Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1969 m. 6 birželis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Studentų maištas (anketinis simpoziumas — B. Ciplijauskaitė, I. Gražyte,
R. Kriaučiūnas, A. Liulevičius, J. Navickas, A. Paškus, R. Scaley,
K. Skrupskelis, V. Skrupskelytč, A. Sužiedėlis, V. Vardys)  ...................................................... 244

Pranas Visvydas — Eilėraščiai ..................................................................................................... 252
Zenonas Ivinskis — Lietuvos ir Sovietų Sąjungos santykių dvidešimtmetis (1919-39) ............. 254
Dr. Jonas Grinius — Lietuvių literatūros perspektyvos?  .........................................................  261
Leonardas Dargis — Naujoji ekonomika ir jos kūrėjas Keynes ................................................ 268

IS MINTIES IR GYVENIMO
A. Paškus — O vis dėlto ir jie kuria tobulesnę ateitį! ................................................................. 271
K. K. G. — Herbert Marcuse ....................................................................................................... 273
Mikalojus Ivanauskas — Mikas Šileikis ir jo kūryba ................................................................. 274
Dr. P. Rėklaitis — Kur buvo Dainava? ........................................................................................ 276
Leonardas Dargis — Amerikinė infliacija .................................................................................... 276
Mūsų buityje .................................................................................................................................. 278

KNYGOS
J. B. — Monografija apie Maironį (V. Zaborskaitės) ................................................................. 281
Ramune Stanelyte — Egzodo literatūros skerspiūvis ................................................................. 283
Dr. Tomas Žiūraitis, O.P. — Iš veikalų svetimomis kalbomis .................................................... 286
Atsiųsta paminėti ........................................................................................................................... 288
 
Skaityti daugiau...
 
STUDENTŲ MAIŠTAS PDF Spausdinti El. paštas

ANKETINIS SIMPOZIUMAS

Studentų maistinis sąjūdis pastaraisiais metais taip plačiai pasireiškė įvairiuose kraštuose, kad galima jį vadinti šio meto pasauline problema. Vienaip ar antraip, jis visus domina, nors ir kaip skirtingai į jį žvelgiama. Tik jaunų metų pokštavimas, spaudos ir televizijos išpučiamas, ar rimtų pasekmių "kultūrinė revoliucija"? Ar šios pasekmės reiškia tik nihilistinės anarchijos grėsmę, ar jos liudija ryžtį kurti "tobulesnę ateitį"? Vieni visą vykstantį maištavimą universitetuose sutinka piktindamiesi ir nesibaimindami atvirai jį smerkti. Antri, norėdami "nesikompromituoti" jaunimo akyse, viešai pataikaujamai vertina ir tai, ką širdyje taip pat laiko ekscesais. Vieni šiam visam maistiniam sąjūdžiui neteikia reikšmės, laikydami praeisiančia mada, kaip visos mados netrunka praeiti. Antri, žvelgdami pro ekscesus į gilesnį dabarties jaunimo dvasinį nerimą, laiko jį reikšminga dabarties problema.

Kaip iš tikrųjų yra? Užuot bandę gauti šiuo klausimu vieną straipsnį, bandome klausimą pasvarstyti anketinio simpoziumo būdu. Žemiau pateiktuosius klausimus parengė dr. A. Sužiedėlis, o juos atsako žurnalo redakcijos bendradarbiai, dirbantieji universitetuose (su viena išimtimi) — jaunoji profesūra. Ir tie, kurie jau yra pasiekę profesoriaus akademinį rangą, aplamai dar neseniai yra patys buvę studentai.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Visvydas   
ISTORIJOS GARBEI

Kai aplankysiu Azijos lopšj, istorijos garbei
aš palytėsiu griuvėsių delną Harapos mieste.
Bet nepatirsiu, ar mano kaimo šventi griuvėsiai
bus kada nors palytėti praeinančio pirštų.

Žemės paminklai! Visur apšlakstyti žmonijos krauju.
Ak, ziguratai Bagdado ir Istambulo melsvi kupolai!
Kabantys Persijos sodai, pakvipę Firdusio vaisiais.
Freskos Asyžiuje. Puokštės ovalo. Rigvedos eilės.
Jūs ir dainužė mano gimtinės vienam pasauly
bręstat sapnuose ir nenutylat vasaros naktį.
Savo reljefų raštais ir piešiniais Altamiros
verčiate žmogų pamilti senovės amžiną grožį.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS IR SOVIETŲ SĄJUNGOS SANTYKIŲ DVIDEŠIMTMETIS (1919-1939) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ZENONAS IVINSKIS   
Reikšmingieji etapai šaltinių šviesoje

Įvadas: Šaltinių padėtis ir metodologinės pastabos
Kalbėti šiandien apie nepriklausomos Lietuvos politinių santykių raidą su Sovietų Sąjunga, nors ir kelių dešimtmečių perspektyvoje, vis tebereiškia pirmiausia prisiminti anas tragiškąsias birželinių deportacijų dienas (1941). Tūkstančių šeimų išdraskymas, jų deportavimas į nežmoniškas gyvenimo sąlygas, kurias tik dalis tautiečių tepakėlė ar su palaužta sveikata vėliau tėvynėn galėjo grįžti, psichologiškai apsunkina šio klausimo nagrinėjimą. Bebandant analizuoti taikos meto santykius, savaime prisimena priverčiamųjų darbo stovyklų vaizdai. Pradedant įspūdingais aprašymais lietuvių vargų Vorkutos darbo vergų stovykloje, pateiktais prieš keliolika metų Scholmerio ("Mirusieji sugrįžta") ir baigiant gyvais eilės tautiečių liudijimais (B. Armonienė, H. Tautvaišienė, S. Rūkienė ir kt.), stoja prieš akis kančios, skurdas ir mirtis tų, kurie žuvo Sibiro taigoje.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ LITERATŪROS PERSPEKTYVOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JONAS GRINIUS   
Būsiu juokingas? Tegu!...
Lydėkit mane pašaipos juoku!
Jūs žūsit, pamėlusiom lūpom
Likimą piktai keikdami, —
Aš žūti geidžiu
Su šypsniu burnoj atlaidžiu
Ir meilės žodžiu.

V. Mykolaitis - Putinas

Čia keliamas klausimas apie lietuvių literatūros perspektyvas1 nėra atsijęs nuo viso civilizuoto pasaulio šiandieninių problemų. Viena jų pastaraisiais metais kaip tik yra tapusi dailioji literatūra, t. y. ta dvasinės kultūros sritis, kurios geruosiuose kūriniuose įvairių epochų rašytojai nuo seniai stengdavosi išreikšti ir tebereiškia savo giliausius siekimus ir savo amžiaus svarbiausius rūpesčius. Bet mūsų dienomis jau yra iškilęs klausimas, ar šitokia literatūra dar turi ateitį. Tai rūpi ne tik mums, lietuviams, bet ir visam pasauliui Rytuose ir Vakaruose.
Skaityti daugiau...
 
NAUJOJI EKONOMIKA IR JOS KŪRĖJAS KEYNES PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS DARGIS   
Tęsinys iš nr. 5.

Keynes ir Marksas

Nors ir taip, berods, aišku, dar reikia pridurti, kad čia pas Keynes neieškotina jokių bendrybių su socialistiniu - komunistiniu planavimu. Čia teieškoma įrankio, lyg kokio kompaso, kuris galimai tiksliau rodytų reikiamą ūkinę kryptį. Dėl to čia svarbu tikslus ūkinių rodiklių, kaip sakysim, bendrinių tautos pajamų, apskaičiavimas, o ne bendrovėms griežtų uždavinių bei sąmatų nustatymas ir griežčiausias jų vykdymas. Taip pat mažiau svarbu, ar žmonės kuriais metais daugiau ar mažiau pirks vežimų, šaldytuvų; jei jie pirks ko kito daugiau, tai ir gerai. Svarbu, kad polinkis vartoti nemažėtų, nes, jei laukiamasis vartojimas yra vienintelė tikroji į-darbinimo priežastis, tai neturėtų būti nieko paradoksalaus, darant išvadą, kad sumažėjęs polinkis vartoti neigiamai veikia įdarbinimą.23

Kitoks sprendimas Keynes nevilioja: "Autoritetinė valstybinė sistema, atrodo, nedarbo klausimą sprendžia laisvės ir našumo sąskaiton. Tačiau reikalų reikiamai analizuojant, gal būt, galima ligą išgydyti, išsaugojant ir laisvę, ir našumą".24
Skaityti daugiau...
 
O VIS DĖLTO IR JIE KURIA TOBULESNĘ ATEITĮ! PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Paškus   

LAIŠKAS IŠ NEW YORKO

Arthur Koestler savo naujausioj knygoj (The Ghost in the Machine) mini keturis pagrindinius neišminties (prietarų) stulpus, remiančius gyvybės mokslų (taigi ir žmogaus) tvirtovę: 1. biologinė evoliucija yra atsitiktinės mutacijos ir natūralinės atrankos išdava; 2. psichinė evoliucija esanti atsitiktinių mėginimų ir "pastiprinimų" (reinforcement) padarinys; 3. visi gyviai, taigi ir žmogus, esą pasyvūs aplinkos kontroliuojami automatai; įtampos, sumažinimas—vienintelis jų gyvenime tikslas; 4. kiekybinis matavimas esąs vienintelis mokslo vardo vertas metodas. Visa tikrovė, kokia sudėtinga ji bebūtų, privalo būti suprastinama į matavimui prieinamus elementus. Neverta rūpintis, kad šitoks mokslas būdingas tikrovės apraiškas pvz. žmogaus dvasią, galėtų visai pamesti.
Skaityti daugiau...
 
HERBERT MARCUSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. K. G.   
Neseniai į viešumą iškilo šis vardas — Herbert Marcuse, nors tai jau nebe jaunas, o septintą dešimtį metų perkopęs žmogus. O iškėlė jį viešumon kaip tik tie, kuriems po 30 metų jau visi yra "seniai", nebeturį nieko jauniesiems pasakyti. Kokiu būdu šia išimtimi tapo H. Marcuse? Mažiau filosofas, o daugiau "kultūros kritikas", kaip šį terminą vartoja vokiečiai, H. Marcuse pagavo jaunimą savo "revoliucinės laikysenos" skelbimu ir ypač savo specialiu apeliavimu į jaunimą kaip šios laikysenos reiškėją, šiuo metu jis iš tikro yra labai populiarus studentuose kaip maistinio sąjūdžio ideologas. Savo pažiūromis jis yra Markso ir Freudo mokinys.
Skaityti daugiau...
 
MIKAS ŠILEIKIS IR JO KŪRYBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mikalojus Ivanauskas   
Tokia antrašte būtų privalu turėti lietuvių ir anglų kalbomis jubiliejinį leidinĮ, minint dail. Miko Šileikio 75 metų gimtadienį. Toji diena jau pernai rudenį nuslinko praeitin.... Išeivių dalia ir svetima pastogė ne visada leidžia padaryti, ko reikėtų. Bent trumpai čia žvilgterėsiu į dail. Miko šileikio kūrybos pasaulį.
Mikas Šileikis gimė 1893.X.15 Li-minėlio vienkiemyje, Degučių vis., Zarasų apskrityje. Amerikon atvyko 1913 ir čia gyvenimą pradėjo Pensilvanijoj, plieno liejykloj. Per dešimtį sunkaus, bet ryžtingo darbo metų jau 1923 baigė Čikagos Meno institutą. Nuo 1930 iki šiol redaguoja "Naujienų" dienraščio kultūrinį priedą "Meno žinios". Buvo tarp Čiurlionio galerijos Čikagoje steigėjų ir 1957-62 direktorius.
M. Šileikis — dailininkas, žurnalistas, meno kritikas ir spaustuvės darbuotojas yra taurios dvasios, entuziastas, artimą mylįs ir jam padedąs humanistas.
Skaityti daugiau...
 
KUR BUVO DAINAVA? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. P. Rėklaitis   
Šiandien Dainava vadinama pietinė dzūkų krašto dalis, abipus Nemuno. Senovėje Dainava reiškė Sūduvos - Jotvingių sinonimą, bet gal tik atskirą gentį ar žemę? Prof. A. Salys (LE IV, 234) nurodė, kad, nors Dainavos vardas yra sritinės kilmės, jau XIII a. jis buvo apibendrintas visam Sūduvos-Jotvingių kraštui, be to, jis buvo tik lietuvių vartotas. Paskutiniu dvidešimtmečiu, ypač Lenkijoje, iškilus dideliam susidomėjimui jotvingių klausimu, tyrinėtojai mėgina taip pat išaiškinti, kur buvo toji Dainavos sritis senovėje? Nuomonės Dainavos lokalizacijos klausimu pasirodo gerokai skiriasi, štai du naujesni pavyzdžiai:
Skaityti daugiau...
 
AMERIKINĖ INFLIACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Dargis   
Ūkinių svyravimų priežastys dar niekad nebuvo taip gerai žinomos, kaip dabar, ūkio tvarkymo priemonės taip pat dar niekur nebuvo taip praktiškai plačiai pritaikytos, kaip JAV. Tačiau tiek ūkiniai, tiek socialiniai reikalai šiandien taip susivėlę, kad žinojimas per dažnai eina vienu keliu, o gyvenimas kitu. Atmetus kai kurias duomenines skyles, pusėtinai žinome ir apie infliaciją. Visgi tie, kurie nori ją pažaboti, susiduria su nemenkais sunkumais.

Keyniškai tariant, santaupos yra tik tuomet geros, kai jos išleidžiamos, arba vartojamosioms, arba kapitalinėms gėrybėms pirkti. Nenaudojamos, neišleistos santaupos reiškia atitinkamą paklausos mažinimą. Kainos ir įdarbinimas kris. Jei minėtiems reikalams gražutėliai lygiai visos įplaukos, įskaitant santaupas, išleidžiamos, tai gauname idealios pusiausvyros ūkį su pastoviomis kainomis ir uždarbiais. Tačiau, jei ūkis veikia arti gamyklų pajėgumo ribos ar arti darbininkų išsisėmimo ribos, arba netoli abiejų šių veiksnių kartu pajėgumo ribos, o bendrovės į ūkį siekia įdėti daugiau, kaip sutaupoma, tai investavimams ir vartojimui bus daugiau išleidžiama, kaip ūkis spėja gaminti. Išdava — varžytynės kainomis, arba infliacija.
Skaityti daugiau...
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Visose liet. kolonijose tradiciškai minėti 1941 birželio trėmimai į Sibirą.
Čikagoj VI.14 Marquette Parko liet. bažnyčioj tautos kankinių pagerbimui parapijos choras, vadovaujamas VI. Baltrušaičio, atliko Č. Sasnausko "Requiem".

Filadelfijoj baltų - amerikiečių komiteto iniciatyva Šv. Petro ir Povilo katedroj VI.15 surengtos ekumenines pamaldos už pasaulio persekiojamąsias bažnyčias, ypač už prispaustuosius Estijos, Latvijos ir Lietuvos tikinčiuosius. Per pamaldas kalbėjo kardinolas John J. Krol ir Pensilvanijos pietryčių liuteronų sinodo pirm. kun. dr. William A. Janson, Jr. Pamaldose dalyvavo ir kitų Pensilvanijos krikščioniškųjų bažnyčių galvos. Į pamaldas įvecdino Z. Nc-meikos pusvalandžio vargonų rečitalis. Šių pamaldų prasmei paaiškinti skirtame ir plačiai paskleistame lapelyje teisingai primenama, kad, besirūpinant tiesiog liečiančiais "naminiais" reikalais, pamirštama užgirsti "komunizmo pavergtųjų tautų teisybes ir laisves šauksmą". Rengimo komitetui vadovavo St. Gečys, o jame dirbo vietos lietuvių, latvių ir estų kunigai bei kiti veikėjai (J. Ardys, V. Šalčiūnas ir kt.). Komiteto garbės pirm. buvo kardinolas J. J. Krol, garbės vicepirm. Filadelfijos majoras J. J. H. Tate, Estijos gen. konsulas E. Jaakson, Latvijos atstovas A. Spekke, Lietuvos — J. Kajeckas.
Skaityti daugiau...
 
MONOGRAFIJA APIE MAIRONĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. B.   

Tais pačiais metais, kuriuos laisvojo pasaulio lietuviai skelbė laisvės kovos metais, Lietuvoje pasirodė monografija apie Maironį — stambi 518 puslapių knyga. Jos autorė Vanda Zaborskaitė, buvusi literatūros dėstytoja Vilniaus universitete, davusi jau prieš tai trejetą literatūrinių studijų. Jos monografija apie Maironį Lietuvoje spaudos sutikta labai palankiai. L. Gineitis, monografijos apie Donelaitį autorius, padarė Zaborskai-tės knygai eilę technikinių ir šiek tiek idėjinių priekaištų, tačiau jie nėra esminiai (Pergalė 1969 Nr. 1, 133-139 p.). Už knygą autorei suteiktas daktaro laipsnis.

Knygą perskaitęs, gauni įspūdį, kad autorė to laipsnio buvo verta. Knyga parodė autorės kruopštų informacijos apie Maironį ir jo kūrybą surankiojimą, gilų supratimą ir pajautimą Maironio kūrybai, platų literatūrinių faktų kitose tautose pažinimą, lakų ir net entuziastingą stilių, ypačiai Maironio poezijos analizėje.
Skaityti daugiau...
 
IŠ VEIKALŲ SVETIMOMIS KALBOMIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Tomas Žiūraitis   
I. TEOLOGIJA

1. Teologija ir tikėjimo kultūra

M.-D. Chenu, O. P.: Faith and Theology, Gili and Son, Dublin/Syd-ney, 1968, 236 p., $35.00. Prancūzų autoriaus raštų atranka, svarstanti teologijos ir tikėjimo santykius. Tikėjimas yra Dievo dovana, o ne teologinių mokslų išdava. Dar nebuvo teologijos, o jau buvo tikinčiųjų. Reikia grąžinti teologinę prasmę ne tik žmogui, bet ir visam kosmui. Kol bent viena tauta neturės teologijos savo kalba ("A native theology"), tol dar negalima teigti, kad Geroji Naujiena skelbiama visam sutvėrimui. Autorius moderniai tomis-tiškai aiškina visuotinę teologijos paskirtį.
Skaityti daugiau...
 
EGZODO LITERATŪROS SKERSPIŪVIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ramunė Stanelytė   
Jau senokai buvo pribrendęs reikalas susumuoti po 1944 m. egzodo Vakarų pasaulyje užsimezgusios ir išsivysčiusios literatūrinės veiklos atsiekimus: nubrėžti istorinę jos vyksmo liniją, atskirti šimtaprocentinius pelus nuo grūdų, nustatyti, kas buvo tikroji kūryba ir kas tik paprastas pseudokūrybinis entuziazmas; literatūros mokslo terminais išreikšti bei nustatyti foną ir atnarplioti surizgusius įvairių kūrybinės veiklos planų santykius, pasireiškusius literatūrinės kritikos bei polemikos forma, t. y. bent apytiksliai atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų vyko ir kas buvo sukurta. Tad, savaime suprantama, seniai žadėtos ir ilgai lauktos Lietuvių literatūros svetur pasirodymas buvo didelė staigmena kiekvienam tikram literatūros mėgėjui, nekalbant jau apie pačius rašytojus. Bet visas sutikimo džiaugsmas neilgai tetrunka; jį neišvengiamai nustelbia grubiai reali kasdienybė. Todėl ir šioje recenzijoje, pasidžiaugę šios tikrai naudingos knygos pasirodymu ir, senu recenzentų papročiu, padėkoję jos redaktoriui Kaziui Bradūnui už įdėtą darbą bei iniciatyvą, bandysime šaltai ir dalykiškai pasvarstyti, kaip jam ir jo bendradarbiams pavyko šį sunkų užmojį realizuoti.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
PENKTOJI PRADALGĖ. Literatūros metraštis. Red. K. Barėnas. Nidos leidinys Londone 1968. 412 psl. Kaina minkštais viršeliais 2,50 dol., kietais — 3 dol., nenariams — 25 proc. daugiau.

Jonas Aistis: MILFORDO GATVĖS ELEGIJOS. Nidos leidinys Londone 1968. 200 psl. Kaina minkštais viršeliais 2 dol., kietais — 3 dol., nenariams 25 proc. daugiau.

Zenonas Ašoklis: LIETUVOS GEOGRAFIJOS VADOVĖLIS. JAV LB Kultūros fondo leidinys Čikagoj 1968. 75 (rašomosios mašinėlės ofsetu) psl..
Skaityti daugiau...
 
PRANEŠIMAS APIE ŠV. ANTANO GIMNAZIJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių pranciškonų vadovybė birželio 11-13 dd. specialiame suvažiavime Kennebunkporte, Maine, svarstė šv. Antano gimnazijos klausimą. Iš visų pusių apžvelgus padėtį, skelbiamas šis pranešimas:

Šv. Antano gimnazija, įsteigta lietuvių tėvų vaikams, su plačia ir oficialia lituanistine programa per 13 metų laikėsi eksperimentinėje padėty. Jos steigėjai bei išlaikytojai vis tikėjosi, kad ši vienintelė lietuvių gimnazija Amerikoje išsivystys ir stengėsi ją ugdyti, net imdami iš bankų žymias paskolas. Gimnazijos raidoje netrūko viltingų prošvaisčių, kurios dar labiau skatino investuoti.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai