Lucia Baldauf: DER GEBRAUCH DER PRONOMINALFORM DES ADJEKTIVS IM LITAUISCHEN. München, Otto Sagner, 1967. 103 psl.
Ši knygelė yra dviem atžvilgiais ypatinga: viena, jos autorė yra lietuvė, Aleksandro Jurgučio duktė, 1935 baigusi Panevėžio mergaičių gimnaziją, o 1943 — Kauno universitetą. 1939 ištekėjusi už docento dr. Edmundo Baldaufo ir nuo 1955 lektoriaujanti Mūncheno universitete   (dėsto   lietuvių   kalbą); antra, ji šiame savo darbe, 1965 Mūncheno universitete įsigytoje daktarės disertacijoje, nagrinėja didžiai įdomų ir aktualų sintaksinį lietuvių kalbos gramatikos dalyką — įvardžiuotinių būdvardžių vartoseną.
Skaityti daugiau...
 
MYKOLO LIETUVIO XVI A. ATSIMINIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Rukša   
Lietuvoj 1966 pasirodė Mykolo Lietuvio XVI viduryje lotyniškai rašytų atsiminimų "Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius" vertimas (drauge su lotyniško teksto fotokopija). Tuos memuarus 1615 Bazelyje išleido Šveicarijos prof. J. Graseris. Prof. Ignas Jonynas buvo užsimojęs išleisti lietuvišką lotyniškojo originalo vertimą ir pridėti savo studiją apie memuarų autorių, tačiau, nors vertimo tekstas jau 1929 buvo surinktas spaustuvėje, knyga neišėjo. Knygą bespausdinant, Maskvoj išėjo Jonyno buvusio mokytojo prof. M. Liubavskio straipsnis apie Mykolą Lietuvį. Abiejų profesorių nuomonės, kad anoniminis Mykolas Lietuvis buvo apie pusantrų metų Kryme išgyvenęs "didysis Lietuvos pasiuntinys" Mykolas Tiškevičius, sutapo, tačiau pirmenybę turėjo Liubavskis, pirmas savo išvadas paskelbęs spaudoje. Jonynui teko tenkintis tolesniais klausimo tyrinėjimais, kurių jisai iki mirties nebaigė.
Skaityti daugiau...
 
IŠ LITUANISTINIŲ KNYGŲ LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
Lietuvoj išeina nemaža knygų, kurios ir čia vertos dėmesio. Atskirai visas jas recenzuoti nėra nei reikalo, nei būtų vietos. Tačiau pravartu bent informaciškai apžvelgti jų svarbesniąsias. Nepretenduodami į pilnumą, apžvelgsime tas lituanistinės reikšmės turinčias knygas, kurios pasirodė pastaruoju metu — pereitais metais ar ir ankstėliau.

Domėdamiesi visų pirma lituanistinės reikšmės turinčiais leidiniais, pirmiausia ir sustojame su jų specialia serija, pavadinta "Lituanistinė biblioteka". Jos leidinių redakcinę komisiją sudaro: K. Korsakas (pirm.), A. Venclova, R. šarmaitis, J. Jurginis, J. Lebedys ir Vagos leidyklos vyr. redaktorius poetas A. Maldonis.

Pirmasis šios serijos leidinys, pasirodęs 1966 rudenį, buvo Mykolo Lietuvio XVI a. lotyniškai parašyto veikalo vertimas: Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius (136 p.), šį įdomų ano meto lietuviškojo patriotizmo dokumentą šiame numery recenzuoja dr. A. Rukša.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai