Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1969 m. 3 kovas
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Vaitiekūnas — Žmogaus teises Jungtinėse Tautose ............................. 97
M. Jurgita Saulaityte — Eilėraščiai  .................................................................... 104
Vacys Kavaliūnas — Audra .................................................................................. 106
Dr. Petras Jonikas — Ties plačiu lituanistikos baru (apie prof. Pr.Skardžių) .... 107
Anatolijus Matulis — Lietuvių mitologija Wiecherto, Sudermanno ir
Agnės Miegel kūryboje ......................................................................................... 111

Vytautas Bagdonavičius, M.I.C. — Mircea Eliade ............................................. 115
Arch. Edm. Arbas — Sakralines architektūros klausimu .................................... 128

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Pr. Visvydas — Ar jie kuria tobulesnę ateitį? ...................................................... 132
Al. — Milašius prancūzuose ................................................................................. 134
Domas Jasaitis — Pranas Vainauskas ................................................................. 136
Al. Gimantas — Sovietinio "laisvumo" klausimu ................................................ 137
Mūsų buityje .......................................................................................................... 138

KNYGOS
V. Skrupskelytė— Ką kalba žemė ir dangus (M. J. Saulaitytės poezija) ........... 140
J. G. — Kuršaičio žodynas .................................................................................... 142
Skaityti daugiau...
 
ŽMOGAUS TEISES JUNGTINĖSE TAUTOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VAITIEKŪNAS   

Pereituosius metus Jungtinės Tautos buvo paskelbusios Žmogaus teisių tarptautiniais metais paminėti Jungtinių Tautų pilnaties trečio-joj sesijoj Paryžiuje 1948 gruodžio 10 priimtai Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai. Ta proga prisimintos Jungtinių Tautų steigėjų intencijos bei viltys žmogaus teisių atžvilgiu, apžvelgtas pačios Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos atsiradimas, jos paveikumas ir jos nuostatų tolimesnis konkretizavimas tarptautinėmis sutartimis, taip pat pagrindiniai rūpesčiai dėl žmogaus teisių ateities. Žodžiu, plačiai pasisakyta tek apie tai, kas žmogaus teisių atžvilgiu po II pasaulinio karo yra padaryta, tiek apie tai, kas padarytina.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. JURGITA SAULAITYTE   
PRIETEMA

Daug kas dingsta,
ir lieka tik esminiai posūkiai
gelmėn
ir šiltas kraujas
šviesos kartotų pažadų
apie galingą nemirtingą valandą,
kurios dar ieškom.
Skaityti daugiau...
 
AUDRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VACYS KAVALIŪNAS   
Vidurnakčiais kilo didelis vėjas. Kartais jis kiek aprimsta, lyg ir stabteli. Bet tuoj ir vėl sujunda ir šėldamas metasi nuo ežero. Susiūbuoja tada Gamalielio ir Miriamos namelis — toks jis stiprus, kad, rodos, viską nugriaus.

Vėjas ir prižadino Miriamą. Išbuvo ji staigiai. Ir, plačiai atvėrusi akis, žiūri į savo pirkelės erdvę. Aslos vidury — siauras mėnulio šviesos keturkampis. Jis kartais pranyksta, kai debesys, lėkdami nuo kalnų, rymančių už ežero, uždengia mėnulį.
Skaityti daugiau...
 
TIES PLAČIU LITUANISTIKOS BARU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. PETRAS JONIKAS   
Prof. Pr. Skardžiaus 70 metų amžiaus sukaktuvėse

Šiemet sukanka 70 metų įžymiam mūsų kalbininkui prof. Pranui Skardžiui. Tai gera proga čia bent trumpai peržvelgti mokslininko gyvenimą ir darbus.
Gyvenimo keliu

Sukaktuvininkas gimė 1899 m. kovo 26 d. (pagal sen. kalendorių) Subačiuje. Ten gavo ir pradinį mokslą. 1912-14 m. lankė Panevėžio miesto keturklasę mokyklą, kur mokslą dėl karo teko nutraukti. 1920 m. stojo jau į valstybinę Panevėžio lietuvių gimnaziją, kurią 1923 m. ir baigė.

1923-25 m. Lietuvos Universitete studijavo lietuvių kalbą, lietuvių literatūrą ir lyginamąją kalbotyrą. Čia jam teko glaudžiau bendradarbiauti su J. Jablonskiu: jam pats raštininkavo ir parūpindavo daugiau raštininkų, padėdavo jam taisyti studentų rašomuosius darbus, su juo dirbo terminologijos bei rašybos komisijoje, išvertė S. Smailso "Vyriškumą", o J. Jablonskis ištaisė to vertimo kalbą, ir kt. K. Būgos paskaitų tegavo klausyti tik du semestru.
Skaityti daugiau...
 
Lietuvių mitologija Wiecherto, Sudermanno ir Agnes Miegel kūryboje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANATOLIJUS MATULIS   
Susipažinę vokiečių literatūroje su Ernst Wiecherto, Hermann Sudermanno ir Agnės Miegel raštais, pastebime vardų, kurie mus, lietuvius skaitytojus, maloniai nustebina. Kitataučiams, ir ypač vokiečiams, tie vardai atrodo lyg kokios magiškos formulės, atklydusios iš paslaptingos ir jiems svetimos poezijos. Iš tikro tai yra mūsų mitologijos palikti vardai ir jų metaforos. Minėtieji vokiečių rašytojai pasirinko juos portretuoti Rytprūsių gyventojų dvasiniams bruožams ir stengėsi jų alegorine pagalba pasiekti savo kūriniuose prasmingesnio ir dramatiškesnio intensyvumo. Lietuviams skaitytojams, be abejo, įdomu panagrinėti, kokiu literatūriniu pavidalu mūsų senovės mitai atsispindi minėtųjų vokiečių rašytojų prozinėje kūryboje. Taip pat verta išsiaiškinti, dėl ko tie lietuvių tautinės kultūros palikimai taip sudomino šiuos mūsų amžiaus žinomus vokiečių rašytojus ir kokiam estetiniam ar net filosofiniam tikslui jie buvo skirti.

Wiecherto, Sudermanno ir Agnės Miegel aprašomi M. Lietuvos lietuviai yra krikščionybės išauklėti žmonės. Tačiau jų kasdieniniame gyvenime randame aiškių pagoniško laikotarpio pėdsakų. Šitas dvigubas ir net vienas antram priešingas dvasinis siluetas be jokio konflikto darniai jungiasi jų gyvenime. Dėl to minėtieji vokiečių rašytojai vaizduoja lietuvius vieną kartą lenkiančius savo galvas prie krikščioniško kryžiaus, o kitą — keliančius rankas į betekančią saulę — religinį simbolį, išlikusį iš pagoniško amžiaus. Neturėtų tai mūsų stebinti, nes gi Lietuva buvo viena iš paskutinių pagonių tvirtovių Europoje. Net ir po oficialaus apsikrikšti-jimo XIV a. protėvių religija buvo jau per giliai įsišakojusi, kad krikščionybė būtų ją be vargo užkariavusi.
Skaityti daugiau...
 
MIRCEA ELIADE - Žmonijos religinių simbolių tyrinėtojas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS, M.I.C.   
I. M. Eliade ir jo metodas
1. M. Eliadės gyvenimo bruožai

Mircea Eliadę radau jo ofise Čikagos universitete, nedideliame kambarėlyje, pilname knygų ne tik ant lentynų, bet ir ant žemės. Šiandien jis yra plačiai žinomas žmonijos religijų tyrinėtojas, kurio knygos (pirma rašytos prancūzų, vėliau anglų kalba) išverstos į daugelį kalbų. Profesorius maloniai mane priėmė, ir tuojau radome bendrą kalbą apie pasakas. Prof. M. Eliade apgailestavo nemokąs lietuviškai ir prašė mane padėti jam surasti lietuvių pasakų vertimų kitomis kalbomis. Netrukus jam pasiunčiau pora knygų, ir jis tuoj kibo jas skaityti su dideliu susidomėjimu.

Prof. Mircea Eliade yra gimęs Bukarešte 1907 ir yra emigrantas Vakaruose, kaip ir mes. Padaręs doktoratą savo tėvynėje, jis penkeris metus studijavo Indijoje Kalkutos universitete. Ten susiformavo jo domėjimasis religijos istorija. Grįžęs tėvynėn, įsteigė žurnalą "Zalmoxis" ir Bukarešto universitete skaitė metafizikos kursą.
Skaityti daugiau...
 
Dailės darbai PDF Spausdinti El. paštas
Jono Švažo (gim. 1925 m) tapybos darbai

Skaityti daugiau...
 
SAKRALINES ARCHITEKTŪROS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Architektas EDM. ARBAS   
Aš žiūriu į naują bažnyčią kaip į tylios maldos ir dvasinio džiaugsmo vietą. Neapkrauta išorinių efektų, — dvasinės vizijos ir palaiminto džiaugsmo namai.
Le Corbusier

Ne architektūrinės formos saisto religines apeigas. Priešingai, Dievo namų apipavidalinimas turėtų išreikšti liturgines apeigas. Architekto uždavinys yra įsijausti ir sukurti tikinčiųjų dvasiniam susikaupimui patrauklią aplinką, atitinkančią religines apeigas, nes kitaip pati architektūra nustotų savo paskirties.

Šių laikų bažnyčios negali būti planuojamos, remiantis praeities šimtmečių tradicijomis. Tas reikštų praeities architektūrines formas ir nebeatitiktų dabarties žmogaus religinės dvasios. Tačiau, nors dvidešimtasis amžius jau baigiasi, kai kurios meno bei architektūros sritys dar nėra pagavusios to amžiaus dinaminės išraiškos impulso. Mokslas ir technika nepaprastu išradingumu įgalino žmogų atsipalaiduoti nuo žemės, pasiekti mėnulį, o suskaldytą atomą pajungti gyvenimui. Tai savo būdu atsiliepia ir religiniame žmogaus gyvenime.
Skaityti daugiau...
 
LAIŠKAS IŠ KALIFORNIJOS AR JIE KURIA TOBULESNĘ ATEITĮ? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Visvydas   

Atsitiktinai pamačiau dokumentinį filmą apie dabartinį gyvenimą Etiopijoj. Sostinėje Adis Abe-boje, šalia ištaigingų pastatų, atsiveria lūšnų pasaulis, kur klesti nepriteklius, alkis ir ligos, čia dunkso ir dvi naujos ligoninės, kurių architektūra galėtų didžiuotis bet kuris Amerikos miestas. Bet kas iš to, kad tie pastatai gražūs, jei jie negali slaugyti ligonių! Pasirodo, šiuo metu jie yra uždaryti, nes stinga medicinos personalo.

Prieš Kalėdas ir kitas įvykis įsirėžė mano sąmonėje. Gražiame Pietų Kalifornijos universitete (San Fernando Valley State) būrys studentų įsiveržė į administracijos pastatą ir kelias valandas įkaitais laikė mokytojus. Skutimosi peiliukais, priešgaisriniais švirkštais ir kitokiais aštriais "ginklais" studentai gąsdino profesorius ir reikalavo lengvatų. Kelis apdaužė, apspardė, išplūdo riebiausiu leksikonu. Mačiau tuos smarkuolius televizijoje: atletiški, liekni, sveiki, pritvinkę amerikietiškų kalorijų. Toli gražu ne tokie, kokie slankiojo lūšnų priemiestyje, Adis Abebo-je. Atsidūsėjau ir pagalvojau, kodėl tie gražuoliai sportininkai, pajėgią peiliukais terorizuoti beginklius mokytojus, negali paaukoti tris ar keturius metus, pasidaryti bent slaugytojais ar felčeriais ir gydyti žmones Afrikos ligoninėse. Deja, mūsų laikais humanistinis pasiaukojimas jaunimo tarpe nėra populiarus. Rampos šviesai yra mielesnis smurtas ir triukšmas.
Skaityti daugiau...
 
MILAŠIUS PRANCŪZUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al.   
"Ar dar galima jį ignoruoti?"
Tokio klausimo antrašte prancūzų įtakingasis dienraštis "Le Monde" (1969 vasario 1 priede) prisimena Oskaro Vladislovo Milašiaus (Oscar Vladislas de Mi-losz) mirties trisdešimt metų sukaktį. Tuos, kurie tik iš tolo žinome Milašiaus garsą, tokia antraštė gali šiek tiek nuvilti. Nors prancūziškai rašiusį Milašių mažai pažįstame, nes ne daug kas iš jo kūrybos išversta į lietuvių kalbą, tačiau tikime, kad prancūzuose jis yra neabejojamai žinomas kaip iškilus poetas.

Tiesa, kad prancūzai mus žino visų pirma Milašiaus dėka — kaip jo kilmės tautą. Bet kiek pats Milašius žinomas toj tautoj, kurios rašytoju jis tapo? Mažiau negu manome. Ne dėl to, kad jis nebūtų vertas pažinti ir pamilti, o dėl to, kad aplamai jam sunku būti populiariam plačiojoj visuomenėj. Nelengvai prieinama jo poezija. Dar sunkiau pasiekiama jo mistiškai filosofinė proza. Gi paskutinieji jo raštai, kuriuose ėmėsi Apokalipsės egzegezės ir ieškojo rojaus Andalūzijoje, o lietuvių ir žydų kilmės iberuose, yra daugiau negu fantastiški.
Skaityti daugiau...
 
VISUOMENĖS TARNYBOJE PRANAS VAINAUSKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Domas Jasaitis   
1969 sausio 26 suėjo Pranui Vainauskui septyniasdešimts metų. Gimė Gasčiūnų bažnytkaimyje, Šiaulių aps. Pirmas pasaulinis karas nutraukė jo mokslinimąsi Mintaujos gimnazijoje ir nubloškė į Voronežą (pietų - rytų Rusijoje), kur buvo susitelkę per 2000 lietuvių moksleivių. Į Voronežą buvo evakuota iš Lietuvos keletas mokyklų, buvo ir naujai įsteigta Martyno Yčo vardo berniukų ir mergaičių gimnazijos. Pr. Vainauskas išbuvo Voroneže iki 1918 pavasario. Grįžęs į Lietuvą, įstojo į Šiaulių gimnaziją ir baigė ją 1919. Tie laikai buvo kritiški mūsų besikuriančiai valstybei, todėl mokslo metai buvo sutrumpinti. Beveik visi abiturientai įstojo savanoriais į kariuomenę ir buvo nukreipti į karo mokyklą Kaune.
Skaityti daugiau...
 
SOVIETINIO "LAISVUMO" KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė AI. Gimantas   
Vis dažniau pasitaikant progai trumpiau ar ilgiau, bet vis vien kiek galint plačiau pasikalbėti su iš Lietuvos atvykstančiais tautiečiais, miela pastebėti, kad daugely atvejų randama bendrų temų, aiškiai liudijančių, kad esama glaudaus ryšio, kurio negali nugalėti nei fiziniai atstumai, nei pagaliau toji relemtis, kuri gaubia kiekvieno lietuvio kasdieną tėvynėje. Tiesioginiai kontaktai bent jau dalinai prisidėjo prie to, kad abi atskirtosios tautos pusės, tėvynėje gyveną ir jos išeivija, pradeda vieni kitus bent kiek geriau, bent kieB: artimiau pažinti. Atvykstan-tiejii Iš Lietuvos patys galėjo įsitikinti, kad oficialiosios propagandos mašinos pieštieji vaizdai apie mus kaip karo nusikaltėlius, baisius žudikus, kruvinus veidmainius visiškai nepasitvirtino. Tegalėjo pasitvirtinti tik viena, bet nepalaužiamai tikra — išeivijoje gyveną tautiečiai ir toliau lieka ištikimi savajai tėvynei, dirba jos labui, jos žmonių gerovei. Grįžtantieji Lietuvon vis jau randa progų, tegu tik ir savo asmeninėj aplinkoj, apie tai papasakoti, liudyti. Ir tai jau yra kur kas svarbiau už bet kurią kad ir kaip priešingą komunistinę propagandą.
Skaityti daugiau...
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Vasario 16 iškilmingai minėta visose lietuvių kolonijose. JAV gubernatoriai (Illinois, Pennsylvania, Michigan, Indiana, Massachusetts ir kt.), burmistrai (Čikagos, Filadelfijos, Bostono ir kt.) paskelbė atitinkamas proklamacijas. Sukakti paminėjo ir JAV kongresas. Naujasis JAV valstybes sekretorius William P. Rogers savo sveikinime Lietuvos atstovui J. Kajeckui pabrėžė seną JAV vyriausybės nusistatymą: The United States Government, by its continued refusal to recognize the forcible incorporation of Lithuania by the Soviet Union, affirms its belief in the right of Lithuania to self-determination, šis baigiamasis sveikinimo sakinys yra beveik paraidžiui toks pat, kaip pernai D. Rusko. Atskirus pareiškimus paskelbė VLIKas, ALTas, JAV LB centro valdyba, Liet. krikščionių demokratų sąjungos centro komitetas.

Mirtys. — Vasario 3 Kelmėje mirė prel. dr. Justinas Juodaitis, ilgametis Telšių kunigų seminarijos profesorius, vicerektorius ir 1943 rektorius. Sibiro tremty išbuvęs 12 metų, paskutiniu metu buvo altaristų Kražiuose. Ten ir palaidotas. Buvo sulaukęs 69 metų amžiaus.
—    Vasario 5 Vilniuje mirė kalbininkas lituanistas prof. Juozas Balčikonis. Plačiau apie jį kitame numeryje.
Skaityti daugiau...
 
KĄ KALBA ŽEMĖ IR DANGUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Skrupskelytė   

Sesuo Marija Jurgita Saulaitytė: KAI MES NUTYLAM. Putnam, 1967. Viršelis Uosio Juodvalkio.
Kai mes nutylam yra pirmasis sesers Jurgitos Saulaitytės rinkinys, tačiau savo poetiniu metodu, nors ir nevisada vienodai ryškiu, jis, tur būt, pralenkia įprastinius debiutinius bandymus. Jeigu jauni poetai, sentimentalūs ir romantiški, susitelkia ties savimi ir akstiną rašyti randa savų emocijų stiprume, Saulaitytė ieško universalumo, eilėraščių žodžius atranda pergyvenimui nuslinkus praeitin, kada nuotaikos ir jausmai, praradę aštriąsias individualumo linijas, atsiveria savo esmine, bendrąja spalva. Autorei nerūpi savo jausmų išsakymas. Greičiau asmeniškojo "aš" tyloje, didelio vidinio susikaupimo nuotaikoje, ji stengiasi atpažinti pastoviuosius, pirminius žmogaus sielos bangavimus.
Skaityti daugiau...
 
KURŠAIČIO ŽODYNAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
Pereiti metai buvo laimingi lietuvių kalbos mokslui. Heidelbergo Carl Winter leidykla pernai baigė leisti A. Senno - A. Salio penkių tomų lietuviškai-vokišką žodyną Wörterbuch der litauischen Schriftsprache, šis žodynas jau buvo mūsų žurnale (1968 nr. 9) aptartas, nors ir labai trumpai, svarbiausia, neišryškinus žodyno platėjimo ir tobulėjimo paskutiniuose trijuose tomuose. Šį kartą kreipiame žvilgsnį į kitą panašų lietuviškai - vokišką žodyną, kurį pernai pradėjo leisti Göttingeno Vandenhoeck und Ruprecht leidykla. Tai Aleksandro Kuršaičio (Kurschat) Litauisch-deutsches Wörterbuch — Thesaurus Linguae Lituanicae. I tomas apima 736 puslapius (neskaitant atskirai numeruotų 40 įvadinių puslapių) ir baigiamas žodžiu ingėti. Kiti du tomai numatomi išleisti šiais ir kitais (1969-70) metais.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Kotryna Grigaitytė: TRAPUS VAKARAS. Lyrika. Spausdinta Putliame, Conn., 1968. Aplanką piešė Raimundas Graudis. 108 psl., kaina 3 dol.

Alė Rūta: VIENIŠI PASAULIAI. Romanas. Išleido Lietuviškos knygos klubas Čikagoj 1968. Viršelį piešė P. Jurkus. 265 psl., kaina 3.50 dol.

Jurgis Janavičius: SONGS OF AR-RIVAL—JOURNEY TO THE MOON. Wentworthville, N.S.W., Australija, 1969. Poetry & Prose Broadsheet 1. Privatus leidinys, kurį išleido K. J. Kemežys ir J. Janavičius. Plakatinio formato 1 psl., kaina 25 ct.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR REMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
50 dol. — prel. J. A. Kučingis, Los Angeles, Calif.; 20 dol. — dr. T. S. Zmuidzinas, Los Angeles, Calif.; dr. M. J. Eimontas, Lakewood, Ohio; 15 dol. — Pranas Averka, So. Boston, Mass.; 12 dol. — kun. D. G. Zeliauskas, Roma, Italia.
Liudas Balvočius, Los Angeles, Calif.; Petras Černiauskas, New Britain, Conn.; Aleksandras Pakalniškis, J. Vailokaitis, Chicago, 111.; Algis Lukas, Bethesda, Md.; Leonita Bagdonienė, J. Vidmantas, Elizabeth, N.J.; Stefa Dimienė, MD, Middle Village, N.Y.; dr. J. Jakätas, Petras Titas, Cleveland, Ohio; Jurgis Balčiūnas, MD, Strasburg, Ohio; dr. Vyt. Vardys, Norman, Oklahoma; P. Pet-rušaitis, Racine, Wis.; A. Ketvirtis, P. Eng., Willowdale, Ont.; dr. B. Znoti-nas, Guelph, Ont., Canada; Vincas Baronas, Guarico-Calabozo, Venezuela.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai